Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Registrų centro uždavinys ir noras – kaupti aktualius duomenis

 
2018 04 05 6:00
Ieva Tarailienė: "Duomenų naudojimas turi būti racionalus. Mat paprastai tam, kas nemokama, išauga per didelis poreikis, ir duomenys galbūt naudojami net ne tiems tikslams."
Ieva Tarailienė: "Duomenų naudojimas turi būti racionalus. Mat paprastai tam, kas nemokama, išauga per didelis poreikis, ir duomenys galbūt naudojami net ne tiems tikslams." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šie metai valstybės įmonei Registrų centras yra permainų metai. Atlaikiusi kritikos bangą ji vykdys struktūrinę reorganizaciją ir perskaičiuos savo paslaugų įkainius. Su pokyčiais susidurs ne tik jos darbuotojai, bet ir visi klientai, kuriems aktualūs valstybės registruose kaupiami duomenys – šie gali pigti. Taip pat plečiami registruose kaupiami duomenys apie kai kuriuos juridinius asmenis.

Apie šiemet ir kitąmet Registrų centro laukiančius vidinius pokyčius bei naujoves, su kuriomis susidurs tiek privatus, tiek valstybinis sektorius, „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su laikinąja Registrų centro vadove Ieva Tarailiene.

Duomenų naudojimas turi būti racionalus. Mat paprastai tam, kas nemokama, išauga per didelis poreikis, ir duomenys galbūt naudojami net ne tiems tikslams.

Mažės įkainiai

– Prieš metus prezidentė kritikavo tvarką, pagal kurią didžioji dalis valstybės institucijų privalo mokėti už teikiamus ir gaunamus duomenis iš valstybės registrų. Tūkstančius eurų Registrų centrui mokėti kasmet išleidžia neįgaliųjų, vaiko teisių apsaugos tarnybos, ligoninės, pataisos namai, kariuomenė. Pagal šalies vadovės pasiūlytas ir Seimo priimtas pataisas, kurios įsigalios nuo 2019-ųjų, valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat savivaldybių institucijos ir įstaigos galės valstybės registrais naudotis nemokamai. Kaip sekasi rengtis pokyčiams? Kokius juos pajus privatus sektorius?

– Šie metai yra parengiamieji metai. Nuo 2019 metų visos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos iš Registrų centro duomenis gaus neatlygintinai. Tai reiškia, kad įstaigos pačios nemokės už duomenų naudojimą, bet patirtos sąnaudos bus apskaičiuotos ir kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Tačiau norisi akcentuoti, kad labai svarbu užtikrinti racionalų duomenų naudojimą. Mat paprastai tam, kas nemokama, išauga per didelis poreikis, ir duomenys galbūt naudojami net ne tiems tikslams. Taigi aktyviai skleidžiame žinią, kad duomenų naudojimas turi būti racionalus.

– Jei įmonės sąnaudos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto, ar tuomet iš tiesų bus išspręsta šalies vadovės akcentuota problema, kad valstybė pati iš savęs perka paslaugas?

– Bet juk įmonė sąnaudų vis tiek patiria, ir darbuotojai neturės neatlygintinai dirbti. Įmonė pati save išlaiko, tik 3 proc. jos pajamų labai tikslioms funkcijoms ir uždaviniams skiriama iš valstybės biudžeto – už masinį turto vertinimą ir sveikatos informacinės sistemos administravimą.

– Valstybės kontrolė anksčiau nustatė, kad už naudojimąsi registrais valstybė ir gyventojai smarkiai permoka, nes taikomi įkainiai nebuvo peržiūrėti net 11 metų, ir konstatavo, jog kainos už duomenų teikimą neatitinka sąnaudų, todėl gali būti gerokai išpūstos. Kaip keisis įkainiai? Ar ir privatus sektorius gali tikėtis daugiau nemokamų paslaugų?

