Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Prekybos centrai neįsileidžia lietuviškų ankstyvųjų kopūstų

 
2018 06 10 12:00
Kopūstų plotai nedidėja, nes mažėja valgytojų, be to, kopūstai mityboje iš dalies užleidžia vietą kitoms kopūstinėms ar salotinėms daržovėms.
Kopūstų plotai nedidėja, nes mažėja valgytojų, be to, kopūstai mityboje iš dalies užleidžia vietą kitoms kopūstinėms ar salotinėms daržovėms. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nors Lietuvos daržovių augintojai jau nuo birželio pradžios gali pasiūlyti vietinių ankstyvųjų kopūstų, prekybos centruose kol kas karaliauja produkcija iš Makedonijos ir Lenkijos. Prekybos tinklai iš ūkininkų neima lietuviškos produkcijos, kol turi įvežtinės, o šie, rizikuodami kokybe, gūžes priversti laikyti šaldytuvuose ar laukuose.

Prekybininkai nesugebėjo persiorientuoti pagal šiųmetines meteorologines sąlygas ir, nelaukdami vietinio derliaus, jo tiekimą dviem savaitėms užsakė iš užsienio. „Nebegalime laukuose laikyti ankstyvųjų gūžinių kopūstų. Jie subrendę iš karto turi būti nukirsti, jei bent kiek ilgiau palaikomi laukuose, sutrūkinėja. Sandėliuojame šaldymo kamerose ir laukiame savo eilės“, – pasakojo Kėdainių rajono Alksnėnų kaimo ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas. Birželio 6 dieną jo šaldytuvuose jau buvo sukaupta daugiau kaip 100 t ankstyvųjų kopūstų.

Ūkyje pakanka tinkamos vietos produkcijai laikyti, bet ankstyvųjų gūžinių kopūstų negalima ilgai laikyti šaldytuvuose – kai išgaruoja drėgmė, kopūstai tampa minkšti. „Galime tempti savaitę ar pusantros, tačiau tai – jau kritinis terminas, po kurio privalome realizuoti produkciją. O tiek kopūstų į turgų nenuveši“, – sakė kėdainiškis.

Derlius subrendo anksčiau

Beveik 172 ha sertifikuotame gerosios ūkininkavimo praktikos ūkyje kopūstams auginti V. Girdzijauskas šiemet skyrė 100 ha, iš jų 15 ha – ankstyviesiems gūžiniams kopūstams. Nors šias daržoves dėl drėgmės sodino dešimtadieniu vėliau nei įprastai, derlių imti pradėjo savaite anksčiau – laukuose kopūstai kertami nuo birželio pirmųjų dienų.

„Šiųmetis pavasaris ir vasaros pradžia ypač sausi, drėgmės dirvoje likę labai mažai. Plotuose, kuriuose įrengta laistymo sistema, derlius tikrai geras, o susiformavusios gūžės yra geros prekinės išvaizdos. Tačiau dažnas augintojas neturi galimybių laistymą įrengti visuose plotuose, pirmiausia dėl sėjomainos. Nelaistomuose plotuose gūžės taip pat jau subrendusios, bet gerokai mažesnės, nepatrauklios akiai“, – derlių apibūdino V. Girdzijauskas.

Kelmės rajono Girnikų kaimo ūkininkas Algimantas Vaupšas šiemet augina 43 ha kopūstų, 3 ha iš jų – ankstyvieji. „Velniškai sausa, kol kas dar visas derlius laukuose, neskubame kirsti, laukiame lietaus ir kitos savaitės“, – sakė pašnekovas

Šiuo metu ankstyvųjų kopūstų galvos ūkyje yra užaugusios iki 0,7–1 kg ir šiemet tikrai nesieks 2–3 kg, kaip būdavo ankstesniais metais. A. Vaupšo nuomone, kol kas geriau derlių laikyti laukuose negu šaldytuvuose. Jis užaugintas daržoves taip pat parduoda per prekybos centrus.

Dievulis lietų skirsto nevienodai

Antanas Baliutavičius iš Šiaulių rajono Tvibių kaimo šiemet augina 4,5 ha įprastu laiku užderančių kopūstų ir beveik 3 ha ankstyvųjų. „Ankstesniais metais tokiu laiku jau kirsdavome pirmąjį derlių, tačiau šiemet Šiaulių regione labai sausa, dauguma gūželių – kaip geras kumštis. Nepataikiau parinkti ploto, pasodinau toli nuo vandens gręžinių ir kūdros, todėl nėra galimybių palaistyti, augalai tiesiog skursta“, – kalbėjo šiaulietis.

Jei dar dvi savaites nebus lietaus, gero derliaus ūkininkas nesitiki: gūžės bus kietos, tesvers apie 0,5 kg ir prekyboje nebus itin paklausios, neturės savo tikrosios kainos. Labiausiai perkamos 0,8–1 kg kopūstų galvos. Ūkininkas užaugintą produkciją parduoda turguje, per bazes ir prekybos centrus, kaimynėje Latvijoje.

Šiandien A. Baliutavičius jau ketina šiek tiek produkcijos nugabenti į turgų. „Teks pavaikščioti po lauką, parankioti tinkamų galvų ir jas išnešti, nes su technika išmindžiotume likusius augalus“, – pasakojo ūkininkas.

Mažučio ūkio savininkė Vilma Jonelienė, gyvenanti Kauno rajono Jonučių gyvenvietėje, 0,5 ha plote augina agurkus, bulves, burokėlius, morkas ir kopūstus. Ji augalus skaičiuoja daigais. Šiemet ankstyvųjų gūžinių pasodino 300, o įprastu laiku užderančių kopūstų – apie 1 tūkst. daigų. Ūkininkė gamtos nekeiksnoja, nes pakaunėje vis palyja, laistė vos vieną kartą. Daržoves šiemet ji pasodino vėliau, gegužės 3 dieną, kai jau buvo galima įeiti į dirvą. „Ankstyvieji kopūstai šiemet bus vėlyvesni, derlių kirsime prieš Jonines ir gabensime į turgų“, – sakė V. Jonelienė.

Išstumia kitos daržovės

Kopūstai sudaro apie šeštadalį visų suvartojamų daržovių kiekio ir yra antroje vietoje pagal perkamumą po bulvių. Tačiau, pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, kopūstų plotai nedidėja, nes mažėja valgytojų, be to, kopūstai mityboje iš dalies užleidžia vietą kitoms kopūstinėms ar salotinėms daržovėms.

LDAA duomenimis, pernai kopūstus augino 25 asociacijos nariai, šiai daržovei skirtas plotas užėmė beveik 361 hektarą. Daugiau kaip pusė šalies kopūstų augintojų ankstyvųjų veislių nesirenka. Vilkaviškio rajono Sūdavos kaimo ūkininkas Arūnas Laskevičius, kurio daržovių plotas viršija 21 ha, ankstyvųjų gūžinių kopūstų neaugina. „Neturiu šiltnamių“, – labai paprastą priežastį įvardijo vyras. Vaidutis Gegieckas iš kito Lietuvos regiono šiomis daržovėmis neužsiima, nes nėra užtikrintas dėl pardavimo. „Naują augalą į ūkį įsileisti lengva, tačiau naujam produktui surasti rinką labai sunku“, – sakė Pasvalio rajono Vilkiškių kaimo ūkininkas, bulves ir daržoves auginantis 13 ha plote.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"