Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Profesinę patirtį užgožia asmeninės savybės

 
2018 07 13 12:00
Vis dažniau, formuodami komandą, vadovai atkreipia dėmesį į asmenines darbuotojų savybes./Romo Jurgaičio nuotrauka
Vis dažniau, formuodami komandą, vadovai atkreipia dėmesį į asmenines darbuotojų savybes./Romo Jurgaičio nuotrauka

Vadybos ekspertai tvirtina: požiūris, koks turi būti geras ir darbdavio geidžiamas darbuotojas, pastaruoju metu keičiasi iš esmės. Anksčiau labiausiai buvo vertinama potencialaus darbuotojo profesinė patirtis, o dabar prioritetu tampa kandidato asmeninės savybės. Darbdaviai pripažįsta nenorintys dirbti psichologais ir eikvoti energijos spręsdami įsiplieskiančius konfliktus, todėl ieško sugebančių dirbti komandoje, kritiškai mąstančių, kūrybingų ir iniciatyvių darbuotojų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, Vadybos krypties studijų programų vadovė Lina Užienė teigė, kad tokie aspektai kaip profesinis stažas, įgyti sertifikatai ir diplomai ar specifiniai įgūdžiai yra svarbūs, tačiau vis dažniau, formuodami komandą, vadovai atkreipia dėmesį į asmenines darbuotojų savybes.

Profesinės žinios, o dar tiksliau ‑ konkretaus darbo patirtis vis dar yra pats svarbiausias kriterijus, renkantis daugumos sričių specialistus.

„Geras darbuotojas – atvira, drąsi, nebijanti ieškoti originalių sprendimo būdų, iniciatyvi ir nuolat mokytis linkusi asmenybė“, ‑ gero ir darbdavio geidžiamo darbuotojo apibrėžimą pateikė L. Užienė.

Kauno teritorinės darbo biržos Jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Joana Daubaraitė mano, kad besikeičiančiam požiūriui įtakos turi ateinanti nauja darbdavių ir darbuotojų karta, profesijų asimiliacija. „Šiandien darbdaviai ieško kūrybingų, tikslo siekiančių, kritiškai mąstančių bei universalių darbuotojų. Universalumas vertinamas profesijoms panašėjant ir nykstant. Kritinis mąstymas leidžia darbuotojui išlikti ramiam konfliktinėse situacijose, kurių pasitaiko visuose darbuose. Kritinis mąstymas taip pat naudingas ir tuo, jog darbuotojas sugeba atskirti esmines problemas ir jas išspręsti, neeikvodamas savo laiko ir energijos kasdienėje veikloje kylantiems nesusipratimams ir nesukeldamas komandai papildomo streso“, – teigė J. Daubaraitė.

Panašiai samprotavo ir KTU docentė: išskirtiniai darbuotojai pirmiausia yra tie, kurie dirba vedami idėjos, mato platų kontekstą, suvokia darbų priežastis ir svarbą organizacinėje sistemoje. Gebėjimas į konfliktus žvelgti tolerantiškai, pasak L. Užienės, yra itin vertinamas, nes kiekvienoje organizacijoje jie yra neišvengiami.

„Tokie darbuotojai atskiria esmines problemas nuo foninio triukšmo, daugiau dėmesio skiria strateginiams dalykams. Išskirtiniai darbuotojai geba reikšti savo nuomonę, turi vidinės drąsos tai daryti tada, kai klausimas yra nepatogus ar kiti prisibijo reikšti mintis, taip pat žino, kada geriau patylėti, o kada kalbėti. Jie kontroliuoja ir nesureikšmina savo ego, geba pripažinti klaidas ir prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo L. Užienė.

Patirtis įgyjama, o savybės ‑ ne

Į pirmąją vietą asmenines savybes iškėlė ir IT įrangos platinimo bendrovės „ABC Data Lietuva“ vadovas Tomas Janušauskas. „Stengiuosi turėti tokią komandą, kurioje nereikėtų dirbti psichologu ir glaistyti kolektyvo tarpusavio nesutarimų. Renkuosi tokius žmones, su kuriais nesutarimų tiesiog nebūna. Pirmiausia žiūriu į žmogiškąsias savybes ir kaip jie pateikia turimą patirtį“, – darbuotojų atrankos kriterijus vardijo T. Janušauskas.

Bendrovei „ABC Data Lietuva“ jis vadovauja nuo 2016 metų. „Man buvo labai keista, kai gavau pasiūlymą eiti šias pareigas. Iki tol buvau atsakingas už pardavimą Baltijos šalyse vienoje korporacijoje ir neturėjau jokios vadovavimo patirties. Mane pasirinkę vadovai sakė: „Direktoriauti išmokstama, o reikalingų savybių, jei neturi, tai ir neįgyjama“, – prisiminė T. Janušauskas.

Jei žmogus jaunas, „ABC Data Lietuva“ direktoriui svarbiau ne tai, ką jis šiandien moka, o tai, kaip žiūri į darbą. T. Janušauskas įsitikinęs: natūralu, kad vakarykščiai studentai dar nemoka visko, ko reikia, tačiau jei jiems darbas patinka – greitai išmoks. „Esu pastebėjęs, kad didelė dalis žmonių mėgsta parodyti, jog yra sukaupę pakankamai patirties. Tačiau dažnai tai yra tiesiog CV punktas, o realybė – kiek kitokia, pokalbio metu paaiškėja, kad jie nelabai susigaudo toje srityje, apie kurią kalba“, – pastebėjimais dalijosi bendrovės vadovas.