– Nekilnojamojo turto registravimo, duomenų teikimo įkainiai tikriausiai buvo tvirtinti 2004 metais, juridinių asmenų įkainiai – 2007 metais. Taigi jie tikrai jau prašosi būti keičiami. Šiemet turėsime perskaičiuoti visus įkainius – jie bus paremti realiomis sąnaudomis. Tikėtina, kad įkainiai už duomenų teikimą mažės. Atitinkamai ir nevalstybinis sektorius pajus įkainių sumažėjimą – neskirstome, ar jie taikomi valstybės institucijoms, ar privačiam sektoriui.

Teikiame keletą nemokamų ir populiarėjančių neatlygintinų paslaugų, plačiai naudojamų, pavyzdžiui, visuomenei prieinamą adresų registro žemėlapį REGIA. Bet ar neatlygintinų darbų apimtis turėtų didėti, išlieka atviras klausimas – ar Registrų centras turėtų dirbti neatlygintinai? Kaip sakoma, nebūna nemokamų pietų – nebūna ir nemokamų duomenų.

Kiti metai įmonei bus sunkesni – iškils apyvartinių lėšų trūkumas, nes valstybė kompensuos išlaidas tik metų pabaigoje. Paslaugas teiksime kaip įprasta, turime minčių dėl naujovių, jei vienas ar kitas įstatymas pasikeis – įgyvendinsime. Taigi į ateitį žiūrime tikrai optimistiškai, neprarandame entuziazmo dirbti.

– Buvo teigiama, kad įstatymo pataisos sumažins biurokratinę naštą gyventojams – žmonės nebus siuntinėjami iš vienos institucijos į kitą dėl įvairių pažymų. Ar kai kurios įstaigos taupydamos siųsdavo gyventojus į Registrų centrą patiems pasiimti kokių nors pažymų?

– Biurokratinė našta – tikrai ne šiandien atsiradusi problema. Ji sprendžiama daug metų, ir tikrai daug informacijos teikiame vieno langelio principu, nemokamai. Tačiau pavienės institucijos iki šiol būtent dėl finansavimo klausimo neimdavo iš mūsų kai kurių duomenų, nes reikėdavo už juos mokėti. Nelabai galėčiau komentuoti, kokiu tikslu pas mus užsuka gyventojai gauti vieno ar kito registrų išrašo. Institucijos, kurios savo biudžetuose nebuvo suplanavusios pinigų duomenims iš Registrų centro pirkti, galbūt galėjo prašyti vieno kito dokumento iš paties gyventojų. Bet neturime tokios statistikos ir negalime daryti išvadų. Tam tikri duomenys yra viešai prieinami ir nereikia jokių išrašų. Pavyzdžiui, esame sukūrę įrankį – elektroninį sertifikuotą išrašą, kuris leidžia juridinių asmenų registre duomenis pasitikrinti „online“ režimu.

Laukia reorganizacija

– Nepriklausomas auditas taip pat yra parodęs, kad Registrų centro veikla yra neefektyvi dėl didelių darbo užmokesčio ir kitų su duomenų teikimu nesusijusių sąnaudų. Teigta, kad nors įmonės pelningumas siekia vos 1 proc. ir ji yra dotuojama iš valstybės biudžeto, vien tik premijoms 2015 metais buvo išleista 72 tūkst. eurų. Kaip keičiasi darbo užmokesčio praktika?

– Audito išvadoje daugiau buvo akcentuojami efektyvumo klausimai. Kalbant apie didelius atlyginimus, natūralu, kad sąnaudų struktūroje didelę dalį sudaro darbo užmokestis aukštos kvalifikacijos IT specialistams. Tvarkome daug informacinių sistemų ir registrų, teikiame daug elektroninių paslaugų, tad turime didelį būrį gerų IT specialistų – jie šias sistemas tiek kuria, tiek diegia ir palaiko. Pagal rinkoje jiems siūlomą atlyginimų dydį šiek tiek atsiliekame ir jau esame ne itin konkurencingi. Tačiau norint teikti geras paslaugas, reikia turėti ir gerų specialistų. Taigi čia tikrai neturime kaip mažinti sąnaudas, nes geri specialistai tikrai rastų, kur išeiti.

