Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Ryškesnio Lietuvos laivyno padidėjimo nenumatoma

 
2018 02 21 13:00
Lietuvos kompanijų prekybiniai laivai reti svečiai Klaipėdos uoste.
Lietuvos kompanijų prekybiniai laivai reti svečiai Klaipėdos uoste. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Pasaulinės ekonomikos pakilimas įkvėpė gyvybės Lietuvos jūrų verslui: uosto rezultatai gerėja, o komercinių laivų savininkai tikisi, kad blogiausi laikai liko praeityje. Tik žvejybos laivyno prošvaisčių nematyti.

Vienas rodiklių, apibūdinančių šalies jūrų verslo ekonominę būklę, yra laivų skaičius ir jų tonažas nacionaliniame laivų registre. Paveiktos 2009 metų pasaulinės ekonomikos krizės, per pastaruosius 8 metus viena po kitos bankrutavo kelios smulkios Klaipėdos laivybos įmonės, turėjusios po 1–2 laivus, o 2015 –ieji ypač buvo dramatiški Lietuvos jūrų laivininkystei.

Ją likvidavus, 2017 metų pradžioje Lietuvos jūrų laivų registre buvo likę 98 laivai, iš kurių prekybinių, daugiau nei 100 bendro tonažo (BT) talpos, – 38. Tai mažiausias skaičius nei kada nors anksčiau istorijoje. Tačiau naujausia statistika rodo, kad prekybinis laivynas kiek atsigvao.

Pasaulinėje laivyboje taip pat matomos permainos. Išgyvenusi gilią laivybos verslo krizę, į jūrinių tautų Olimpą grįžo Graikija. 2018 metų pasaulio lyderių dešimtuke Graikija pagal laivyno vertę užėmė pirmąją vietą, ji nurungė Japoniją, Kiniją ir Jungtines Amerikos Valstijas. Žemiau rikiuojasi Norvegija, Singapūras, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Pietų Korėja ir Danija.

Tonažas padidėjo

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) 2018 metų sausio 1 dienos duomenimis, jūrų laivų registras pailgėjo iki 103 įrašų, arba 5 daugiau nei prieš metus. Prekybinių laivų registruota 43 (daugiau kaip 100 BT – 42, iki 100 BT –1 ), žvejybinių – 44, vilkikų – 10, specialios paskirties uosto laivų – 6.

LTSA Jūrų departamento direktorius Saulius Šiaučiūnas „Lietuvos žinioms“ nurodė, kad 2017 metais buvo įregistruotas laivas-kranas BALTIC WORKER, ro-ro krovininis laivas GARDENIA SEAWAYS, žvejybos laivas INSĖ, universalus sausakrūvis laivas KANTATA, konteinervežis VICTORIA, ro-ro krovininis laivas TULIPA SEAWAYS, krovininis laivas ARAMIS. Atsirado ir du nauji laivų savininkai, jie įregistravo po vieną laivą. Išregistruoti 4 laivai. Tokiu būdu, lyginant 2017 ir 2018 metų sausio 1 dienos duomenis, prekybinių laivų talpa padidėjusi nuo 286 919 BT iki 361 020 BT, o žvejybos laivų – sumažėjusi nuo 48 276 BT iki 47 933 BT.

Didžiausią įtaką tonažui daro danų kapitalo bendrovė „DFDS Seaways“. Ji pernai Lietuvos jūrų laivų registre įregistravo 2 naujus laivus. Kompanija „Limarko“, įregistravo 1 laivą ir dabar jų turii 6. „DFDS Seaways“ nurodo valdanti 12 laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava (8 ro-pax ir 4 ro-ro). 2017 metais bendrovės laivyną papildę nauji keltai plaukioja Šiaurės jūroje linija Roterdamas (Nyderlandai) – Iminghamas (Anglija).

Pasak Lietuvos laivų savininkų asociacijos vadovo Gintauto Kutkos, prekybos laivyne vėliavų migracijos tendencija neryški. Išsprendus „Sodros“ mokesčio „lubų“ klausimą, kurį kelia laivų savininkai ir jūrininkų profsąjunga, sumažėtų finansinė našta darbdaviui, mokesčių skirtumai registruojant laivą įtakos nedarytų. Tik dar nesutariama, kokį kelią pasirinkti: ar taikyti principą – mažiau mokesčių ir mažiau paslaugų, ar paslaugų suteikti tiek pat kaip dabar, bet dalį jų kompensuoti iš biudžeto, kaip nori profsąjunga.

