Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

SADM aiškina: kaip atrodys atlyginimas pradėjus kaupti

 
2018 06 28 16:55
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimas pritarė pensijų pertvarkai, pagal kurią bus naikinami „Sodros“ pervedimai į privačius pensijų fondus ir keičiama kaupimo formulė: nuo kitų metų savo senatvei kaupti norintys žmonės galės prisidėti 3 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė prie asmens kaupimo prisidės 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Kaupimo formulė 3+1,5 yra nurodoma pagal būsimą mokesčių sistemą, kai bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai, o visų dirbančiųjų atlyginimai „ant popieriaus“ paaugs 1,289 karto. Dėl atlyginimų padidėjimo „ant popieriaus“ keisis ir procentinė įvairių mokamų išmokų ar rentų dalis, tačiau išmokos „į rankas“ eurais lieka tokios pat.

Pensijų pertvarka siekiama pasiruošti demografiniams pokyčiams, kai susiformuoja nepalankus darbingo amžiaus ir senatvės pensijos sulaukusių gyventojų skaičius. Ekspertai tai vadina demografine „duobe“.

Pertvarka susideda iš keleto dalių: pensijų kaupimo pertvarkos ir bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą. Bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą leidžia užtikrinti, kad senatvės pensijos būtų finansuojamos ne tik iš darbo, bet ir kitų mokesčių.

Kaupimo pertvarka sudaro sąlygas gyventojams kaupti savarankiškai ir ateityje gauti sodrinę bei asmeninę pensijas.

Pagrindiniai dalykai, kuriems pritarė Seimas

Pasiūlymas kaupti. Kaupti papildomai ar nekaupti – paliekama žmogaus pasirinkimui. Tačiau dirbantieji iki 40 metų ir visi dabartiniai kaupiantieji bus įtraukiami į naują pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti. Pagal Seimo narių patobulintą pensijų kaupimo įstatymo variantą pasiūlymas kaupti bus kartojamas kas 3 metus iki žmogui sukaks 40 metų. Sulaukus šio amžiaus siūlymai kaupti teikiami nebebus.

Galima kaupti daugiau. Nors kaupimo formulė numato, kad žmogus prisidės 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio pagal naują mokesčių sistemą, tačiau bet kuris kaupiantysis gali nutarti kaupti daugiau. Už papildomas įmokas jis gaus gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Jeigu savo darbuotojo ateičiai kaups jo darbdavys, jis už papildomas įmokas galės pretenduoti į pelno mokesčio lengvatą.

Pertrauka. Bet kurio žmogaus gyvenime pasitaiko periodų, kai pinigai reikalingi čia ir dabar, todėl pensijų kaupime sudarome galimybes padaryti bent 12 mėn. pertrauką per visą kaupimo laikotarpį. Ši pertrauka galės būti dalijama po keletą mėnesių, svarbu, kad bendra trukmė neviršytų vienų metų.

Mažesni mokesčiai. Seimas ir Vyriausybė po diskusijų nutarė sušvelninti kaupimo poveikį gyventojams sumažindami būsimą „Sodros“ įmoką ir gyventojų pajamų mokestį. Tai kompensuos 1,5 proc. įmokos iš 3 proc. asmens indėlio į kaupimą.

Laipsniškas įmokos augimas. Kaupti norinčio žmogaus įmoka nebūtinai iškart turi siekti 3 proc. Jeigu asmuo nori, jis galės rinktis laipsnišką įmokos augimą per 5 metus: nuo 1,8 proc. iki 3 proc.

Kaip žmogus sužinos apie įtraukimą? Tiksli informavimo procedūra bus nustatyta Vyriausybės nutarimu. Informacija žmogui turės būti pateikta iki įtraukimo metų sausio 31 d.

Kaip atsisakyti kaupti po įtraukimo? Jeigu žmogus šiuo metu nekaupia ir nenori to daryti, gavęs informaciją iš „Sodros“ jis turi pranešti apie savo sprendimą. Kadangi reforma įsigalios nuo kitų metų, tai asmens sprendimas „Sodrai“ apie nenorą kaupti turės būti praneštas iki 2019 m. birželio 30 d.

Galima nebekaupti tiems, kurie kaupia. Šiuo metu kaupiantiems gyventojams, kurie nenori to daryti ateityje, atsiveria galimybė rinktis keletą variantų:

· Su visa pinigų suma grįžti į „Sodrą“ ir atkurti teises į visą sodrinę pensiją, tarsi asmuo nė nebūtų dalyvavęs kaupime.

· Stabdyti kaupimą pensijų fonde ir palikti pinigus jame iki sukaks senatvės pensijos amžius.

· Stabdyti kaupimą ar grįžti į „Sodrą“ bus galima iki 2019 m. birželio 30 d. pranešus apie tai savo kaupimo bendrovei.

