Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Savaitinio atlyginimo mokėti nenori

 
2018 06 05 9:50
Darbo kodeksas nustato, kad atlyginimas Lietuvoje turi būti mokamas du kartus per mėnesį arba, darbuotojui pageidaujant, kartą per mėnesį.
Darbo kodeksas nustato, kad atlyginimas Lietuvoje turi būti mokamas du kartus per mėnesį arba, darbuotojui pageidaujant, kartą per mėnesį. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Svarstant Darbo kodeksą būta pasiūlymų atlyginimą mokėti keturis kartus per mėnesį. Vis dėlto į naująjį dokumentą perkelta eilutė iš senojo. Neseniai vėl raginta atsikratyti sovietinio palikimo ir teigta, jog tai drausmintų darbdavius, praplėstų dirbančių žmonių teises ir galbūt pagyvintų vartojimą.

Prieš du mėnesius pasiūlymą mokėti atlyginimą kas savaitę įregistravęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis neslėpė: idėja sunkiai skinasi kelią. „Iš pradžių Seime buvo entuziastingai pritarta, žadėta greitai svarstyti pataisą, o dabar jau aišku, kad per pavasario sesiją parlamentarai to nedarys. Neskubama, nes projektas – ne daugumos. Matyt, turi įtakos ir verslo interesų grupės“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Tvarkietis“ siūlo šią nuostatą įteisinti nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Realiai Seimas per likusį laiką tikrai spėtų pataisą apsvarstyti ir patvirtinti, tačiau savaitinio atlyginimo Lietuvoje, regis, dar teks palaukti. Net jeigu Seimas pritartų R. Žemaitaičio įregistruotai Darbo kodekso pataisai, kas savaitę darbo užmokestį gautų tik tie darbuotojai, kurie to norėtų.

Galiojantis Darbo kodeksas nustato, kad Lietuvoje atlyginimas turi būti mokamas du kartus per mėnesį, tai yra avansas ir alga. Jei žmogus pageidauja ir parašo prašymą, darbdavys visą atlyginimą gali mokėti kartą per mėnesį.

Darbdaviai stoja piestu

Pasiūlymas mokėti algą kas savaitę buvo svarstomas ir rengiant naująjį Darbo kodeksą, bet tuomet idėjai nepritarė darbdaviai. Argumentas – esą dėl to smarkiai padidėtų jų sąnaudos. R. Žemaitaitis abejoja, ar darbdaviai patirtų labai didelių išlaidų, juk, jo žodžiais, tereikėtų atnaujinti buhalterinės apskaitos programas ir įvesti dvi papildomas grafas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad naujovė problemų nesukeltų tik stambioms įmonėms, o smulkiajam ar vidutiniam verslui (kuris ir sudaro didžiąją dalį Lietuvos verslo – gerokai per 90 proc.) iš tiesų galėtų apsunkinti situaciją.

„Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė mano panašiai: tokia pataisa užkrautų verslui papildomą naštą. Ji siūlo įvertinti ir kitą faktą – darbdaviai privalo mokėti sutarto dydžio atlyginimus darbuotojams ir tuo atveju, kai gauna mažiau pajamų.

Vis dėlto LPSK nežada prieštarauti šiam pasiūlymui. „Profesinėms sąjungoms svarbiau, ne kiek kartų per mėnesį – 2 ar 4 – būtų mokamas atlyginimas, o jo dydis. Juk tą patį pyragą padalijus į daugiau dalių nė vienas sotesnis netapsime, – tvirtino I. Ruginienė. – Nors šio pasiūlymo rėmėjai ir oponentai kalba, kad „darbuotojai to nori“ arba kad „jie tokio poreikio neturi“, rimtos apklausos nebuvo daryta. Žmonės pirma turi aiškiai pareikšti savo nuomonę, o, mes, darbuotojų atstovai, visada ginsime jų interesus.“

Parlamentaras spėja, kad projektą palaikys tarptautinio kapitalo bendrovės, kitos nelabai norės ką nors keisti. „Iš esmės pataisa palankesnė darbuotojams, nes jei atlyginimas būtų mokamas keturis kartus per mėnesį, per metus susidarytų ne mažiau kaip trys papildomos darbo savaitės. Juk mėnesiai turi nevienodą skaičių darbo dienų. Dabar dirbdami 18 dienų gauname tiek pat, kiek ir 23, o tai tikrai nemotyvuoja darbuotojų“, – aiškino „tvarkietis“.

