Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Prasta statybų projektų kokybė bado akis

 
2018 06 01 12:00
Į viešuosius pirkimus patenka migloti projektai, kurių realizavimas įžiebia nesutarimų. / 
Į viešuosius pirkimus patenka migloti projektai, kurių realizavimas įžiebia nesutarimų. /  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje parengiama vis daugiau prastos kokybės statybų projektų, ypač kai projektuoja mažiausios kainos principu laimėjusios projektavimo įmonės. Netinkamai parengti projektai vėliau sukelia ginčų tarp užsakovo ir rangovo dėl galutinės darbų kainos, kuri išauga net ir kelis kartus.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas „Lietuvos žinioms“ sakė, jog daug ginčų ir nesusipratimų statybų sektoriuje kyla dėl to, kad projektai yra prastos kokybės, o jų ekspertizė atliekama atmestinai.

Visi pagrindinių statybos procesų dalyviai yra kontroliuojami, o projektuotojai – ne.

Prastos projektų kokybės problema, anot asociacijos vadovo, išryškėjo maždaug prieš 3,5 metų, kai buvo atsisakyta projektavimo įmonių atestavimo ir prasidėjo projektų kokybės devalvacija.

Kaina skiriasi kelissyk

LSA siūlo keisti statybos procesą – pritaikyti kitose Europos valstybėse galiojančią schemą, pagal kurią būtų nustatytos aštuonios projekto rengimo stadijos. Pirmosios dvi apimtų parengiamuosius darbus dar iki projektavimo. Panaši tvarka nustatyta skaitmeninės statybos BIM metodologijoje, kurią naudoja privatus sektorius. Šią metodologiją taikantis užsakovas prieš pateikdamas rangovui projektą turi atsakyti į daugybę klausimų, ir tai leidžia suformuluoti net smulkiausius reikalavimus.

Tuo tarpu dabar, anot D. Gedvilo, projektavimo konkursą skelbiantis užsakovas dažnai nepateikia išsamios informacijos apie savo idėją, projekto tikslą, nenurodo tikslių kokybės reikalavimų medžiagoms, elementams, patalpoms ir t. t.

„Todėl rangovų pasiūlyta kaina kai kuriais atvejais labai skiriasi. Pavyzdžiui, Raseinių regione statomo vieno objekto kaina skyrėsi 300 procentų. Tai yra kažkas nerealaus. Negerai, kai rangovų pasiūlyta kaina skiriasi net ir 30 procentų“, – aiškino pašnekovas.

Jis sakė, kad dauguma projektų, kurie užsakomi viešųjų pirkimų būdu, orientuoti į mažiausią kainą, todėl rimtesnės projektavimo organizacijos negali konkuruoti su atmestinai dirbančiais projektuotojais. „Laimi ne kompetencija ir projekto kokybė, o momentinė nauda – pigiai ir greitai gauti projektą. Rinkoje susiformavo tendencija: rangovai įsteigia savo projektavimo biurą, kuris identifikuoja klaidas. Tada rangovai parodo jas perkančiajai organizacijai ir siūlo, ką reikia pakeisti, – pasakojo D. Gevilas. – Kadangi asignavimų valdytojas nenori prarasti skirtų biudžeto pinigų ir nenori sustabdyti konkurso, bandoma nepažeidžiant įstatymų įvykdyti tą projektą. Užsakovas priverstas daryti kompromisus, nukenčia kokybė. Mes siūlome negaišti laiko ir siekiame, jog rangovų organizacijoms nereikėtų kurti savo projektavimo biurų – siūlome iš pat pradžių taikyti BIM metodologiją, kad projektai būtų tikslūs.“

Anot jo, didžiausių statybų sektoriuje veikiančių įmonių pirmame dešimtuke esantys lyderiai yra įkūrę savo projektavimo biurus.

Asociacija nurodė dar vieną problemą: baigus projektą užsakovas nori kuo greičiau gauti leidimą statyti. Todėl projekto ekspertui daromas spaudimas kuo greičiau atlikti ekspertizę. Skubota ir atmestinai atlikta ekspertizė lemia, kad projekte dažnai lieka klaidų ir netikslumų.

„Sūlėme, kad projekto ekspertas pradėtų dirbti dar projektavimo stadijoje – tuomet jis turėtų galimybę daugiau laiko skirti klaidoms patikrinti“, – sakė D. Gedvilas.

Asociacija siūlė grąžinti projektavimo veikla užsiimančių įmonių atestaciją. Tai, D. Gedvilo įsitikinimu, neleistų visiškai „žaliems“ projektams patekti į viešuosius pirkimus.

