Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Robotai nenuslopins smulkiojo verslo

 
2018 02 22 10:30
Dalį darbų, ypač pasikartojančių, ateityje atliks nebe žmonės, o robotai.
Dalį darbų, ypač pasikartojančių, ateityje atliks nebe žmonės, o robotai. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Robotų poreikis kasmet vis auga, prognozuojama, kad iki 2019 metų gamybos pramonė įsigis 1,4 mln. industrinių robotų. Verslui nuolat primenama, kad ketvirtoji revoliucija, kurią sukels robotai, artėja, ir šis, norėdamas išlikti konkurencingas, turės spėti paskui robotizacijos tendencijas. Tačiau ar smulkusis ir vidutinis verslas tam pajėgus?

Europos Sąjunga yra viena iš lyderių robotizuojant pramonę – 65 proc. šalių, kurios viršija pasaulio vidurkį pagal robotų tankį, yra ES. Tokie rodikliai eksportuojančioms, pasaulinėse rinkose dalyvaujančioms Lietuvos įmonėms yra iššūkis – tai reiškia, kad jos turi koja kojon žengti su robotizacijos reiškiniu, kitaip taps nekonkurencingos. Vis dėlto mažiau finansinių išteklių investuoti į technologijas turinčioms mažesnėms įmonėms „pasaulio pabaiga“ neprognozuojama. Ekspertų teigimu, jos tik turės specializuotis ir bendradarbiauti su pajėgesnėmis stambiosiomis įmonėmis.

2017 metais Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų teko 2 pramoniniai robotai, o, pavyzdžiui, Suomijoje jau suskaičiuojama apie 60.

Verslo sinergija

Giedrius Romeika, Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos atstovas, pripažino, kad industrializacijai ir robotizacijai įgyvendinti įmonėms reikės tam tikrų kompetencijų ir investicijų, kurios smulkiajam verslui neįkandamos. Vis dėlto jis sakė tikrai nemanąs, kad robotizacijos procesai smulkesnėms įmonėms bus didžiulis iššūkis dalyvaujant konkurencinėje kovoje.

„Žvelgiant akademiniu aspektu, ketvirtoji industrinė revoliucija nekelia pavojaus smulkiajam verslui – ji kaip tik išryškina stambaus ir smulkiojo verslo privalumus bei skirtumus. Būtent šios revoliucijos kontekste jie papildo vienas kitą, o ne konkuruoja tarpusavyje. Robotizacija ir industrializacija yra tai, kas skatina optimizuoti masinių produktų gamybą. Tuo tarpu paslaugų sektoriuje, išskirtinių produktų gamyboje šitai nėra taip aktualu. Greičiausiai robotai šiose srityse artimiausiu metu nebus pritaikomi, – svarstė pašnekovas. – Poreikis individualiems, išskirtiniams produktams nedings. Tai matyti ir tradiciniame versle: mažos krautuvėlės, prekiaujančios išskirtiniu alumi, mėsos produktais ir pan., randa savo nišą – neužsidaro nei turgeliai, nei tos mažos krautuvėlės. Priešingai – jos stiprėja, nepaisydamos didžiųjų prekybos tinklų noro prekiauti sveiku maistu, kurti ekologiškus prekės ženklus. Jie neįveikia smulkiųjų gamintojų, nes tiesiog natūralu, kad kiekvienas turi savo vietą po saule.“

Robotizacija, kaip toliau dėstė G. Romeika, išgrynins organizacijų ar įmonių specializaciją, veiklos pobūdį, leis tiksliau pasirinkti rinkos segmentą. Taip smulkusis ir stambusis verslas esą papildys vienas kitą. „Galima grįžti ir į senuosius – japoniškos vadybos – pavyzdžius: dar 1980 metais ten susiformavo tam tikra tradicija, kai stambiose korporacijose atidirbę ir į pensiją išėję specialistai kuria savo smulkias įmones, kurios bendradarbiauja arba aptarnauja stambųjį verslą. Manau, panašiai galėtų nutikti ir Lietuvoje. Tie laikai, kai viena kompanija nori sužlugdyti visas kitas, užkariauti pasaulį ir būti viena vienintelė, negrįžtamai praėjo. Bendradarbiavimas, bendrų naudų paieška, specializacija – tai ateityje lems sėkmę kuriantiems verslą“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pranašumas, o ne būtinybė

Aukštųjų technologijų bendrovės ELINTA generalinio direktoriaus Vytauto Jokužio įsitikinimu, didelės įmonės, užsiimančios masine gamyba, neišvengiamai turės robotizuoti dalį darbų – ypač pasikartojančius. Tokį poreikį diktuoja ir pasaulinės rinkos, o nuo jų esą nevalia atsilikti.

