Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Rinka nerimsta: draudikai perkami ir parduodami

 
2018 09 06 8:00
Ne gyvybės draudimo portfelyje sparčiausiai augo su transporto draudimu susijusio draudimo apimtis./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Ne gyvybės draudimo portfelyje sparčiausiai augo su transporto draudimu susijusio draudimo apimtis./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Per pastaruosius keletą metų Lietuvos draudimo rinkoje būta nemažai pokyčių – draudimo bendrovės jungėsi ir stambėjo. Tai lėmė, kad šalies draudimo rinką valdo vis mažiau rankų: PZU, „Gjensidige“ ir „Vienna Insurance Group“ per penkmetį iš esmės perdalijo Baltijos šalių rinką ir čia keliems mažiems žaidėjams liko trupiniai.

Neseniai Austrijos grupei „Vienna Insurance Group“ (VIG) suteiktas leidimas įsigyti jau trečios ne gyvybės draudimo bendrovės akcijas Baltijos šalyse.

Rinką prižiūrinčios institucijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje suteikė galutinį leidimą Austrijos VIG įsigyti 100 proc. ne gyvybės draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“ akcijų, įskaitant ir filialus Latvijoje bei Lietuvoje, iš dabartinės jos akcininkės Suomijos finansinių paslaugų grupės „OP Financial group“. Tarp sandorio šalių akcijų perleidimas įvyko 2018 metų rugpjūčio 31 dieną.

Austrai į Lietuvą perkėlė Lenkijoje taikomą savo patirtį, kai to paties akcininko valdomos draudimo bendrovės rinkoje veikia skirtingais pavadinimas.

2018 metų pirmo ketvirčio duomenimis, įsigijus draudimo bendrovę „Seesam“ ir jos filialus, bendrovės „Vienna Insurance Group“ užimamos rinkos dalis artėja prie ketvirčio – išaugo iki 23,7 proc., ir ši bendrovė tampa draudimo rinkos lydere Baltijos šalyse.

Tai nebe pirmas Austrijos VIG pirkinys regione: 2016 metais grupė tapo latvių ne gyvybės draudimo įmonės „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) savininke, ši grupė taip pat valdo bendrovę „Compensa Vienna Insurance Group“ („Compensa“).

Užbaigus pastarąjį sandorį, VIG grupei Baltijos šalyse atstovauja trys bendrovės: BTA, „Compensa“ ir „Seesam“. Per pirmąjį šių metų ketvirtį VIG bendrovės (įskaitant ir „Seesam“) pasirašė draudimo įmokų už maždaug 229 mln. eurų.

Teks konkuruoti kaina

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sakė, kad užsienio draudikai perka verslus visose Baltijos šalyse, nes jas vertina kaip vieną rinką. Todėl, pavyzdžiui, įsigijus Estijos bendrovę „Seesam“, keičiasi rinkos situacija ir Lietuvoje.

Pastaraisiais metais ne gyvybės draudimo rinka, anot jo, išgyveno nemažai pokyčių. „Savo pozicijas rinkoje labai sustiprino didžiausia regiono draudikė Lenkijos bendrovė PZU, įsigijusi Lietuvos rinkos lyderį „Lietuvos draudimą“ ir jo valdytus verslus Latvijoje bei Estijoje. Aktyvią plėtrą tęsė norvegų „Gjensidige“, kuri po Konkurencijos tarybos sprendimo perėmė bendrovės „PZU Lietuva“ draudimo portfelį Lietuvoje. Anksčiau buvęs smulkus mūsų rinkos žaidėjas „Vienna Insurance Group“ įvykdė keletą stambių pirkimo sandorių, – sakė A. Romanovskis. – Austrai į Lietuvą perkėlė Lenkijoje taikomą savo patirtį, kai to paties akcininko valdomos draudimo bendrovės veikia skirtingais pavadinimais ir praktikoje aktyviai konkuruoja tarpusavyje.“ Jam atrodo tikėtina, kad Lietuvoje ir toliau gali konkuruoti trys bendrovės – „Compensa“, BTA ir „Seesam“, kurias valdo tas pats akcininkas.