Pagal atlyginimų vidurkį atrodo, kad jie dideli visiems darbuotojams, tačiau taip nėra – yra tikrai labai mažų atlyginimų. Taigi norime, kad žmonės už darbą gautų sąžiningą atlygį. Tikrai negalime pažadėti, kad visų atlyginimai bus kaip IT specialistų, bet peržiūrėti ir koreguoti juos į vieną ar kitą pusę reikės.

– Ar vis dar taikoma dosni premijų politika?

– Turime uždavinį peržiūrėti darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarkas. Kiekvienam darbuotojui už jo indėlį, gerą darbą galima skirti kompensacijas. Tačiau nei pernai, nei šiais metais premijos nebuvo skiriamos.

– Ar siekiant sumažinti sąnaudas numatyta įmonės reorganizacija – darbuotojų skaičiaus mažinimas, skyrių sujungimas ir pan.?

– Kaip žinoma, yra pasikeitęs įmonės savininkas – jo teises ir pareigas dabar atlieka Susisiekimo ministerija. Artimiausiu metu bus suformuota nauja valdyba. Tiek savininkas, tiek naujoji valdyba tikrai gilinosi į įmonės veiklą, procesus, tad šiais metais, tikėtina, turės būti įgyvendinta struktūrinė reorganizacija. Dažnai nuskamba kritika, kad įmonė neefektyvi, bet tai lėmė naujų registrų atsiradimas 2016 metais ir tikrai kai kurios funkcijos dubliavosi. Taigi mūsų tikslas – įvertinti savo veiklas, procesus ir optimizuoti.

– Ar jau skaičiuota, kiek darbuotojų dėl struktūrinės reorganizacijos reikės atsisakyti?

– Konkretesnių skaičiavimų dar neturime.

Plečiami registro duomenys

– Gana plačiai nuskambėjo ir keletas juridiniams asmenims aktualių naujovių. Pavyzdžiui, nuo šiol viešosios įstaigos Registrų centrui turi pateikti informaciją apie dalininkus – taip siekiama užtikrinti skaidresnę veiklą ir efektyvesnį viešąjį administravimą. Ar tokia prievolė yra veikiau prevencijos priemonė, ar ši juridinė forma pasižymi papildoma rizika dėl galimų interesų?

– Ši naujovė atsirado 2017 metų lapkričio mėnesį, bet ar viešosios įstaigos teisinė forma yra kuo nors išskirtinė ir reikalaujanti daugiau kontrolės, negalėčiau pasakyti – indikacijų tam nėra. Tiesiog duomenų, kaupiamų juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje, kiekis plečiasi. Pradėjome nuo duomenų apie įmonių akcininkus ir mažųjų bendrijų narius registravimo, dabar perėjome prie duomenų apie viešųjų įstaigų dalininkus, o greitu metu sistema pasipildys ir duomenimis apie žemės ūkio bendrovių pajininkus, kooperatinių bendrovių dalyvius. Tiesiog yra noras turėti aiškesnę informaciją ir matyti, kokias akcijų dalis turi juridinių asmenų dalyviai.

Grįžtant prie viešųjų įstaigų, turint informaciją apie dalininkus bus galima vertinti, kaip valdomas viešasis turtas. Tai taip pat bus įrankis prireikus spręsti, ar viena arba kita organizacija yra vyriausybinė ar nevyriausybinė. Jeigu valstybė ar savivaldybė nedalyvauja juridiniame asmenyje, tuomet organizacija gali veikti nevyriausybiniame sektoriuje, gauti finansavimą ir pan. Galima kalbėti ir apie pinigų plovimo prevenciją bei kitus uždavinius.

– Registrų centras skelbė, kad iki kovo pradžios gauta per 1,45 tūkst. (maždaug 14 proc.) viešųjų įstaigų dalininkų sąrašų. Kovo 1 dieną Juridinių asmenų registre iš viso buvo registruota per 10,6 tūkst. šių įstaigų. Ar toks procentas pateikusiųjų informaciją yra didelis, ar mažas?

