Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Seno mobiliojo telefono remontas: gal verčiau išmesti

 
2018 05 04 12:00
Gamintojai siekia, kad vartotojai mobiliuosius keistų kas 2-3 metus, bet žmonės nori įrenginį naudoti 5-10 metų.
Gamintojai siekia, kad vartotojai mobiliuosius keistų kas 2-3 metus, bet žmonės nori įrenginį naudoti 5-10 metų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nors telefonų remontas neautorizuotose taisyklose pastaruoju metu gerokai pigo, remontuoti seną telefoną gali ir neapsimokėti – išlaidos kartais siekia naujo analogiško prietaiso kainą, be to, ir gamintojai pasistengia, kad vartotojas labiau norėtų investuoti į naują jų produktą.

Didelė dalis mobiliųjų telefonų savininkų sugedusius juos remontuoja neautorizuotose taisyklose, kurios naudoja neoriginalias detales. Nors ryšio operatoriai tam nepritaria, vartotojus paperka tris keturis kartus mažesnės kainos. Ekspertų teigimu, neretai „pagyvenusius“ telefonus ir apsimoka taisyti tik tokiose taisyklose. Tiesa, gamintojai, konkuruodami su jomis, imasi triukų – pavyzdžiui, apriboja telefono funkcijas, jeigu jo remontui panaudojamos neoriginalios dalys.

Telefonuose – tiksinti „bomba“

IT eksperto Mariaus Pareščiaus pastebėjimu, ne tik mobilieji telefonai, bet ir kiti išmanieji įrenginiai, kaip antai kompiuteriai, planšetės, išmanieji laikrodžiai ir net elektriniai dviračiai, morališkai ar technologiškai pasensta. Ar jiems sugedus verta investuoti į remontą, priklauso nuo naudojamų detalių, galutinės darbų kainos bei gamintojų taikomos politikos.

„Į išmaniuosius telefonus ar planšetes kai kurie gamintojai įdeda „technologines bombas“ – dėl jų įrenginiai sklandžiai dirba tik tam tikrą laiką, pavyzdžiui, 2–3 metus, o paskui įrenginys pradeda lėtėti. Jis sulėtėja ne dėl to, kad yra senas ar blogas. Pirma, programinė įranga jame tiesiog neatnaujinama, antra, atnaujinant yra įdedamas programinės įrangos kodo „gabalėlis“, kuris stabdo įrenginį. „Apple“ tai jau pripažino – atsiprašė ir išleido įrenginių nebestabdančius atnaujinimus; manau, piktnaudžiauja ir kiti gamintojai, nes tai jų pelnas – gamintojai nori, kad vartotojas kuo dažniau pirktų naujus produktus“, – aiškino pašnekovas.

Pasak jo, po 2–3 metų naudojimo taip pat pradeda strigti kai kurios telefono funkcijos, akumuliatoriai greičiau išsikrauna, o gamintojai, pavyzdžiui, sumaniai nusprendžia nebegaminti tam tikro modelio akumuliatorių. „O jei akumuliatorių pakeiti neoriginaliu, pagamintu trečiųjų šalių, įrenginys pradeda blogiau veikti arba išvis užsiblokuoja, nebeveikia dalis kasdieniam darbui reikalingų funkcijų. Atsiranda elektronikos specialistų, kurie nulaužia įrangą tam, kad vartotojai galėtų toliau ja normaliai naudotis. Nors gamintojai siekia, kad vartotojai mobiliuosius keistų kas 2–3 metus, žmonės nori įrenginį naudoti 5–10 metų. Manau, trečiųjų šalių įranga, naudojama remontui, turėtų būti leistina – gamintojai neturėtų taikyti apribojimų“, – sakė IT ekspertas.

„Bitės“ pardavimo statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai linkę telefonus keisti būtent kas 2–3 metus. „Telefonus jie keičia ne tik dėl gedimų – gamintojai juos nuolat tobulina, todėl vartotojai atsinaujina norėdami naujesnės kameros, galingesnio procesoriaus ar kitų naujų išmanių galimybių“, – teigė Karolis Špiliauskas, ekspertų komandos „Bitės Profas“ narys.