Anuitetų teikėja – „Sodra“. Planuojama, kad nuo 2020 m. centralizuota anuitetų teikėja bus „Sodra“. Toks sprendimas pasiūlytas norint atpiginti anuitetus, kuriuos įsigyja per gyvenimą papildomai kaupę ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės. Seimas nutarė įtvirtinti dvi anuitetų rūšis – atidėtąjį ir standartinį, o privalomą anuiteto įsigijimo ribą sumažino iki 10 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad anuitetą reikėtų įsigyti, jeigu sukaupta bent 10 tūkst. eurų suma.

Kaip atrodys atlyginimas po pokyčių

Kartu su pensijų kaupimu Seimas pritarė ir kitiems mokesčių pakeitimams. Pavyzdžiui, neapmokestinamasis pajamų dydis plečiamas iki dviejų vidutinių darbo užmokesčių. Tai reiškia, kad daugiau žmonių galės pasinaudoti šia lengvata – jiems liks daugiau lėšų sumokėjus mokesčius.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) po mokesčių sujungimo nustatomas ties 20 proc. riba, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas – šioms bus taikomas 15 proc. GPM.

Taip pat 2019 m. atsiras „Sodros“ lubos, kurios reiškia, kad metinė pajamų dalis, viršijanti nustatytą ribą, nebebus apmokestinama „Sodros“ įmokomis, tačiau šioms pajamoms bus taikomas 27 proc. GPM tarifas.

2019 m. „lubos“ sieks 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 m. – 84 VDU, 2021 m. – 60 VDU. Bet „lubos“ negalios sveikatos draudimui.

Darbuotojo bendrasis socialinio draudimo įmoka kartu su sveikatos draudimu sudarys 19,5 proc. ir bus šiek tiek mažesnis nei yra dabar. Planuojama, kad kitais metais „Sodra“ į rezervą perkels 298 mln. eurų.

Dėl visų šių pokyčių ir dėl apsisprendimo – kaups II pakopoje ar nekaups – šiek tiek keisis gyventojų darbo užmokestis: daugelis turėtų pajusti pajamų paūgėjimą.

Jei atlyginimas šiuo metu – 500 eurų „ant popieriaus“

Jeigu šiuo metu žmogus uždirba 500 eurų „ant popieriaus“ ir kaupia prisidėdamas savo lėšomis, „į rankas“ šiuo metu jis gauna 419 eurų su trupučiu. Po visų pokyčių, jeigu jis nuspręs kaupti toliau, į rankas jis gaus 426 eurus su centais.

Tuo atveju jeigu žmogus nekaupia ir nekaups, jo darbo užmokestis „ į rankas“ paūgės nuo 429 iki 446 eurų.

O jei asmuo nekaupė, bet nori pradėti kaupti ir ateityje gauti dvi pensijas (sodrinę ir savo sukauptą), pradėjus kaupti po truputį (laipsniškai) jo darbo užmokestis nuo 429 eurų padidės iki 434 eurus.

Pabrėžtina, kad šiuo metu kaupiančiu žmogumi laikomas tas asmuo, kuris prisideda prie kaupimo nuo savo darbo užmokesčio. Tai vadinama kaupimu pagal formulę 2+2+2, kai po keletą procentų moka pats žmogus, prisideda valstybė ir perveda „Sodra“.

Gyventojai, kurie šiuo metu kaupia tik „Sodros“ lėšomis, panaikinus „Sodros“ pervedimus privatiems pensijų fondams atsiduria tokioje pat padėtyje kaip nekaupiantieji, nes jie patys nekaupė nuo savo darbo užmokesčio.

Jei atlyginimas šiuo metu – 1000 eurų „ant popieriaus“

Jeigu žmogaus darbo užmokestis dabar sudaro 1000 eurų „ant popieriaus“, kaupiantis žmogus „į rankas“ gauna 752 eurus. Po visų pokyčių nusprendęs toliau kaupti jis gaus 777 eurus.

Nekaupiantis ir kaupti nenorintis asmuo į piniginę šiuo metu įsideda 772 eurus, o po pertvarkų – 816 eurų.

O nekaupiantis, bet apie ateitį galvojantis ir kaupti nuo 1,8 proc. pradėjęs asmuo gaus ne 772 eurus, kaip dabar, bet 793 eurus.

Jei atlyginimas šiuo metu – 1500 eurų „ant popieriaus“

Tuo atveju jeigu žmogus uždirba 1500 eurų bruto atlyginimo ir savo lėšomis prisideda prie kaupimo, „į rankas“ jis dabar gauna 1110 eurų. Po pertvarkos nutaręs toliau kaupti jis gaus 1129 eurus.

Nekaupiantis ir kaupti nenorintis gyventojas galės džiaugtis atlyginimo paūgėjimu nuo 1140 iki 1187 eurų.

Tuo metu nekaupiantis, bet apie ateitį mąstantis asmuo, pradėjęs nuo 1,8 proc. kaupimo, kitais metais gaus 1152 eurus, vietoje dabar gaunamų 1140 eurų.

Ši pertvarka įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d., jeigu visus Seimo priimtus teisės aktus pasirašys Lietuvos prezidentė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"