Inga Ruginienė: „Profesinėms sąjungoms svarbiau, ne kiek kartų per mėnesį mokamas atlyginimas, o jo dydis./“Romo Jurgaičio nuotrauka
Inga Ruginienė: „Profesinėms sąjungoms svarbiau, ne kiek kartų per mėnesį mokamas atlyginimas, o jo dydis./“Romo Jurgaičio nuotrauka

Sovietmečio palikimas

Pasak parlamentaro, šiandien galiojanti algų mokėjimo tvarka yra sovietmečio palikimas, ir ji palankesnė verslui. „Tačiau sovietiniais laikais žmonės atlyginimą gaudavo laiku, jis niekada nevėluodavo, darbdaviai atsiskaitydavo sąžiningai. Dabar darbo užmokestis gali vėluoti 2–3 mėnesius. Politikams ši problema nėra aktuali, nebuvo svarbi ir man, o kad ji egzistuoja, sužinojau iš rinkėjų. Kaip paaiškėjo atlikus apklausą ir tyrimą, žmonės, gaunantys darbo užmokestį kartą per mėnesį, sulaukia net antstolių, jei atlyginimas vėluoja 4–5 dienas, nes jie negali sumokėti komunalinių ir kitų mokesčių“, – teigė R. Žemaitaitis. „Tvarkiečio“ įsitikinimu, pataisa darbdavius disciplinuotų.

Oponentai iš tokio argumento šaiposi. Esą Darbo kodekso pataisa nieko nepakeistų, juk dėl jos darbdavių, kurie laiku nemoka atlyginimų, sąskaitose pinigų nepadaugėtų.

Kaune veikiančios Lietuvos ir Vokietijos kapitalo programinės įrangos kūrimo kompanijos „NFQ Technologies“ direktorius Paulius Insoda tikina, kad verslui tai būtų apsunkinimas, nes suardytų jau esantį buhalterinį mechanizmą. „Realiai nematau, kokia iš to nauda. Mano nuomone, geriau motyvuoti darbuotojus tiesiog pakeliant jiems atlyginimą. O noras sužaisti ir pakeisti metodiką man atrodo keistas“, – pabrėžė 240 darbuotojų kolektyvui vadovaujantis P. Insoda.

Biudžeto planavimas

Pataisos autorius sako, kad dažniau gaudami atlyginimą žmonės išmoks išmintingiau leisti pinigus. „NFQ Technologies“ direktorius mano, jog darbuotojams, kurie turi mažiau matematinio mąstymo, būtų dar sudėtingiau planuoti savo finansus. „Jei žmogus nesugeba susiplanuoti išlaidų gaudamas algą kartą per mėnesį, naujovė gali sukelti dar daugiau maišaties“, – svarstė P. Insoda.

Panašiai kalbėjo ir ekonomistė L. Galdikienė: „Jei vertintume naudą trumpuoju laikotarpiu, jos neabejotinai būtų, tačiau ilguoju laikotarpiu kažin ar namų ūkiams būtų lengviau planuoti ir valdyti savo finansus, pasiruošti nenumatytiems įvykiams, nes lietuviai linkę gyventi nuo algos iki algos. Tai neskatintų žmonių atsakingiau žiūrėti į savo finansus. Apskritai nematau realios šio pasiūlymo logikos. Ar darbdavys privalo rūpintis, kad darbuotojas atsakingai planuotų savo finansus?“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"