Jis tikino, kad vienos konkrečios ribos, kada mobilusis telefonas pasiekia kritinį amžių ir į jį investuoti nebeverta, nėra. Tai priklauso nuo telefono modelio, jo amžiaus, paties gedimo ar jame veikiančios operacinės sistemos. „Pavyzdžiui, jei telefonas senas, o reikia keisti jo ekraną, tuomet tikriausiai finansiškai naudingiau įsigyti naujesnį telefoną. Be to, kuo senesnis telefonas, tuo sunkiau jis dirba su naujesnėmis programėlėmis ir jis gali nebegauti saugumo atnaujinimų, todėl jo savininkas rizikuotų savo duomenų saugumu“, – aiškino jis.

Išeitis – neoriginalios detalės

Komandos „Bitės Profai“ ekspertas pabrėžė, kad labai svarbu, kur telefonas yra remontuojamas. Jei įrenginiui vis dar galioja garantinė priežiūra, jį galima taisyti tik autorizuotuose centruose – priešingu atveju garantija bus prarasta. „Autorizuoti remontininkai naudoja tik tinkamas detales, o darbus atlieka taip, kaip to reikalauja gamintojai. Svarbu ne tik kokios detalės bus naudojamos, bet ir kaip jos įdėtos. Be to, visus autorizuotus remontininkus gamintojai tikrina, kad šie atitiktų visus kokybės reikalavimus. Todėl tiek galiojant garantijai, tiek jai pasibaigus rekomenduojame savo įrenginius patikėti tik autorizuotiems meistrams“, – pažymėjo jis.

M. Pareščius teigė, kad senstelėjusį telefoną dažnai apsimoka remontuoti tik naudojant neoriginalias detales. „Į remontą žiūriu kaip į eksploataciją. Ar apsimoka į automobilį pilti tepalus, nors jis senas? Apsimoka. Taip ir seną telefoną remontuoti apsimoka, jei remonto kaina yra protinga, neviršija galutinės įrenginio kainos“, – sakė jis ir pridūrė, kad originalios telefono dalys gamintojo servise gali kainuoti pusę ar net visą naudoto telefono kainą. Tuo tarpu trečiųjų šalių detalės, pagamintos pagal tuos pačius kokybės standartus, kainuos triskart ar keturis kartus pigiau.

Pavyzdžiui, telefono ekrano ar stikliuko pakeitimas gamintojo servise kainuos 100–300 eurų, o trečiųjų šalių gamintojo detalė – tik 30–50 eurų. Todėl jei gamintojas netaiko ribojimų naudoti ne firmines detales, įrenginį remontuoti trečiųjų šalių detalėmis apsimoka. Tiesa, svarbu įvertinti, kokio lygio servisas atliks darbus ir kokias detales naudos. Jeigu servise dirba kvalifikuoti meistrai ir naudoja rimtą įrangą, tuomet telefono kokybė, anot M. Pareščiaus, neturėtų suprastėti.

Seno telefono taisymas gali kainuoti tiek, kiek kainuotų analogiškas telefonas./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Seno telefono taisymas gali kainuoti tiek, kiek kainuotų analogiškas telefonas./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kainos mažėja

Andrius Griškevičius, mobiliųjų telefonų, kompiuterių techninio serviso paslaugas teikiančios bendrovės „Telefix“ savininkas, sakė, kad prieš remontuojant savo seną mobilųjį telefoną vartotojui rekomenduojama įvertinti jo kainą rinkoje. Pavyzdžiui, jei telefono vertė rinkoje siekia apie 50 eurų, o ekrano keitimas kainuoja 20 eurų, toks remontas neapsimoka. „Dar svarbu gedimo pobūdis. Jei yra daug gedimų, pavyzdžiui, baterija trumpai veikia, jungtys išklerusios, o ekranas suskilo, tai remonto sąnaudos bus didesnės už telefono vertę. Tai supratę žmonės savo telefonų nelabai ir remontuoja“, – aiškino pašnekovas.

