Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Prekybos karo priekinėse linijose nešaudome

 
2018 06 04 10:30
Lietuva prasidėjusiame kare dėl metalų prekybos galėtų lkti stebėtoja. / 
Lietuva prasidėjusiame kare dėl metalų prekybos galėtų lkti stebėtoja. /  "Lietuvos žinių" nuotrauka

JAV įvedus muitus plienui ir aliuminiui, importuojamiems iš Europos Sąjungos, Meksikos bei Kanados, imta kalbėti apie galimą prasidėjusio prekybos karo poveikį valstybėms. Mažai Lietuvos ekonomikai galimos bėdos prognozuojamos trumpuoju laikotarpiu.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas teigia, kad Lietuva į JAV metalų neeksportuoja, todėl tiesioginės nesutarimų įtakos nepajus, tačiau didėjantis neapibrėžtumas gali pakenkti visos Europos Sąjungos (ES) ūkio augimui, taigi ir Lietuvai. Kita vertus, ES ekonomikos lėtėjimas matomas nuo praėjusių metų pabaigos.

„JAV sprendimas įvesti 25 proc. muitus plienui ir 10 proc. aliuminiui iš ES dar labiau padidins euro zonos verslo neapibrėžtumą, ir tai dalį ES gamintojų skatins atidėti plėtros ir naujų darbo vietų kūrimo planus. Tokiu atveju išaugęs verslo neapibrėžtumas dėl įsibėgėjančių prekybos karų tiesiogiai pakenktų euro zonos ekonomikai“, – komentavo A. Izgorodinas.

Netiesioginis poveikis

Pasak A. Izgorodino, nesutarimai su JAV iš pradžių gali sulėtinti Lietuvos produkcijos eksportą į pagrindinę importuotoją Vokietiją, kuri prekybos kare dalyvauja tiesiogiai. Kita vertus, 80 proc. Lietuvos eksporto apimties tenka visai ES rinkai, o didelę šio eksporto struktūros dalį sudaro tarpinio vartojimo prekės, arba vadinamieji sutartinės gamybos užsakymai. Pavyzdžiui, 2017 metais 75 proc. Lietuvos pramonės gamybos, apyvartos ir pridėtinės vertės generavo žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai, kuriuose yra įdarbinta 85 proc. Lietuvos pramonės darbuotojų. Tokiu atveju JAV sprendimas didinti muitus plienui ir aliuminiui gali pakenkti Lietuvos sutartinės gamybos verslui – per užsakymų iš didžiųjų ES valstybių sumažėjimą. Pavyzdžiui, Vokietijos metalo gaminių gamintojui netekus užsakymo JAV, gamybos partneris Lietuvoje taip pat rizikuoja netekti užsakymo iš atitinkamo užsakovo Vokietijoje. Tai yra Lietuvos pramonės rizika.

Pasak analitiko, išaugę metalo importo muitai JAV paskatins dalį ES gamintojų mažinti galutines kainas į JAV eksportuojamai metalo gaminių produkcijai, kad neprarastų pozicijų JAV rinkoje. Tokiu atveju tikėtina, kad Lietuvos gamintojai bus priversti ieškoti būdų mažinti sutartinės gamybos paslaugų įkainius – tai atitinkamai mažintų Lietuvos pramonės pelningumą, kurį ir taip spaudžia augančios darbo sąnaudos.

Pasak A. Izgorodino, tokia padėtis gali paskatinti dalį Lietuvos gamintojų atidėti investicijų bei plėtros planus.

Trauktųsi investuotojai

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas „Lietuvos žinioms“ irgi ryškino prasidėjusios įtampos netiesiogines grėsmes, jei prekybos karas užsitęstų. „Tokiu atveju galėtų dingti užsienio investuotojų pasitikėjimas Lietuva kaip maža rinka. Mat kai vyksta tokie karai, investuotojai eina į dideles rinkas, nes mažosios valstybės šiais atvejais dažniausiai pralaimi“, – sakė ekonomistas. Jis pateikė pavyzdį, kad, Rusijai paskelbus sankcijas, išaugo užsienio investicijos į jos maisto pramonę. Anot jo, yra grėsmė, kad investicijos keliaus į JAV arba kitas didžiąsias valstybes. Tada mažėtų ir Lietuvos eksporto potencialas.

Kita netiesioginė grėsmė Lietuvai, anot jo, jau anksčiau pradėjusi lėtėti ekonomika; tai rodo ir apslopusi vertybinių popierių rinka, ir krintančios pasaulio verslo nuotaikos. Kai mažiau investuojama, mažėja ir eksportas. Būtent šios grėsmės didesnės negu prekybos karai.

Ž. Maurico nuomone, Lietuvos metalo pramonei susiklosčiusi padėtis didelio poveikio neturėtų daryti. Kita vertus Lietuva, būdama ES narė, turi didelį pranašumą, palyginti, pavyzdžiui, su Meksika, Turkija, Pietryčių Azija, nes jos, patekusios į kryžminę ugnį, nukentėtų kur kas labiau negu ES valstybės. „Lietuva yra bendros ES rinkos dalis, bet priekinėse šio karo susišaudymo linijose nedalyvauja“, – tvirtino ekonomikos daktaras.

Jo teigimu, iš pradžių daugiau eksportuoti į Vokietiją būtų sunku, bet nors šiokia tokia pusiausvyra liktų, juolab kad Lietuvos pramonė yra konkurencinga.

Ž. Mauricas mano, kad iš pradžių gali šiek tiek kristi žaliavų kainos, nes tai įprasta vykstant prekybos karams.

Lietuvoje metalų pramonė sudaro nemažą dalį. Ekonomisto nuomone, užsitęsus karui, dalis rinkos žaidėjų gali neišgyventi. „Mums tai gali būti iššūkis, bet gal ir galimybė. Mes nesame priekinėse susišaudymo linijose, todėl, turėdami ES rinką, galime važiuoti pirmyn ir nesibaimindami“, – sakė jis.

Užsitęsus įtampai, turėtų stiprėti JAV doleris. JAV ekonomika auga ir Federalinis bankas kelia palūkanas. Europos Centrinis Bankas priverstas stovėti, ir, matyt, valiutų bei palūkanų skirtumas toliau augs.

Nafta tokiais atvejais įprastai pinga, nes pradeda mažėti jos paklausa.

„Esame maža valstybė ir neturėtume veltis į aktyvius karo veiksmus, o sekti skandinavų pavyzdžiu. Šalys, kurios išlieka lanksčios, laviruoja, neapsikrauna tarifais, išlaiko prekybos santykius su visais, didžiųjų ekonomikų mūšius stebi iš šalies ir išlieka mažiau paveiktos“, – konstatavo Ž. Mauricas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"