Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Prievolė viešosioms įstaigoms – atskleisti dalininkus

 
2018 01 30 8:40
Šiuo metu Juridinių asmenų registre yra įregistruota maždaug 10,5 tūkst. viešųjų įstaigų, apie 3,5 proc. jų pateikė duomenis apie dalininkus.
Šiuo metu Juridinių asmenų registre yra įregistruota maždaug 10,5 tūkst. viešųjų įstaigų, apie 3,5 proc. jų pateikė duomenis apie dalininkus. Alinos Ožič nuotrauka

Viešosios įstaigos turės būti atviresnės – jos, kaip ir kiti juridiniai asmenys, privalo teikti duomenis apie dalininkus. Taip tikimasi stebėti, ar viešosios įstaigos pagrįstai finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, ar skiriant lėšų projektams nėra susiduriama su interesų konfliktais.

Neseniai Registrų centras maždaug 2 tūkstančiams Juridinių asmenų registre registruotų viešųjų įstaigų išsiuntė priminimus pateikti dalininkų duomenis į įmonės tvarkomą Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS).

Pareiga į JADIS teikti viešųjų įstaigų dalininkų duomenis atsirado 2017 metų lapkritį įsigaliojus Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimams. Iki tol pareigą teikti duomenis apie akcininkus ir narius turėjo tik uždarosios akcinės bendrovės ir mažosios bendrijos.

Šiuo metu Juridinių asmenų registre yra įregistruota maždaug 10,5 tūkst. viešųjų įstaigų ir jų nuosekliai daugėja. Pavyzdžiui, 2017 metų pradžioje šių juridinių asmenų buvo beveik 10 tūkst., 2016 metų pradžioje – apie 9,4 tūkst., 2015 metų pradžioje – apie 8,7 tūkstančio. Vien per praėjusius metus buvo įregistruota beveik 700 naujų viešųjų įstaigų, o išregistruotos – 102.

Šiuo metu Registrų centras jau yra gavęs apie 3,5 proc. viešųjų įstaigų dalininkų sąrašų.

Veikla, kuria dažniausiai užsiima viešosios įstaigos, kaip sakė Registrų centro atstovė spaudai Kristina Petrošienė, itin įvairi: tai ir sporto klubų veikla, ir švietimas, kūrybinė, meninė ar pramogų organizavimo veikla, kitokia pramogų ir poilsio organizavimo veikla, konsultacijos ir kt. Viešųjų įstaigų statusą turi ligoninės, poliklinikos, įvairūs institutai, verslo konsultavimo įstaigos ir t. t.

Tikimasi daugiau skaidrumo

Į JADIS turi būti teikiami tokie duomenys apie viešųjų įstaigų dalininkus, kaip fizinio asmens vardas ir pavardė, jo asmens kodas, gyvenamoji vieta, gimimo data, juridinio asmens pavadinimas ir teisinė forma, kodas, buveinės adresas, dalininko teisių įgijimo data, dalininko teisių perleidimo data, dalininko įnašo vertė ir pan.

Duomenys apie viešųjų įstaigų dalininkus esą būtini viešajam interesui tenkinti, tačiau anksčiau viešuosiuose registruose jie nebuvo kaupiami. Įstatymo projektą inicijavo Vyriausybė, o parengė – Ūkio ministerija. Jos rašte pabrėžiama, kad viešoji įstaiga yra vienintelė pelno nesiekiančių viešųjų juridinių asmenų teisinė forma, kurios dalyviais, t. y. dalininkais, gali būti valstybė ir savivaldybės. Kadangi tokiu atveju dalininko teisės yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, praktikoje dažnai susiduriama su poreikiu identifikuoti viešųjų įstaigų dalininkus. Taip siekiama užtikrinti viešojo turto apskaitą ir sprendimų, susijusių su disponavimu šiuo turtu, racionalumą.

Rašte taip pat teigiama, kad viešoji įstaiga yra viena iš viešųjų juridinių asmenų teisinių formų, galinčių būti laikoma nevyriausybine organizacija ir gauti valstybės paramą. Tačiau pagal Nevyriausybinių organizacijų įstatymą viešoji įstaiga nelaikytina nevyriausybine organizacija, jeigu valstybė ar savivaldybė, taip pat juridinis asmuo, kurio visuotiniame dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip trečdalį balsų, turi daugiau kaip trečdalį balsų visuotiniame dalininkų susirinkime.