„Kito kelio nėra. Jeigu to nedarysime, produktų gamybą paprasčiausiai bus pigiau plėtoti Vokietijoje, o ne Lietuvoje“, – sakė jis.

Pašnekovo teigimu, 2017 metais Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų teko 2 pramoniniai robotai, o, pavyzdžiui, Suomijoje jau suskaičiuojama apie 60.

Vis dėlto V. Jokužas taip pat laikėsi pozicijos, kad mažoms įmonėms, kurių apyvarta ir gamybos apimtys mažos ir kurios veikia nišinėse rinkose, robotizacija nėra itin aktuali – nebent šios įmonės planuotų augti.

Tiesa, mažose įmonėse, anot jo, galėtų būti taikomi vadinamieji asistuojantys robotai – robotai, kurie dirba kartu su žmogumi ir padeda jam atlikti tam tikrus darbus. Tuo labiau kad robotai ne tik mažina sąnaudas, bet ir gerina produktų kokybę. „Robotas veiksmą visada atlieka tiksliai, naudodamas vienodą jėgą ir pan., o jei turi kompiuterinę regos sistemą, taip pat gali patikrinti, ar produktas kokybiškas. Pavyzdžiui, jei įmonė gamina surenkamus baldus ir pasamdo žmogų tikrinti, ar visos kiaurymės išgręžtos, jis vis tiek gali pavargti ir praleisti padarytą klaidą. O robotas ras visus defektus ir nepraleis brokuotų gaminių į pardavimą“, – pabrėžė jis.

Bendrovės vadovas prognozavo, kad pingančios technologijos anksčiau ar vėliau bus įkandamos ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms, esą jau dabar robotai tampa ne tik tobulesni, bet ir pigesni.

Ketvirtoji industrinė revoliucija nekelia pavojaus smulkiajam verslui – ji kaip tik išryškina stambaus ir smulkiojo verslo privalumus bei skirtumus.

Planuoja investuoti

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) l. e. p. direktoriaus Darius Lasionio teigimu, nėra statistikos, kiek konkrečiai įmonės Lietuvoje yra investavusios į robotizaciją ir automatizaciją, tačiau įmonių apklausos esą rodo, kad tiek praėjusiais metais, tiek šiais metais jos į skaitmenizaciją, automatizaciją, modernių linijų įsigijimą arba esamų technologijų atnaujinimą investavo ir artimiausiu metu ketina tai daryti.

„Tiek mažos, tiek vidutinės, tiek didelės įmonės susiduria su vienodais iššūkiais konkuruodamos globalioje rinkoje. Norėdamos būti konkurencingos jos turi būti produktyvios ir konkuruoti tiek kaina, tiek kokybe. Todėl nėra taip, kad mažoms įmonėms būtų sunkiau, o didelėms – lengviau“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis sutiko, kad iš esmės didelės įmonės technologiniam pasirengimui turi daugiau finansinių išteklių ir žmogiškųjų išteklių. Tačiau ES struktūrinių fondų priemonės dažnai orientuotos į mažas ir vidutines įmones – jos turi mažesnę dalį investicijų padengti savo lėšomis.

„Jeigu tam tikrose priemonėse didelės įmonės gali pretenduoti į 50 proc. finansavimą, tai vidutinės įmonės gali tikėtis 60–70 proc. paramos. Yra tokių priemonių, į kurias didelės įmonės net negali pretenduoti. Tokia priemonė, pavyzdžiui, yra „Regio Invest LT+“, skatinanti investuoti į naujų gamybos technologijų linijų įsigijimą ir įsidiegimą ir skirta būtent mažoms ir vidutinėms įmonėms“, – pasakojo asociacijos vadovas.