Kita vertus, minėti pokyčiai esą paskatino naujo draudiko iš Latvijos – bendrovės „Balcia“ atėjimą; ją įkūrė Latvijos draudimo rinkos senbuviai broliai Dambergsai.

A. Romanovskio manymu, dabartinė situacija rodo, kad ateityje kiekvienas rinkos dalyvis bandys stiprinti savo pozicijas rinkoje ne sudarydamas naujus sandorius, o paslaugų kainomis konkuruodamas dėl didesnės rinkos dalies. Jis pripažįsta, kad tokią konkurenciją skatins ir naujos, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos (LINAVA) kuriamos draudimo bendrovės atėjimas į rinką. Norint dirbti pelningai, anot A. Romanovskio, šiai teks kovoti ne tik dėl transporto, bet ir kitų draudimo rūšių.

Kaip pranešta anksčiau, „Linava“ rugpjūčio 8 dieną įregistravo UAB „Linavos rizikų valdymas“, kuri kurs draudimo veiklą siekdama sudaryti konkurenciją automobilių draudimo rinkoje. Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, dešimtis kartų aukštesnėmis nei kaimynėse šalyse privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kainomis Lietuvoje vežėjai skundėsi ne vienus metus.

Rinkos aktyvumo priežasčių nežino

Marius Dumbauskas, Lietuvos banko (LB) Draudimo priežiūros skyriaus vadovas, tvirtino, kad pastaruosius penkerius metus pokyčių draudimo rinkoje buvo labai nemažai. O iki pokrizinio laikotarpio draudimo rinkoje buvo štilis.

„Prieš Lietuvos stojimą į ES 2004 metais visos užsienio kapitalo įmonės turėjo atskirus juridinius asmenis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pavyzdžiui, „Seesam“ kadaise Lietuvoje turėjo registruotą draudimo įmonę „Seesam Lietuva“. Paskui įmonė nusprendė, kad Baltijos šalyse turėti tris įmones jai yra prabanga. Kadangi Lietuvoje taikomas ES laisvo kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimo principas, įmonė nusprendė, kad Baltijos šalyse užteks ir vienos įmonės, o kitose veiks filialai. Taip pasielgė didžioji dauguma įmonių: „If“, „Swedbank gyvybė“, „Mandatum“, „ERGO grupė“. 2004–2005 metais buvo pikas“, – pasakojo rinkos priežiūros specialistas.

Ilgą laiką iki krizės šioje rinkoje nebuvo jokių pirkimų ar susijungimų. Rinka sujudo, kai po krizės buvo parduotas „Lietuvos draudimas“. Anot jo, tik dviejose draudimo įmonėse – „Aviva Lietuva“, „Lamantinas“ – pastarąjį laiką niekas nesikeitė.

LB Draudimo priežiūros skyriaus vadovas sakė sunkiai galintis atsakyti, kokios yra draudimo rinkos suaktyvėjimo pastarąjį penkmetį priežastys. Jis svarstė, jog visos įmonės, kurios čia vykdė pirkimus, yra draudimo įmonės – ne investuotojai, taigi jos vykdė plėtrą.

M. Dumbauskas neatmetė, kad padidėjusiam aktyvumui galėjo turėti įtakos ir stabili rinka. „Lietuvoje šiuo metu turime 9 registruotas įmones. Jei į rinką ateis „Linavos“ draudimo įmonė, jų bus 10, tačiau iš rinkos pasitraukus „SEB gyvybės draudimui“ ir vėl bus 9 įmonės, – skaičiavo jis. – Iš jų tik dvi įmonės nedidelės ir jos yra lietuviško kapitalo – tai „Lamantinas“ ir „Bonum Publicum“. Visos kitos priklauso įmonėms iš kitų ES šalių.“

