Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Premjeras nori išsipirkti SGD terminalą

 
2018 04 12 13:14
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nepaisant ekspertų kritikos premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva po 2024 metų tikriausiai išpirks Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą iš jos savininkės Norvegijos „Hoegh LNG“.

„Turime studiją, turime tris galimus variantus, scenarijus ir sprendimą turėsime priimti Vyriausybėje. (...) Jeigu kalbėtume apie ilgalaikę perspektyvą ir finansinę naštą, kokią šiandien turime, tai, ko gero, taip (Lietuva išpirks SGD laivą – BNS)“, – ketvirtadienį žurnalistams Kijeve teigė S. Skvernelis.

Trečiadienį pristatyta tarptautinės konsultacijų bendrovės „Poyry Management Consulting“ studija parodė, kad daugiausiai naudos Lietuva gautų, išpirkusi SGD laivą-saugyklą po 2024 metų, kai baigsis nuomos sutartis su „Hoegh LNG“. Kiek mažesnę naudą Lietuva gautų pratęsusi nuomos sutartį dar 20-čiai metų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį BNS teigė, kad Vyriausybė dėl laivo išpirkimo turėtų apsispręsti šiemet. Tam, anot jo, gali būti panaudotos skolintos lėšos arba Europos Sąjungos (ES) struktūrinė parama.

SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius BNS trečiadienį teigė, kad Vyriausybei nusprendus laivą išpirkti, įmonė skolintųsi iš bankų.

Skaičiuojama, kad jo išpirkimo kaina gali svyruoti nuo 121 mln. iki 160 mln. eurų. Tačiau konkreti laivo išpirkimo kaina sutartyje su „Hoegh LNG“ yra konfidenciali.

Kaip anksčiau jau rašė LŽ, daliai ekspertų konsultantų studija sukėlė klausimų.

„Dujų terminalas: įsigyti už valdiškus pinigus ar nuomotis už valdiškus pinigus? O kodėl buvo nagrinėtos tik šios dvi alternatyvos? Kodėl nenagrinėtas variantas pvz. terminalą įsigyti kartu su privačiais investuotojais?, – savo „Facebook“ profilyje klausimus įvardino Lietuvos laisvos rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas. Jis pažymėjo, kad valstybinių institucijų mąstymas apie SGD terminalo ateitį labai primityvus. „Apie terminalą nereikia mąstyti kaip apie butą – maždaug, „kam mokėti nuomą, jei galima turėti savo“. Ar nusipirktas, ar nuomojamas, terminalo infrastruktūros kaštai turės būti įtraukti į dujų kainą. Nepriklausomai nuo to, kam priklauso dujų terminalas, už jį vis tiek reikės mokėti dujų vartotojams. Tai kam dar terminalo nuosavybėje užšaldyti valdiškos įmonės ar neduokdie – biudžeto pinigus?“, – toliau klausė Ž.Šilėnas.

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius savo „Facebook“ paskyroje atkreipė dėmesį į studijos išvadų prielaidas, kurios nėra tikslios: „Konsultantai, kuriems jokių priekaištų kol kas negaliu parašyti, kiek jau teko permesti akimis ataskaitą, patvirtino, kad jų skaičiavimo rezultatai, rodantys, kad Lietuvai apsimoka nusipirkti SGD terminalą arba jį išsinuomoti dar 10-iai ar 20-iai metų, RĖMĖSI PRIELAIDOMIS, APIE IMPORTUOJAMŲ DUJŲ POREIKIUS ATEITYJE, KURIOS JIEMS PATEIKĖ... ENTSO-G – patys dujininkai, svaigstantys apie dujų vartojimo augimą. Tai yra jie vertina, kad dujų poreikis Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir Suomijoje nustos mažėti ir ims po truputį augti.“

2014 metais pasirašyta „Klaipėdos naftos“ ir „Hoegh LNG“ sutartis numato, kad laivas gali būti išpirktas 2024-ųjų pabaigoje. 2015 metais Lietuva kalbėjosi su norvegais dėl laivo išpirkimo anksčiau nei po 10 metų, tačiau šie nesutiko. Vėliau „Klaipėdos nafta“ ketino iš bankų skolintis 300 mln. eurų ir išpirkti laivą, tačiau pradėjus konsultacijas su Europos Komisija, Latvija ir Estija dėl galimos ES finansinės paramos SGD terminalui, skolinimosi procedūros buvo sustabdytos.

Lietuva ieško būdų sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus, šalyje mažėjant dujų vartojimui bei augant SGD laivo išlaikymo naštai, ypač didžiausiems vartotojams, pavyzdžiui, Jonavos trąšų gamyklai „Achema“.

Už SGD laivo nuomą „Klaipėdos nafta“ per metus moka 68,9 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 55,7 mln. eurų), o per 10 metų sumokės – 689 mln. dolerių (apie 557 mln. eurų). „Hoegh LNG“ ne tik nuomoja laivą su įgula, bet ir teikia jo priežiūros ir operavimo paslaugas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"