Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Šalčiai paplonins pinigines: mokėjimai už šilumą didės 15 procentų

 
2018 03 01 15:40
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 15 proc. didesnės nei šių metų sausio mėnesį, sakoma LŠTA pranešime spaudai, kurį pateikiame. 

Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie –6 0C šalčio, sausio mėnesį buvo apie –2,3 0C šalčio.

Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų vasario mėnesį vidutiniškai išleis 92 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1620 kWh (27 kWh/1 kv. m.) šilumos.

Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1380 kWh (23 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 78 eurus.

Prieš metus, 2017-ųjų vasario mėnesį vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje siekė apie –1,7 0C šalčio. 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui senos statybos daugiabučiuose 2017 metų vasarį vidutiniškai išleido 67 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1260 kWh (21 kWh/1 kv. m.) šilumos.

Šių metų vasarį mažiausiai energijos naudojo naujos statybos daugiabučiai, kuriuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui vidutiniškai suvartota apie 660 kWh (11 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą yra mažiausi ir sudaro apie 37 eurus. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 540 kWh (9 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 30 eurų.

Daugiausia vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui vasarį reikėjo vidutiniškai apie 2280 kWh šilumos, o tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 130 eurų. Sausio mėnesį toks butas suvartojo apie 1980 kWh šilumos, o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 112 eurų.

Šį vasarį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 5,68 euro ct/kWh, šį sausį – 5,65 euro ct/kWh, prieš metus – 5,3 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų augimą šią žiemą lėmė gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kaštų didėjimas „Baltpool“ biržoje. Tačiau vertinant vidutinę metinę šilumos kainą, kuri parodo bendrą tendenciją visoje šalyje, šilumos kainos yra stabilios ir mažėjančios. Tai lėmė šilumos tiekimo įmonių investicijos į šilumos gamybos ir perdavimo įrenginius, platesnis vietinio biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, vartojimas.

Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.

Šilumos tiekimo įmonės užtikrina gyventojams nepertraukiamą ir pakankamą šilumos tiekimą bet kokiomis oro sąlygomis. Vasario pabaigoje lauko oro temperatūrai nukritus žemiau –20 0C Lietuvos savivaldybėse neįvyko nė vieno sutrikimo šilumos gamybos ir perdavimo grandyse iki pastatų įvadų.

Taigi, šilumos ūkio gamybos ir perdavimo sistemos yra modernizuotos ir veikia efektyviai. Čia šilumos kainų mažinimo rezervai tampa išsemti. Pagrindinis veiksnys, lemiantis mokėjimų už šilumą dydį, yra šilumos suvartojimo mastas daugiabučiuose.

Įtakos šilumos suvartojimui turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas.

Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šios organizacijos taip pat privalo analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis informuoti gyventojus. Būtent administratoriai ir prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį, yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumininkai gyventojams taip pat teikia sąskaitas už šilumą, apskaitytą įvadinio šilumos skaitiklio ir paskirstytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Komisija kontroliuoja šilumos tiekimo įmones ir kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste.

Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 118 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 409 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 47 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, apie 71 tūkst. yra visiškai atnaujintuose daugiabučiuose, apie 57 tūkst. butų yra naujos statybos namuose, pastatytuose po 1993 metų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"