Anksčiau „Lietuvos žinios“ rašė, kad nors 2014–2020 metų ES finansiniu laikotarpiu parama modernizacijai orientuota į smulkųjį ir vidutinį verslą, būtent šioms, labiausiai finansinių išteklių stokojančioms įmonėms prie ES lėšų prieiti sunkiausia. Mat įrangą įmonės turi įsigyti skolintomis lėšomis – tik vėliau ES parama kompensuoja patirtas išlaidas, o bankai šiomis įmonėmis nepasitiki ir jų nefinansuoja. Tai pažymėjo konsultacijų įmonės „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ vykdomoji direktorė Goda Auškalnytė-Lungienė. Taigi, esą jau įprasta, kad parama naudojasi įmonės, kurios bet kuriuo atveju investuotų – jos ir gautų finansavimą iš bankų, ir investuotų savo lėšomis.

D. Lasionis sutiko, jog iš įmonių teko girdėti tokių atsiliepimų, tačiau bendraudamas su inžinerinėmis pramonės įmonėmis esą taip pat girdi, kad ir nedidelės įmonės, kurių apyvarta siekia milijoną eurų ir mažiau, neturi problemų gauti paskolą banke. „Jeigu įmonė turi turto, jei jos veikla yra pelninga, tai gauti paskolą įsigyjant tam tikrus įrenginius arba diegiant procesus nėra problema. Iškyla klausimas, kiek įmonė yra pajėgi, ar jos finansiniai rodikliai yra teigiami“, – sakė jis.

Asociacijos vadovo manymu, investuoti į technologijas įmonės privalės dėl šiuo metu lietuviškoms įmonėms būtino našumo didinimo. „Dabar didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria visos lietuviškos kompanijos, yra užtikrinti konkurencingumą sparčiai augant atlyginimams. Jie auga gerokai greičiau nei mūsų šalies bendrasis vidaus produktas, vadinasi, įmonės turi ieškoti resursų, kaip kelti atlyginimus, tačiau pasiūlyti konkurencingas prekių ir paslaugų kainas. Atsakymas vienas: reikia didinti efektyvumą, darbo našumą, o padėti tai daryti gali būtent technologiniai ir tam tikri vadybos sprendimai“, – svarstė D. Lasionis.

Žada padėti smulkiesiems

Ūkio ministerijos vertinimu, Lietuvos pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso Lietuvos BVP ir yra laikytinas vienu iš pagrindinių valstybės ekonomikos variklių. Didžiąją dalį šio sektoriaus įmonių sudaro mažos ir vidutinės įmonės, kurių skaitmenizavimas sudarytų papildomas galimybes pramonės plėtrai, o tai duotų papildomą postūmį investicijų ir visos ekonomikos augimui. Todėl Ūkio ministerija esą imasi priemonių didinti šių įmonių skaitmenizaciją ir jų konkurencingumą.

Pavyzdžiui, Lietuvoje įsteigta Nacionalinė pramonės skaitmeninimo platforma „Pramonė 4.0“, kurios veikla yra nukreipta „didinti pramonės sektoriaus sukuriamą pridėtinę vertę, skatinti skaitmeninių procesų diegimą pramonėje, užtikrinti Lietuvos pramonės konkurencingumą tarptautiniu mastu ir prisidėti prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo“.

Ūkio ministerija taip pat teigė siekianti skatinti skaitmeninių inovacijų centrų plėtrą Lietuvoje. Tokie centrai būtų svarbūs siekiant suburti suinteresuotąsias šalis vienoje vietoje ir prisidėti prie mažų bei vidutinių įmonių pasirengimo skaitmeninių permainų keliamiems iššūkiams. Skaitmeninių inovacijų centruose įmonės galės gauti naujausią informaciją, ekspertų pagalbą ir galimybę naudotis technologijomis skaitmeninių inovacijų bandymams ir eksperimentams su įmonės produktais atlikti.

Ūkio ministerija smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui ir įmonių investicijoms į pažangias technologijas skatinti taip pat planuoja įgyvendinti priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“. Pagal šią 2014–2020 metų periodo ES investicijų priemonę finansavimas bus teikiamas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms pramonėms įmonėms technologiniam auditui atlikti bei gamybos įrangai su integruotomis skaitmeninimo technologijomis diegti. Priemonei numatyta 38,86 mln. eurų lėšų. Pirmąjį kvietimą teikti paraiškas Ūkio ministerija planuoja skelbti 2018 metų pirmą ketvirtį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"