Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Sąnaudas pramonė mažina įdarbindama saulę

 
2018 04 23 6:00
Numatoma, kad 2018 metų pabaigoje papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai sudarys 41,34 megavato.
Numatoma, kad 2018 metų pabaigoje papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai sudarys 41,34 megavato. Įmonės nuotrauka

Nors Lietuvoje saulėtų dienų nėra daug, nes, klimatologų skaičiavimais, lyja vidutiniškai kas antrą dieną, šiuo metu pastebimas saulės jėgainių įrengimo proveržis. Atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) gamybai jau pasitelkė aludariai, duonos ir pyrago gaminių kepėjai, baldų furnitūros, betonavimo priedų bei kartono ir plastiko dėžučių gamintojai.

Pagyvėjimą sukėlė saulės elektrinių projektas, įgyvendinamas pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ ir iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos (ES).

Pasak Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, šiuo metu pramonės įmonės įgyvendina 41 projektą, kurių tikslas panaudoti AEI, daugumą jų sudaro saulės energijos projektai. Projektų vykdytojams skirta daugiau nei 9,5 mln. eurų finansavimo lėšų. Artimiausiu metu numatoma pradėti įgyvendinti dar 30 projektų.

„2017 metų gruodžio 15 dieną baigėsi antrasis ir trečiasis kvietimai teikti paraiškas. Antrasis kvietimas buvo skirtas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms pramonės įmonėms, trečiasis kvietimas – didelėms pramonės įmonėms. Įvertinus gautas paraiškas, 2018 metų balandžio 10 dienos ūkio ministro įsakymu 30 projektų įgyvendinti skirta 7,4 mln. eurų finansavimo“, ‑ sakė R. Armonienė.

Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorės teigimu, daugiausia projektų ‑ šešis ‑ numatoma įgyvendinti Kauno apskrityje, penkis ‑ Šiaulių apskrityje, po keturis ‑ Vilniaus ir Panevėžio apskrityse, po tris ‑ Klaipėdos, Telšių ir Utenos apskrityse bei po vieną projektą Alytaus ir Marijampolės apskrityse.

Susidomėjimas ‑ didžiulis

„Abu kvietimai sulaukė didelio pramonės įmonių susidomėjimo: pareiškėjų pateiktuose projektuose prašoma finansavimo suma viršijo kvietimui numatytą finansavimo lėšų sumą. Atsižvelgiant į tai, sudarytas rezervinis projektų sąrašas. Į šį sąrašą įtraukti 27 projektai, kurių prašoma finansavimo suma – 5,8 mln. eurų. Šiuo metu atliekamas lėšų perskirstymas tarp Ūkio ministerijos administruojamų ES investicinių priemonių – numatoma skirti papildomų lėšų priemonei „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ į rezervinį sąrašą įtrauktiems projektams finansuoti. Finansų ministerija pritarė dėl papildomų lėšų priemonei skyrimo. Netrukus planuojama patvirtinti priemonės įgyvendinimo plano pakeitimą“, ‑ „Lietuvos žinias“ informavo R. Armonienė.

Ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinus antruoju ir trečiuoju kvietimais pateiktus projektus, planuojama įrengti 55 saulės elektrines, 5 biokuro katilus, 2 hidroterminės šilumos ir 1 geoterminės šilumos šaltinį. Numatoma, kad 2018 metų pabaigoje papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai sudarys 41,34 megavato (MW), o 2023-iųjų pabaigoje – 59,05 megavato. Iki 2023 metų pabaigos privačios pramonės įmonių investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių diegimą turėtų sudaryti daugiau nei 16,2 mln. eurų.

Mažės sąnaudos, didės konkurencingumas

Diegti decentralizuotus energijos išteklių vartojimo sprendimus viena pirmųjų ėmėsi Utenos alaus darykla. Ji ant pastatų stogų įrengė bene didžiausią saulės elektrinę Lietuvoje. Skaičiuojama, kad 13 tūkst. kv. m plote išdėstytos saulės elektrinės ekologiška energija padengs dešimtadalį visos daryklos sunaudojamos elektros, nes 3,7 tūkst. saulės energijos modulių per metus pagamins 1 MW elektros energijos.