Remonto kainos per pastaruosius pusantrų metų gerokai krito, nes rinkoje atsirado daug konkurentų. „Paprastų, neautorizuotų servisų daugėja. Kainas tenka mažinti, kiek įmanoma, kol pelnas lieka minimalus. Tuo metu autorizuotuose servisuose kaina yra standartinė, – pasakojo jis. – Telefonams senstant, Kinijoje gaminamos jų dalys irgi pinga. Tačiau mums anksčiau likdavo didesnė marža, o dabar konkurentų daug, ir atsiranda taisyklų, kurios mokesčių nemoka (dirba pagal verslo liudijimą), su tokiomis sunkiau konkuruoti, nes mūsų įmonė turi PVM ir kitus mokesčius mokėti.“

Remonto kainai, pasak pašnekovo, vartotojai yra jautrūs. Į autorizuotus servisus žmonės esą kreipiasi tik turėdami draudimą arba galiojant garantijai, kitaip – tik išskirtiniais atvejais. „Paprastai garantijoms pasibaigus žmonės kreipiasi į kitas taisyklas, nes jose triskart ar keturiskart mažesnės kainos“, – sakė A. Griškevičius.

Kainų skirtumai taip pat priklauso nuo telefono gamintojo ir keičiamos detalės. Pavyzdžiui, „Samsung“ telefono ekranai labai brangūs, ir kinai negamina pakaitalų. „iPhone“ 6 ekraną galima pakeisti už 40 eurų, o panašaus lygio ir leidimo „Samsung“ telefono ekrano keitimas kainuoja 100–200 eurų. Visos kitos „Samsung“ dalys atsieina panašiai kaip „iPhone“ telefonų.

„Ekranas yra pagrindinė remontuojama mobiliųjų dalis, taip pat keičiamos įkrovimo jungtys, baterijos, sugedę mygtukai ir kt. Kartais kai kurių gedimų net nesiimame taisyti – tai pagrindinių plokščių defektai ir procesorių problemos, nes šis darbas yra ilgas, labai sudėtingas, gali ir nepavykti. Tenka nuo to atkalbinėti klientą“, – pasakojo A. Griškevičius.

Jei akumuliatorių pakeiti neoriginaliu, pagamintu trečiųjų šalių, įrenginys pradeda blogiau veikti arba išvis užsiblokuoja, nebeveikia dalis kasdieniam darbui reikalingų funkcijų.

Antras telefono gyvenimas

Jei telefonas paseno ar patyrė nekritinį gedimą, jį galima prikelti antram gyvenimui. „Net ir kelerių metų išmanieji telefonai yra ganėtinai galingi ir jais galima ne vien skambinti ar siųsti trumpąsias žinutes. Šiuos įrenginius galima panaudoti įvairiems sprendimams namie ar biure“, – sakė „Bitės Profai“ ekspertas Egidijus Adomkaitis.

Senas išmanusis gali pavirsti staliniu kalendoriumi, pasitelkus „Google Calendar“ („iOS“, „Android“) programėlę, priminti svarbiausius įvykius. Išmanųjį galima paversti dideliu skaitmeniniu laikrodžiu su „Digital Clock“ („iOS“, „Android“) programėle. Seną planšetinį kompiuterį ar didesnį ekraną turintį išmanųjį galima panaudoti kaip modernų nuotraukų rėmelį, įsirašius „Million moments“ („iOS“, „Android“) programėlę.

Senesni išmanieji telefonai taip pat tinkami naudoti kaip žadintuvai ir nuotoliniai pulteliai. Namų kompiuteryje ir sename telefone įrašius „Chrome Remote Desktop“ („iOS“, „Android“) programėlę galima kompiuterį valdyti nepakilus nuo sofos. Prijungus kompiuterį prie televizoriaus galima sustabdyti garso ir vaizdo įrašus ar pakeisti grojamą dainą tiesiai iš telefono.

Sename mobiliajame telefone įdiegus „Nest“ („iOS“, „Android“) programėlę galima valdyti išmaniųjų namų įrenginius. O norint valdyti jų daugiau – nuo išmanaus oro kondicionieriaus iki video projektoriaus ar apšvietimo – siūloma rinktis „AnyMote“ („iOS“, „Android“) programėlę, kuri palaiko apie 900 tūkst. įvairių įrenginių.

Senas įrenginys gali būti mokslinių tyrimų resursas. „Egzistuoja ne vienas projektas, įdarbinantis išmaniuosius telefonus moksliniams tyrimams: užtenka įjungti tam skirtą programėlę, padėti telefoną į šalį ir jo resursai bus naudojami moksliniais tikslais, pavyzdžiui, naujų gyvybės formų paieškai kosmoso platybėse. Norintys tokia forma įdarbinti savo senus išmaniuosius telefonus gali pradėti nuo programėlės BOINC (kol kas tik „Android“ turėtojams)“, – pasakojo ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"