– Kadangi anksčiau įsteigtos viešosios įmonės duomenis apie dalininkus turi pateikti iki liepos 1 dienos, sakyčiau, kad rezultatai yra neblogi. Aišku, dalis apie šią prievolę galbūt dar nežino, todėl imamės visokių būdų informuoti apie ją, registre kaupiamais kontaktais siunčiame priminimus. Dar yra laiko, liepos mėnesį matysime realesnę situaciją.

Sankcijos už reikiamų duomenų nepateikimą į vieną ar kitą registrą ar informacinę sistemą yra numatytos Administracinių nusižengimų kodekse. Tačiau norėtųsi akcentuoti, kad Registrų centro uždavinys nėra bausti – uždavinys yra rinkti, kaupti informaciją ir ją turėti aktualią. Kol kas dėsime visas pastangas surinkti šią informaciją, o jeigu ryškės piktybinių atvejų, teks taikyti įstatyme numatytas pinigines baudas. Jei juridinis asmuo neteiktų duomenų apie dalininkus, už tai būtų atsakingas vadovas ir jam grėstų administracinė bauda nuo 30 iki 1450 eurų.

Rizikuoja parama

– Šiemet prabilta apie dar vieną naujovę: jeigu viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai Registrų centrui neatsiskaitys už finansinę veiklą, nuo šiemet bus galima panaikinti jiems paramos gavėjo statusą. Kiek finansinių duomenų neatskleidimas yra opi problema? Ar asmenys aplaidžiai žiūri į šią prievolę, o gal piktybiškai ją ignoruoja?

– Kadangi nemažą dalį šių juridinių asmenų lėšų sudaro parama, gauta skiriant 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, manau, tai tikrai skatins juos vykdyti prievolę atskleisti savo finansinius rodiklius. Matyt, nė vienas nenorės prarasti šito statuso, juolab kad jį panaikinus tam tikrą laiką nebus galima jo iš naujo prašyti. Jeigu asmuo nevykdo valstybės įpareigojimo viešinti tokią informaciją, kodėl valstybė turėtų leisti gauti tą 2 proc. paramą?

Yra juridinių asmenų, kurie neteikia informacijos juridinių asmenų registrui ir ši informacija nepasiekia Valstybinės mokesčių inspekcijos, nes duomenis ji gauna tik iš mūsų. Tačiau didžioji dalis aktyvių ir veikiančių asmenų finansinius rodiklius teikia. Statistiką truputį iškreipia tai, kad yra daug neveikiančių, užmirštų ir paliktų juridinių asmenų, kurie neatnaujina duomenų ir neteikia finansinės atskaitomybės. Bandome užmegzti su jais kontaktus, bet nepavyksta. Tai yra didžioji grupė, neteikianti duomenų. Galbūt yra ir piktybiškai jų neteikiančių, tačiau tai vienetiniai atvejai. Anksčiau buvo tendencija geriau susimokėti baudą, bet neatskleisti savo finansinių rodiklių konkurentams. Tačiau šis požiūris keičiasi. Nepateikti finansinės atskaitomybės juridinių asmenų registrui yra viena, o kita, kai šių duomenų negauna mokesčių inspekcija – institucija, su kuria nederėtų juokauti.

– Kiek laiko delsite prieš atimdami paramos gavėjo statusą?

– Pateikti duomenis juridinis asmuo turi per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Paprastai kalendoriniai metai sutampa su finansiniais metais. Jei per minėtą laiką asmuo nepateikia dokumentų ir dar du mėnesius, pasibaigus terminui, jų nesulaukiame, tuomet statusas atimamas. Pagrindinis finansinių dokumentų teikimo srautas būna balandžio, gegužės mėnesį. Gegužės mėnuo yra intensyviausias metas – tuo metu registras gauna daugiausia dokumentų.

– Kokios kitos svarbios naujovės laukia visuomenės ir juridinių asmenų?

– Ateities planų turime: realizuoti programines priemones kaupti duomenis apie žemės ūkio bendrovių narius, kooperatinių bendrovių dalyvius. Didelis iššūkis taip pat laukia – sukurti naudos gavėjų registrą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"