Aktualu kontroliuojant biudžeto lėšas

Viešoji įstaiga yra vienintelė pelno nesiekiančių viešųjų juridinių asmenų teisinė forma, kurios dalyviais, t. y. dalininkais, gali būti valstybė ir savivaldybės.

„Siekiant nustatyti, ar minėto reikalavimo praktikoje laikomasi, viešąją įstaigą nurodant kaip nevyriausybinę organizaciją, suinteresuotoms institucijoms turi būti sudaryta galimybė identifikuoti viešosios įstaigos dalininkus ir jų duomenis, nes, vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, nevyriausybinių organizacijų programos, projektai ir iniciatyvos gali būti finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Tokia galimybė turėtų būti sudaryta ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančioms institucijoms – siekiant vengti interesų konflikto skiriant lėšas projektams, kuriuos įgyvendina viešosios įstaigos“, – teigiama ministerijos rašte.

Duomenys apie viešųjų įstaigų dalininkus, dalininko teisių įgijimo, perleidimo datas, jų įnašus į viešąją įstaigą taip pat reikalingi mokesčių administravimo institucijoms, teisėsaugos institucijoms, tiriančioms sukčiavimo pobūdžio nusikalstamas veikas. Tad centralizuotas duomenų apie viešųjų įstaigų dalininkus kaupimas esą ne tik turėtų padidinti viešųjų įstaigų skaidrumą, bet ir prisidėti prie teisėsaugos, mokesčių administravimo institucijų funkcijų įgyvendinimo.

Mažiau interesų konflikto galimybių

Gytis Morkūnas, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius, dienraščiui sakė palaikantis naujus reikalavimus teikti duomenis apie dalininkus dėl kelių priežasčių. „Pirma, šiuo metu tiek uždarosios akcinės bendrovės, tiek mažosios bendrijos yra įpareigotos ir teikia informaciją apie savo akcininkus ir narius. Todėl viešųjų įstaigų dalininkų viešinimas padidins skaidrumą ir minimalizuos viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto galimybes. Antra, tai lems skaidrumą įsisavinant gautas 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio lėšas arba verslams sudarant rėmimo sutartis su viešosiomis įstaigomis ir taip mažinant apmokestinamąsias pajamas“, – sakė jis.

Todėl nauji reikalavimai teikti informaciją apie viešųjų įstaigų dalininkus Juridinių asmenų registrui, anot specialisto, turės didesnį poveikį verslo skaidrumui, bet tikriesiems naudos gavėjams padėtis tikrai nepablogins, nes Viešųjų įstaigų įstatymas ir iki šiol įstaigas įpareigojo šią informaciją teikti savo veiklos ataskaitose.

G. Morkūnas nurodė, kad konsultuodama klientus verslo pradžios klausimais „Versli Lietuva“ rekomenduoja rinktis viešosios įstaigos statusą tuomet, kai verslo idėja artima socialiniam verslui, susijusi su švietėjiška, kultūrine ar ugdymo veikla.

Viešoji įstaiga yra viena iš viešųjų juridinių asmenų teisinių formų, galinčių būti laikoma nevyriausybine organizacija ir gauti valstybės paramą.

„Ši juridinė forma patraukli tuo, kad nėra apibrėžtas įstatinis kapitalas ir galioja mokestinė pelno mokesčio lengvata – jei mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 tūkst. eurų, tai 7 250 eurų yra neapmokestinami. Likusi apmokestinamojo pelno dalis apmokestinama taikant 15 proc. tarifą. Tiesa, pelno paskirstymas dalininkams negalimas, jį reikia reinvestuoti į veiklą, bet tai ir yra pagrindinė viešųjų įstaigų paskirtis. Be to, kaip papildomą veiklos finansavimo šaltinį viešosios įstaigos gali naudoti joms skirtą 2 proc. gyventojų pajamų mokestį“, – aiškino jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"