Tačiau paklaustas, ar esama situacija rinkoje užtikrina konkurenciją, Lietuvos banko specialistas teigė, kad tai diskutuotinas klausimas. „Konkurencijos niekada nėra per daug. Lietuvoje turime 8 rinkos žaidėjus – tiek draudimo įmones, tiek filialus iš kitų ES šalių – kurie teikia privalomojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo paslaugą. Ar 8 yra daug, ar mažai? Man, vartotojui, tai atrodo nemažai. Galėtų būti dvylika?.. Galėtų. Bet praktiškai visos, tiek registruotos įmonės, tiek filialai, yra ne lietuviško kapitalo – paslaugas teikia iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Švedijos, Suomijos ir pan., taigi rinkos naujovės ateina ganėtinai greitai“, – svarstė M. Dumbauskas.

Jis sutiko, kad visiškai naujam ir nedideliam rinkos žaidėjui įsilieti į rinką dabartinėmis sąlygomis gali būti nelengva, tačiau stambių konkurentų buvimas esą neatbaido „Linavos“ nuo noro kurti naują draudimo įmonę.

Turės savo nišą

Bendrovės „Linavos rizikų valdymas“, kurios pagrindu bus kuriama draudimo bendrovė „Linavos draudimas“, generalinis direktorius Saulius Peleckas sakė, kad dabar rinkoje dominuojant stambiems tarptautiniams žaidėjams, nedidelės lietuviško kapitalo įmonės pajėgios konkuruoti tik būdamos specializuotos. Todėl atsirasiantis „Linavos draudimas“ turės savo nišą – draudimo paslaugas teiks tik vežėjams. Naujo žaidėjo atsiradimas, jo nuomone, bet kurioje rinkoje skatina konkurenciją, o dėl to laimi vartotojas.

Vien per pirmą šių metų pusmetį ne gyvybės draudimo įmokos Lietuvoje augo 15,9 proc., palyginti su 2017 metų pirmu pusmečiu, ir pasiekė 322 mln. eurų."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Vien per pirmą šių metų pusmetį ne gyvybės draudimo įmokos Lietuvoje augo 15,9 proc., palyginti su 2017 metų pirmu pusmečiu, ir pasiekė 322 mln. eurų."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Vartotojui įmonių susijungimai draudimo rinkoje nėra gerai – kuo mažesnis pasirinkimas, tuo vartotojui blogiau. Bet jeigu tai vyksta (o vyksta teisėtai, pagal įstatymą), matyt, rinkoje negali būti tūkstančio žaidėjų – rinka tiesiog per maža. Bet gali būti specifinių žaidėjų. Gal tai ir bus Lietuvos ateitis – rinkoje bus keli labai stambūs tarptautiniai žaidėjai, o likusios draudimo bendrovės bus nišinės“, – kalbėjo S. Peleckas.

Pašnekovas sakė, kad draudimo kainų apskaičiavimas yra ganėtinai sudėtingas, tuo labiau kad draudimo bendrovės turi vykdyti naujus reikalavimus.

Kadangi draudimo įvykių, susijusių su transporto draudimu, ypač privalomuoju, būna daug ir jie yra ilgalaikiai (pretenzijos gali pasiekti ir po kelerių metų), esą gali būti objektyvu teigti, kad draudimo paslaugų kainos kažkada buvo per mažos. Tačiau jis sutiko, kad sparčiam kainų didinimui įtakos gali turėti ir mažas konkurencingumas rinkoje.

