Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Ribos tiesiogines išmokas didiesiems ūkininkams

 
2018 07 16 6:00
Alinos Ožič nuotrauka

Lietuva sieks apriboti Europos Sąjungos skiriamą tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumą, skiriamą vienam subjektui per metus, iki 150 tūkst. eurų. Į šią sumą nebus įskaičiuojami darbuotojų atlyginimai.

Žemės ūkio ministerija praneša nusprendusi nustatyti, kad pagal 2019 metais pateiktas žemės ūkio naudmenų ir kitų pasėlių paraiškas priskaičiuotoms pagrindinėms išmokų sumoms, viršijančioms 150 tūkst. eurų, būtų taikomas 100 proc. mažinimas, prieš tai atskaičiuojant faktiškai išmokėtus atlyginimus, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, atsižvelgus į praėjusių metų duomenis, bei netaikyti susijusių fizinių ar juridinių asmenų susiejimo principo. Šis sprendimas bus pateiktas Europos Komisijai.

„Tikimės, kad tai paskatins atlyginimų kilimą dideliuose ūkiuose. Sutaupytas ES lėšas skirsime smulkių ir vidutinių ūkių našumui didinti. Džiaugiuosi, kad šiam solidarumo žingsniui pritaria ir daugelis stambiųjų ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių. Iki naujojo laikotarpio stebėsime, ar pasirinktas išmokų ribojimo būdas nesumažins Lietuvos žemės ūkio konkurencingumo tarptautinėse rinkose“, – sakė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys

Šiuo metu 23 valstybės ar regionai taiko išmokų mažinimo mechanizmą. Iš jų 9 valstybės iš paramos sumos atskaičiuoja sumokėtus atlyginimus, 15 valstybių pasirinko mažiausią galimą mažinimą – didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 5 procentais, 9 valstybės pasirinko didžiausią galimą mažinimą – didesnę kaip 150 tūkst. eurų sumą mažina 100 procentų.

Šiais pakeitimais ruošiamasi naujajam Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiui, kuris prasidės nuo 2020 metais. Jame numatyta taikyti daug platesnį ir efektyvesnį išmokų ribojimo modelį. Lietuvai tiesioginėms išmokoms numatoma skirti bendra suma yra didesnė – palyginti su praėjusiu laikotarpiu, ji sudaro per 3,7 mlrd. eurų.

Šis didėjimas neužtikrina lygių ir sąžiningų konkurencinių sąlygų tarp visų ES ūkininkų, nes Lietuvos ūkininkus vis tiek pasieks vienos mažiausių tiesioginių išmokų tarp Europos Sąjungos šalių ir naujo laikotarpio pabaigoje 2027 metais sieks 79 proc. ES vidurkio. Be to, stipriai mažėja kaimo plėtrai skiriamas finansavimas, kuris gali pareikalauti ir didesnių nacionalinių lėšų indėlio. Todėl žvelgiant į Europos Komisijos pasiūlymų finansinę pusę, Lietuvos situacija neatrodo itin palanki.

Visos valstybės narės turi informuoti Europos Komisiją apie savo sprendimus iki rugpjūčio 1 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"