„Bendrovė „Švyturio‑Utenos alus“ – pirmoji iš didžiųjų Lietuvos aludarių, kuri naudos elektros energiją iš saulės šviesos. Mūsų pasiūlytas modelis Utenos alaus daryklos metines sąskaitas už elektrą sumažins 12 procentų“, – teigė atsinaujinančios energetikos įmonių grupės „Modus Energy“ saulės energetikos verslo vystymo skyriaus vadovė Brigita Mačiulytė.

Kauno bendrovė „Lietuvos kepėjas“ taip pat jau pastatė 400 kW galios, diferencijuoto elektros energijos generavimo intensyvumo saulės jėgainę. Manoma, kad ji pasigamins apie 38‑40 proc. metinio šviežių ir šaldytų duonos bei pyrago gaminių tiekėjų elektros energijos poreikio, elektros energijos sąnaudos per metus sumažės apie 40 proc., o jos dedamoji savikainoje ‑ iki 3 procentų.

Atlikusi suvartojamos energijos auditą, Mažeikių rajono metalinės baldų furnitūros bei įvairių metalo konstrukcijų gamintoja „Taulidas“ identifikavo kritines sritis, kuriose galėtų būti sumažintos energijos sąnaudos, ir apsisprendė įdiegti saulės energijos jėgainę. Ji jau veikia ir padeda mažinti gamybos sąnaudas, leidžia didinti įmonės konkurencingumą.

„Dėl mažesnio tradicinės energijos naudojimo sumažės į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ‑ anglies dioksido, metano ‑ ir kitų orą teršiančių junginių kiekis, tokiu būdu bus sumažinta oro tarša“, ‑ teigė įmonės atstovai.

Betonavimo priedų gamintoja „Panevėžio lironta“ ant įmonės pastato stogo įrengė AEI naudojančią 150 kW saulės elektrinę. Jos gaminama elektros energija tausoja gamtinius išteklius, nes nenaudojamas iškastinis ar kitas taršus kuras. Teigiama, kad panevėžiečių saulės jėgainė per metus pagamins šiek tiek daugiau kaip ketvirtadalį įmonės elektros energijos poreikio – apie 131 MWh, leis išvengti apie 79 tonų per metus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų susidarymo.

Akmenės rajone veikianti ir kartono bei plastiko dėžutes gaminanti „Bigso“ naudoja įvairių rūšių energiją: elektros energiją, dujas, įvairų kurą. Elektros suvartojimo netolygumai ribojo „Bigso“ galimybes rinkoje elektrą pirkti pigiau, todėl buvo nuspręsta turėti alternatyvius elektros energijos šaltinius. Įrengusi saulės fotovoltinę elektrinę, bendrovė tikisi optimizuoti savo gamyklos energetines sąnaudas, padidinti įmonės konkurencingumą bei prisidėti prie aplinkos tausojimo.

Šiuo metu pramonės įmonės įgyvendina 41 projektą, skirtą atsinaujinantiems energijos ištekliams panaudoti, daugumą jų sudaro saulės energijos projektai.

„Bigso“ vadovas Gintaras Sluckus sakė, kad bendrovė saulės fotovoltinę elektrinę įsirengė sausį. Kurį laiką dar vyko jos paleidimo darbai, vėliau – nebuvo salės. „Bigso“ gamybos procese saulės energiją naudoja mėnesį. G. Sluckus neabejojo, kad sprendimas pateisins lūkesčius. „Visų pirma tai atitiks gamtosaugos reikalavimus ir bendrovės tikslus, nes naudojame žaliąją energiją. Tikimės ir ekonominės naudos, nors atsiperkamumas ilgokas. Jėgainės naudojamos ilgai, nereikalauja didelės priežiūros, todėl jos visapusiškai naudingos“, ‑ sakė „Bigso“ vadovas.

Norėdamos sumažinti gamybos sąnaudas, saulės jėgaines įsirenginėja įvairia veikla užsiimančios šalies bendrovės: vėdinimo įrangos, žvakių, kiaušinių dėklų, sausų pusryčių, mėsos gaminių, baldų gamintojai, metalo apdirbėjai ir kiti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"