G. Kutka pažymėjo, kad ro-ro laivai didelės krizės išvengė – laivynas, atsispyręs į dugną, jau kyla. Tačiau pagal segmentus kompanijų situacijos dėl konkurencijos skirtingos. „Lietuvoje ryškaus laivyno padidėjimo nebus, dėl riboto finansinio pajėgumo gali per metus atsirasti 1–2 laivai, bet ne 3–4. Pritraukti į laivyną užsienio kapitalo mūsų įmonėms – didžiulis iššūkis, maža ir jūrininkų rinka. Todėl ir nematyti naujų žaidėjų šiame versle“, – aiškino G. Kutka.

Žvejybą riboja kvotos

Dar mažiau optimizmo jūrinės žvejybos segmente. Žemės ūkio ministerijos parengtoje Ūkio būklės 2017 metų I ketvirčio apžvalgoje nurodoma, kad Baltijos jūroje žvejoja 30, tolimuosiuose žvejybos rajonuose – 11 žvejybos laivų. Tačiau kiek jų registruota Klaipėdoje, neaišku.

Pernai kovą įsteigta Žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose asociacija vienija Lietuvos Respublikos įmones, vykdančias žvejybos veiklą tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Jai priklauso 4 bendrovės: „Atlantic High Sea Fishing Company“, „VAO“, „Arctic Fishing“ ir „Baltlanta“. Atsiskirti nuo kitų žvejybos įmonių ir suvienyti tolimosios žvejybos pajėgas nuspręsta dėl ES skirstomų sugavimų kvotų ir trečiųjų šalių parduodamų žvejybos licencijų.

2018 metų pradžioje jūrų laivų registre buvo 103 laivai, iš jų 42 prekybos ir 44 žvejybos laivai.

Anksčiau didžiausia šalies žvejybos įmone laikyta bendrovė „Baltlanta“ dabar nurodo, kad valdo Atlante žvejojančius du laivus su Lietuvos vėliava. Anksčiau ši bendrovė buvo registravusi 3 laivus. Vienas didžiausių pasaulyje žvejybos tralerių „Margiris“ BT sudaro beveik penktadalį viso Lietuvos žvejybos laivyno. Be šio laivo, jo valdytoja „Atlantic High Sea Fishing Company“ Lietuvoje yra registravusi ir mažesnį žvejybos tralerį „Nida“.

Laivybos agentūrų duomenimis, krevečių žvejyba užsiimanti bendrovė „Seivalas“ pernai rudenį išregistravo iš Lietuvos laivų registro tralerį „Plutonas“, ir dėl ekonominių priežasčių dabar jis plaukioja su Rusijos vėliava. Su Komorų vėliava jau porą metų plaukioja buvęs „Baltlantos“ žuvų apdorojimo laivas „Kovas“.

Tiek tolimosios žvejybos, tiek žūklaujančių Baltijos jūroje laivų su Lietuvos vėliava skaičių dažniausiai lemia sugavimo limitai. „Europos Sąjunga mažina Baltijos jūroje sugaunamų žuvų kvotas, tai kam laikyti laivus? Žvejybos laivų šiemet yra tiek pat, kiek pernai, bet artimiausiu laiku jų kiekis tikrai mažės“, – įsitikinęs Lietuvos žuvininkystės produktų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Praėjusiais metais 12 iš 15 Lietuvos jūrinės žvejybos įmonių, žūklaujančių Baltijos jūroje, pateikė prašymą premjerui ir žemės ūkio ministrui dėl skubaus kreipimosi į Europos Komisiją, kad ši leistų pakeisti 2014–2020 metų veiksmų programą. Įmonės pageidavo į prioritetines finansavimo priemones įtraukti pasitraukimą iš verslo. Mat dabar kompensacijų už sužlugdytą verslą prašoma iš valstybės biudžeto. Šios įmonės, kaip buvo nurodoma rašte, pasirengusios supjaustyti į metalo laužą 18 iš turimų 22 laivų. Į raštą gautas neigiamas atsakymas, bet laivų, pasak A. Bargailos, vis tiek reikės atsisakyti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"