Draudimo bendrovių koncentracijos prašymai, kuriuos nagrinėjo Konkurencijos taryba nuo 2014 metų*

2014 m. spalis
– Konkurencijos taryba leido Lenkijos bendrovei PZU įsigyti iki 100 proc. AB „Lietuvos draudimas“ akcijų su sąlyga, kad PZU perleis verslą, susijusį su UAB DK „PZU Lietuva“ vykdoma sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimo (kasko) ir turto draudimo veikla.
– Lenkijos bendrovė PZU įgyvendino įsipareigojimus ir pardavė rinkos dalyvei „Gjensidige“ savo valdomą draudimo bendrovę „PZU Lietuva“ (o ne tik jos dalį.). Dėl šio sandorio taip pat reikėjo gauti Konkurencijos tarybos leidimą – jis duotas 2015 m. balandį.
– Konkurencijos taryba leido vykdyti koncentraciją „Gjensidige Forsikring“ įsigyjant 99,879 proc. UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ akcijų.
2015 m. rugsėjis
– Konkurencijos taryba leido bendrovei „Vienna Insurance Group“ („AG Wiener Versicherung Gruppe“, VIG) įsigyti 100 proc. „Baltikums“ akcijų ir įgyti vienvaldę šios bendrovės kontrolę.
2016 m. rugpjūtis
– Konkurencijos taryba leido bendrovei „Vienna Insurance Group“ įsigyti iki 100 proc. „BTA Baltic Insurance Company“ akcijų su sąlyga, kad VIG perleis „Compensa Vienna Insurance Group“, UADB ir (ar) BTA filialo Lietuvoje draudimo verslo dalį, susijusią su tarptautiniais vežėjais, besidraudžiančiais transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
2018 m. balandis
– Konkurencijos taryba paskelbė, kad „Vienna Insurance Group“ tinkamai įgyvendino prisiimtus įsipareigojimus – perleisti verslo dalį, susijusią su Lietuvos tarptautinių vežėjų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

* Net ir solidžia suma įvertintam sandoriui gali nereikėti Konkurencijos tarybos leidimo, jeigu koncentracijos dalyvių pajamos praėjusiais ūkiniais metais nesiekia Konkurencijos įstatyme numatytų ribų. Iki 2017 metų gruodžio 31 dienos apie numatomą įvykdyti koncentraciją buvo privaloma pranešti ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais buvo didesnės negu 14,5 mln. eurų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais buvo didesnės negu 1,45 mln. eurų. Nuo 2018 metų sausio 1 dienos minėtos pajamų ribos siekia atitinkamai 20 mln. ir 2 mln. eurų.

Šaltinis: Konkurencijos taryba

FAKTAI

– Per pirmąjį šių metų pusmetį gautos Lietuvos draudimo rinkos įmokos sudarė beveik 440 mln. eurų. Palyginti su laikotarpiu prieš metus, jos išaugo 13,4 procento.

– Ne gyvybės draudimo įmokos augo dar sparčiau – 15,9 proc., palyginti su 2017 metų pirmu pusmečiu, ir pasiekė 322 mln. eurų. Gyvybės draudimo įmokos viršijo 117 mln. eurų, o tai yra 7,1 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausią įtaką turėjo sparčiai augusios investicinio gyvybės draudimo įmokos.

– Ne gyvybės draudimo portfelyje sparčiausiai augo su transporto draudimu susijusio draudimo apimtis. Per pusmetį draudėjams išmokėta draudimo išmokų suma – 226 mln. eurų – buvo 12 mln. eurų didesnė nei prieš metus.

– Lietuvos bankas prognozuoja, kad iki metų pabaigos draudimo sektoriaus plėtros tempas bus panašus, ir rinka augs 8–9 procentais. Tikėtina, kad ne gyvybės draudimo sektorius išsiplės 10–12 proc., o gyvybės draudimo rinka – 4–6 procentais.

– 2018 metų pirmą pusmetį beveik visos draudimo įmonės dirbo pelningai – pelnas siekė 22,3 mln. eurų. Draudimo brokerių įmonės uždirbo 5,2 mln. eurų pelno, t. y. 59,9 proc. daugiau nei praėjusių metų atitinkamą laikotarpį.

Šaltinis: Lietuvos banko Lietuvos draudimo rinkos apžvalga

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"