Rangovai dirba ne savo darbą

Bendrovės „Eikos statyba“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas patvirtino, kad projektų kokybė šiuo metu yra aktuali tema. Pirmiausia tai susiję su tuo, kad pirkimuose taikomas mažiausios kainos principas ir projektavimo įmonės neatestuojamos.

Anot jo, dėl mažiausios kainos principo užsakovas netenka galimybės pasirinkti žinomą ar patikimą projektavimo kompaniją. Kartais konkursą laimi fizinis asmuo ar vos kelis darbuotojus turinti įmonė. „Dažniausiai projektavimo įmonės turi kelių specializacijų specialistus, kurie sujungia visus darbus į visumą. O kai laimi 2–3 žmonių kompanija, kuri dažnai dar samdo papildomus specialistus, projektas atrodo kaip kratinys. Užsakovas ne visada aiškiai išsako visus lūkesčius, nurodo netikslius kiekius, kurie paskui padidėja ir 20–30 procentų. Esant tokiai situacijai, visuomenėje formuojasi neigiamas požiūris į statybos įmones, neva jos lupikauja ir bando gauti papildomų pinigų. Tačiau reikia suprasti, kad projektas susideda iš kelių dalių – architektūrinės, konstrukcinės ir pan. Nerealu, kad rangovas visas jas gali patikrinti, perskaičiuoti. Stambiausias klaidas gali rasti, tačiau smulkesnės tampa matomos jau projektą realizuojant“, – kalbėjo A. Čebanauskas.

Anot jo, „Eikos statyba“ savo projektavimo biuro neturi, tačiau įmonėje dirba BIM metodologiją išmanantis specialistas, taigi prieš vykdydama projektą bendrovė jį peržiūri ir stengiasi eliminuoti neatitikimus. „Nutinka taip, kad rangovas 20 proc. laiko sugaišta dirbdamas projektuotojo darbą. Neatitikimai kartais būna esminiai ir jų perdarymas kainuoja. Galima sakyti, tai yra darbų dubliavimas“, – sakė pašnekovas.

Jis pasakojo, kad už papildomus darbus, atsirandančius dėl neatitikimų, rangovai neretai papildomo finansavimo negauna. Nors uma gali padidėti iki 5–10 procentų. Daugiau išsireikalauti sudėtinga, kadangi sutartimis šalių santykius stengiamasi apibrėžti taip, kad rangovas privalo iš anksto apskaičiuoti darbų apimtį. „Jeigu sumos už papildomus darbus ne itin didelės, o su užsakovu santykius gali tekti aiškintis teisme, todėl rangovas nuleidžia rankas ir savo lėšomis apmoka papildomus darbus. Tikrai nėra taip, kaip viešojoje erdvėje kalbama, kad statybininkai gyvena vien iš papildomų darbų“, – sakė A. Čebanauskas.

„Arba visiems, arba niekam“

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Abromavičius stebisi, kad visi pagrindinių statybos procesų dalyviai yra kontroliuojami, o projektuotojai – ne. „Rangos kompanijos yra testuojamos, ekspertizės kompanijos atestuojamos, o projektuotojams, kurie yra toje pačioje grandinėje vieni pirmųjų, jokios atestacijos nereikia. Jei jiems atestavimo nereikia, gal niekam nereikia?“ – stebėjosi jis.

Pašnekovas patvirtino, kad projektų kokybė pastaraisiais metais yra suprastėjusi, kai kuriais atvejais labai stipriai, nes „dabar projektavimo srityje bet kas gali daryti bet ką“.

Anot asociacijos vadovo, kai kurios įmonės suburia laikiną komandą, kuri po projekto išsiskirsto ir laukia naujų darbų. „Vienu atveju toms įmonėms pavyksta, kitu – ne, o atsakomybė už rezultatą ir galimas pasekmes – simbolinė“, – sakė jis.

A. Abromavičius taip pat pažymėjo, kad sudėtingus statinius suprojektuoti gali tik kompanijos, turinčios pakankamai vidinių pajėgumų. Bet dabar konkursuose dalyvauja ir visiškai nežinomos, ką tik atsiradusios kompanijos. „Ne vienerius metus besidarbuojančios, įdarbinusios nemažai žmonių, investuojančios į programinę įrangą kompanijos atsiduria nelygioje konkurencinėje kovoje su mažesnėmis, kurios atsiranda ir pranyksta, galbūt naudoja vogtą programinę įrangą, kitaip tariant, žymiai mažiau investuoja“, – sakė jis.

