Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Premjeras žadėjo padėti spręsti „Achemos grupei“ aktualius klausimus

 
2018 02 09 16:47
Jonavos azoto trąšų gamyklai aktualius klausimus prie apskrito stalo penktadienį aptarė premjeras Saulius Skvernelis su patarėjais bei koncerno "Achemos grupė" vadovai./
Jonavos azoto trąšų gamyklai aktualius klausimus prie apskrito stalo penktadienį aptarė premjeras Saulius Skvernelis su patarėjais bei koncerno "Achemos grupė" vadovai./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis penktadienį Jonavoje susitikęs su vieno didžiausių koncernų šalyje „Achemos grupė“ ir jos valdomos trąšų gamintojos AB „Achema“ vadovais, pažadėjo Vyriausybės pagalbą sprendžiant grupei svarbias problemas.

Konkrečių sprendimų penktadienį nepriimta, tačiau premjeras pabrėžė, kad „Achema“ yra svarbi įmonė ne tik regionui, bet ir visai Lietuvai.

„Achema“ daro didelę įtaką visai šalies ekonomikai, ši bendrovė – viena didžiausių mokesčių mokėtojų ir viena stambiausių darbdavių. Esame suinteresuoti socialiai atsakinga, nacionalinio saugumo interesus atitinkančia sėkminga jos tolesne veikla“, – pranešime spaudai sakė premjeras.

S. Skvernelis pabrėžė, kad Vyriausybė pasirengusi sudaryti darbo grupę, kuri spręstų konkurencinės, mokesčių aplinkos gerinimo klausimus visoms šioje srityje dirbančioms bendrovėms.

Susitikime Jonavoje kalbėta apie Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo finansavimą, problemas, susijusias su viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčiu bei apie geležinkelių liberalizavimą.

„Achemai“ ypač aktualus SGD terminalo mokestis. 2018 metais gamykla turės sumokėti 26 mln. eurų šio mokesčio.

Iš viso 2018 metais planuojama surinkti 87 mln. eurų SGD saugumo mokesčio. Maždaug ketvirtadalis šios sumos tenka valstybinės dujų prekybos bendrovės „Litgas“ prekybos nuostoliams padengti. Šis nuostolis, oficialiai vadinamas būtinojo tiekimo sąnaudomis, – tai skirtumas tarp „Litgas“ būtinojo kiekio dujų įsigijimo kainos iš Norvegijos kompanijos „Statoil“ ir vidutinės rinkos pardavimo kainos Lietuvos reguliuojamiems energijos gamintojams. 2018 metais tai sudarys 24 mln. eurų, iš jų beveik 6 mln. eurų sumokės „Achema“.

Koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas susitikime su premjeru sakė, jog Klaipėdos SGD terminalas teisėtai įvardijamas kaip strateginis objektas, užtikrinantis valstybės strategines galimybes apsirūpinti dujomis, elektra ir šiluma. „Tačiau dabar už šį strateginį objektą moka tik dujų vartotojai. Jeigu pripažįstame, kad tai strateginis objektas, jo pirkimo ir išlaikymo sąnaudos turėtų būti padalytos visiems, taip pat ir tiems, kurie vartoja produktus, pagamintus naudojant dujas, pavyzdžiui, elektros energiją. Teisingesnis sprendimas būtų inventorizuoti visus naudos gavėjus ir jiems padalyti terminalo išlaikymo sąnaudas“, – sakė jis.

L. Sabaliauskas atkreipė dėmesį, kad didelis SGD mokestis mažina įmonės konkurencingumą, nes dujos sudaro 70 proc. „Achemos“ produkcijos žaliavos, o dėl mokesčių dujų kaina išauga.

Pagal dabartinį SGD terminalo išlaikymo modelį „Achema“ turėtų SGD mokestį mokėti net tuo atveju, jeigu sustabdytų trąšų gamybą. Įmonė norėtų, kad jai būtų suteikta galimybė mokesčio nemokėti, jeigu dujų kažkuriuo metu nevartotų.

Be to, „Achemos grupės“ vadovams atrodo, kad teisinga būtų SGD mokestį mokėti tada, kai gamykla generuoja pelną, tačiau obektyviai tarptautinėse rinkose susidarius sudėtingai situacijai ir įmonei pradėjus dirbti nuostolingai, atitinkamai turėtų lanksčiai keistis ir prievolė mokėti už SGD terminalo išlaikymą.

Premjeras S. Skvernelis teigė suprantantis sudėtingą įmonės situaciją ir žadėjo sudaryti darbo grupę, kuri ieškotų priimtinų sprendimų.

"Achemos" generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Jonavos azoto trąšų gamykloje.
"Achemos" generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Jonavos azoto trąšų gamykloje.

„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas pastebėjo, kad dujų vartojimui Lietuvoje mažėjant, SGD mokestis Jonavos bendrovei atitinkamai didės. Pasak jo, 2011 metais „Achema“ suvartojo apie 40 proc. visų Lietuvoje suvartotų gamtinių dujų, šiemet – 63 proc., ateityje ši dalis galėtų siekti iki 75 procentų.

„Nesame prieš terminalą, tai alternatyvus tiekimo šaltinis. Bet terminalo išlaikymo modelis mums dujų kainą padidina apie 11 procentų. Vien dėl to tampame nekonkurencingi su kitais Europos gamintojais, dujas perkančiais pigiau, nes jie tokių mokesčių nemoka. Normaliai dirbant, 9–10 proc. trąšų gamybos pelningumas yra labai geras. Tačiau tie 11 procentų jį „suvalgo“, – kalbėjo R. Miliauskas.

Pasak įmonės vadovo, SGD mokesčio našta skatina įmones atsisakyti dujų vartojimo, o kuo mažiau vartojama dujų, tuo didesnį SGD mokestį tenka mokėti likusiems vartotojams. „Prieisime iki to, kad Lietuvoje bus vartojama tiek mažai dujų, jog mokesčio mokėtojai nesugebės užtikrinti šio įrenginio veiklos“, – perspėjo R. Miliauskas.

„Achema“ kelerius metus kelia klausimą dėl valstybės įpareigojimo šiai įmonei mokėti VIAP mokestį už pačios pasigamintą ir suvartojamą elektros energiją. Šiemet gamykla turės sumokėti 6 mln. eurų VIAP mokesčio.

„Kai valstybė 2008–2009 metais negalėjo užtikrinti patikimo elektros tiekimo, pramonė prisiėmė investicijų naštą ir pati statė jėgaines, modernizavo elektros tinklus. „Achema“ už 40 mln. eurų pastatė dvi jėgaines, dar apie 5 mln. eurų investavo į elektros tinklus, kad dėl išorinių sutrikimų gamykla nestabdytų gamybos. Dabar valstybė, apmokestindama pačių pasigamintą elektrą, tarsi baudžia mus už šiuos darbus. Būna periodų, kai už savo pasigamintą elektrą tenka mokėti brangiau, negu už pirktą. Tai visiškai nesuprantama“, – sakė „Achemos“ generalinis direktorius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"