Svarbu, kad darbuotojo asmeniniai tikslai sutaptų su įmonės tikslais

Kauno teritorinės darbo biržos atstovė taip pat įsitikinusi, kad profesines žinias gana lengva pamatuoti ir įvertinti, todėl šiuolaikiniuose darbo pokalbiuose vis rečiau apie jas kalbama. J. Daubaraitės žodžiais, visa tai darbdavys gali sužinoti iš kandidato gyvenimo aprašymo, o per darbo pokalbį yra siekiama išsiaiškinti jo asmenines savybes. Todėl, anot jos, nereikėtų nustebti sulaukus klausimų apie pomėgius, asmeninius tikslus ar įmonės, kurioje norima įsidarbinti, veiklą. Visi šie klausimai darbdaviui leidžia atrasti darbuotoją, kurio vertybės ir tikslai sutaps su įmonės vertybėmis, o kūrybiškumas leis augti ir darbuotojui, ir įmonei.

„Kūrybiškumas – ypač vertinamas. Dauguma žmonių geba atlikti standartinius veiksmus, tačiau tik nestandartiniai sprendimai ir inovacijos veda mus į priekį“, – pabrėžė J. Daubaraitė.

„Versle visi esame susieti viena grandine, sėdime vienoje valtyje. Visuomet vertinu darbuotojus, kurie yra komandos žaidėjai: nebijo prisiimti atsakomybės, turi ambicijų siekti aukštų tikslų, tačiau tuo pat metu supranta, kad verslo rezultatus kuria ne individualaus žmogaus, o visos organizacijos koordinuotas darbas. Organizacijoje kiekvieno žmogaus indėlis svarbus tiek, kiek jis dera su kitų darbuotojų pastangomis“, – kalbėjo daugiau nei 3650 darbuotojų turinčios įmonių grupės, „KG Group“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys.

Jo nuomone, ne mažiau svarbus yra ir žmogaus lankstumas: gebėjimas greitai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. „Jaunimui visuomet linkiu naudotis visomis galimybėmis, realizuoti savo ambicijas, nebūti pasyviais stebėtojais. Pradžioje visi turime vienodas galimybes, bet galiausiai laimi tie, kurie įdeda pakankamai pastangų jas įgyvendinti“, – įsitikinęs „KG Group“ generalinis direktorius.

Profesinės žinios, o dar tiksliau ‑ konkretaus darbo patirtis vis dar yra pats svarbiausias kriterijus, renkantis daugumos sričių specialistus.Romo Jurgaičio nuotrauka
Profesinės žinios, o dar tiksliau ‑ konkretaus darbo patirtis vis dar yra pats svarbiausias kriterijus, renkantis daugumos sričių specialistus.Romo Jurgaičio nuotrauka

Tai, kad įgimtos asmeninės savybės sėkmingam darbui organizacijoje yra labai svarbios, o kartais ir svarbesnės už žinias, kultūrinę atitiktį ar net profesinius gebėjimus, anot L. Užienės, patvirtina ir nemažai atliktų empirinių tyrimų.

Pasak vadybos ekspertės, ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste vis labiau akcentuojama, kad potencialus darbuotojas, atlikdamas užduotis, turėtų mąstyti kūrybiškai, matyti platesnį kontekstą ir neapsiriboti tik standartiniais problemų sprendimo būdais. Be to, vis didesnę svarbą įgaus technologinis darbuotojų raštingumas, kritinis bei analitinis mąstymas, tarpdiscipliniškumas.

Priklauso nuo darbo pozicijos

„Profesinės žinios, o dar tiksliau ‑ konkretaus darbo patirtis vis dar yra pats svarbiausias kriterijus, renkantis daugumos sričių specialistus“, – tikino Tomas Toleikis, portalo CV bankas.lt vadovas. Tačiau jis teigė pastebėjęs, kad darbo patirties akcentavimas darbo skelbimuose išties retėja. „Darbdaviai susiduria su darbuotojų trūkumu ir dėl to kritiškiau įvertina savo pačių keliamus reikalavimus, tarp jų – ir darbo patirties reikalavimą. Tam tikrų specialybių darbuotojams, kai darbo specifika palyginti greitai perprantama, išmokstama, darbo patirtis tikrai nėra būtina. Tokiais atvejais patirties reikalavimas tik apsunkina potencialių darbuotojų paieškas“, – sakė T. Toleikis.

Jo nuomone, kaip ir anksčiau, dabar asmeninės savybės lieka svarbus aspektas renkantis darbuotojus, tačiau tai yra labai sunkiai apčiuopiamas kriterijus. Dažniausiu atveju asmeninės savybės niekaip nepamatuojamos ir jų įvertinimas priklauso nuo vertintojo intuicijos, įsitikinimų, nuo konkrečios situacijos.

„Apibendrinant būtų galima teigti, kad renkantis darbuotojus sudėtingesniam darbui, kaip ir anksčiau, svarbiausia yra darbiniai įgūdžiai ir patirtis. O kuo darbo pozicija paprastesnė ir darbo lengviau išmokstama, tuo darbdaviai linkę laisviau žiūrėti į patirties klausimą, taigi renkasi darbuotojus pagal, jų nuomone, tinkamas asmenines savybes“, – teigė T. Toleikis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"