Asociacija mato ir dar vieną iššūkį – kai pagrindiniu projektuotojų užsakovu tampa rangos kompanijos. Pagal pasaulinę praktiką, šis darbas yra užsakomas ne rangovo, bet užsakovo, kuriam realizuojamas projektas. „Kai mes tampame subrangovais, natūralu, kad rangovas užsako muziką, ir neretai ieškoma ne optimalaus, o pirmiausia rangovui geriausio varianto“, – tikino pašnekovas.

Jo teigimu, tokia praktika yra plačiai paplitusi ir dažniausiai būdinga ES fondų lėšomis finansuojamiems projektams, dažnai susijusiais su vandentvarka, transporto infrastruktūra.

Statybų projektų, kurių užsakovas yra valstybė, kokybė neretai šlubuoja.

Komerciniame segmente – ramiau

Prastą projektų kokybę A. Čebanauskas pastebi valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje. Tiesa, privatus užsakovas dažnai projekto valdymui skiria daugiau išteklių, todėl projektavimo stadijoje sugeba „išgaudyti“ daugiau klaidų. Be to, keisti projektą, jei matomi netinkami konstrukciniai, architektūriniai sprendimai, privačiame sektoriuje yra paprasčiau negu tais atvejais, kai skelbiamas viešasis pirkimas. Dėl viešųjų pirkimų įstatymo principų, laiko trūkumo dažnai sprendimų keisti nebegalima – kartais net statoma neatsižvelgiant į ekonominį pagrįstumą, kad projektas neužkliūtų tarnyboms dėl įvykdytų projekto keitimų.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius dienraščiui sakė, kad problemų dėl kokybės, kai tai susiję su komerciniu pagrindu vykdomais projektais, bent jau didžiųjų rinkos žaidėjų segmente nekyla.

„Ypač mažiau patyrę žaidėjai siekia taupyti lėšas projektavimo sąskaita – jie galbūt mažiau vertina ilgalaikę reputaciją ir projekto kokybė jiems nėra esminis dalykas. Tačiau tarp didesnių žaidėjų – atsakingų ir ilgai šiame versle esančių užsakovų – to nėra, – tvirtino pašnekovas. – Komercinių biurų, gyvenamųjų pastatų užsakovai, kurie saugo savo reputaciją, tikrai stengiasi netaupyti. Užsakovai neretai yra užsienio kapitalo kompanijos, o jos savo šalyse (Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje) tikrai įpratusios to nedaryti. Natūraliai ši kultūra skirti nemažą dalį visos sąmatos projektui parengti ateina ir į Lietuvą. Be to, projektuotojų išprusimas didėja, pradedami taikyti skaitmeniniai procesai, kurie padeda išvengti klaidų ir taupyti sąnaudas. Matyt, šita kryptis išliks.“

Vis dėlto jis sutiko, kad statybų projektų, kurių užsakovas yra valstybė, kokybė neretai šlubuoja. „Kadangi naudojami europiniai pinigai, atsakomybė juos leidžiant mažesnė. Šiuose projektuose neretai bado akis kompetencijos trūkumas ir noras „nurėžti“ sąnaudas projektavimo dalyje, – sakė M. Statulevičius. – Užsakovo kompetencija taip pat turėtų būti aukšta. O valstybė ne visada užtikrina tą kompetenciją ir ne visada žino, ko prašyti. Taigi valstybei linkėčiau samdyti konsultantus, kurie patartų.“

Skuba kreiptis į teismus

Prastai parengti projektai sukelia ginčų tarp rangovo ir užsakovo, jie sprendžiami teismuose. Tarp teismo bylų, susijusių su statybomis, dominuoja ginčai būtent dėl kokybės.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Asta Jakutytė patvirtino, kad pirmosios instancijos teisme tokio pobūdžio ginčų išnagrinėjama gana nemažai. „Tokia situacija susiklosto dėl to, kad komerciniuose santykiuose dėl tarpusavio skolų nėra privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, o versle nėra susiklosčiusių tradicijų, kad kilus ginčui pirmiausia verslininkai kreiptųsi vienas į kitą tiesiogiai, pretenzine tvarka ir tik nepavykus susitarti ar išspręsti ginčą kreiptųsi į teismą. Vis dėlto neretai bylos nagrinėjimo teisme metu skolos geranoriškai padengiamos arba susitariama taikiai. Tokios situacijos, kai verslininkai nebando ginčų dėl skolų spręsti alternatyviais ginčų sprendimo būdais, didina teismų darbo krūvį“, – pažymėjo ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"