Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Prašantiems prieglobsčio – pašalpos, bet ne darbas

 
2018 08 02 7:30
Procedūros siekiant gauti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, kai jau leidžiama dirbti, užtrunka iki pusmečio, vadinasi, šį laiką asmuo yra išlaikomas valstybės.
Procedūros siekiant gauti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, kai jau leidžiama dirbti, užtrunka iki pusmečio, vadinasi, šį laiką asmuo yra išlaikomas valstybės. "Lietuvos žinių" archyvo nuotraukos

Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjo žinia, kad Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje prieglobsčio prašytojams neleidžiama dirbti. Prieš mėnesį Airija tokio požiūrio atsisakė ir nusprendė, kad tokie apribojimai prieštarauja šalies Konstitucijai.

Lietuva apribojimus aiškina rūpinimusi nacionaliniu saugumu. Nekalba apie jų keitimą, nors galimybė prieglobsčio prašytojams įsidarbinti skatintų ekonomiką ir atvykėlių integraciją.

Prieglobsčio prašytojai negali nei įsidarbinti, nei kurti savo verslo, kol jiems nesuteikiamas leidimas laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje.

Prieglobsčio prašytojai negali nei įsidarbinti, nei kurti savo verslo, kol jiems nesuteikiamas leidimas laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. Procedūros siekiant gauti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, kai jau leidžiama dirbti, užtrunka iki pusmečio, vadinasi, šį laiką asmuo yra išlaikomas valstybės.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra rekomenduoja tvarką keisti – esą tai būtų naudinga ir ekonomikai, ir pabėgėlių integracijai. Tokios pat nuomonės laikosi ir kai kurie šalies ekonomistai.

Airija, kuri kartu su Lietuva buvo tarp vienintelių ES šalių, neleidžiančių prieglobsčio prašytojams dirbti, šių metų birželio mėnesį tvarką pakeitė ir teisę dirbti suteikė. Toks sprendimas buvo priimtas praėjus metams po šalies Aukščiausiojo Teismo nutarties, kad šie apribojimai yra nekonstituciniai.

Kitose šalyse, kuriose prieglobsčio prašytojams leidžiama dirbti, gali būti taikomi apribojimai dėl darbo valandų ar mėnesių, amžiaus, reikalavimai dirbti darbus, atitinkančius trūkstamų profesijų sąrašą, taip pat gali būti taikomi darbo užmokesčio apribojimai ar reikalavimas atlikti darbo rinkos tyrimą ir pan.

Prieglobstis – maždaug pusei

Kodėl Lietuva, kitaip nei likusi ES, teisės dirbti nesuteikia? Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas tai „Lietuvos žinioms“ aiškino nacionaliniu šalies saugumu, kuris yra valstybės prioritetas. Esą būtent siekiant užtikrinti tiek nacionalinį, tiek viešąjį saugumą yra numatytos teisinės procedūros, taisyklės ir tvarkos, kurios leidžia išvengti galimų pažeidimų ir suvaldyti galimą riziką. Suteikdama prieglobstį asmeniui valstybė prisiima atsakomybę, kad asmens veikla šalyje nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui.

VRM duomenimis, per pirmą 2018 metų pusmetį prašymą suteikti prieglobstį pateikė 145 asmenys. Per šį laikotarpį pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas 88 asmenims, papildoma apsauga – šešiems. Prašymų suteikti prieglobstį per pirmą šių metų pusmetį daugiausia pateikė asmenys iš Tadžikistano (44), Rusijos (20), Šri Lankos (14), Turkijos (13), Baltarusijos (12).

Gauna finansinę paramą

VRM nurodė, kad tuo atveju, kai užsienietis pagrįstai bijo persekiojimo savo kilmės valstybėje, jis turi teisę kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pagal įstatymą prieglobsčio prašymą užsienietis gali pateikti asmeniškai Valstybės sienos apsaugos tarnybai arba teritorinei policijos įstaigai. Sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo bei prieglobsčio formos (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga) gali būti priimtas tik nustatyta procedūra, kuri tunka iki 6 mėnesių.

Kiekvienas prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas individualiai, o nagrinėjimo metu atliekami įvairūs patikrinimai, renkama reikiama informacija apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, atliekamos prieglobsčio prašytojo apklausos ir kt. Sprendimą dėl prieglobsčio priima Migracijos departamentas.

Prieglobsčio prašytojui prieglobsčio procedūros metu, kaip nurodė VRM, vieną kartą per mėnesį yra mokama 10 proc. valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa (10,20 euro).

Taip pat prieglobsčio prašytojas turi teisę šalies institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre ir pan.

Kiti apribojimai, be apribojimo dirbti, prieglobsčio prašytojams, VRM teigimu, Lietuvoje netaikomi.

Tiesa, pagal įstatymą jie turi tam tikrų pareigų. Pavyzdžiui, procedūrų metu privalo pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl motyvų gauti prieglobstį, atvykimo ir buvimo Lietuvoje aplinkybes ir pan. Apklausos metu jie taip pat turi deklaruoti turimas lėšas ir Lietuvoje turimą turtą, turi deklaruoti gautas lėšas teisės būti Lietuvos teritorijoje laikotarpiu ir pan.

Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad migracijos ir integravimo politikos sėkmė daugiausia priklauso nuo to, kokias teises valstybė suteikia migrantams.
Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad migracijos ir integravimo politikos sėkmė daugiausia priklauso nuo to, kokias teises valstybė suteikia migrantams.

Supriešina žmones

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad migracijos ir integravimo politikos sėkmė daugiausia priklauso nuo to, kokias teises valstybė suteikia migrantams. Jo įsitikinimu, kuo jų teisės panašesnės į vietos gyventojų, tuo integracijos procesas būna sklandesnis. Tuomet asmuo palankiau žiūri į vietos visuomenę, sukuria jai didesnę pridėtinę vertę, o ir visuomenė migrantus priima palankiau.

Vis dėlto Europa, palyginti su kitomis stambiomis išsivysčiusiomis valstybėmis, tokiomis kaip JAV, Kanada, Australija ar Japonija, su migracijos reiškiniu, ekonomisto vertinimu, susidoroja prastai. Europa, anot jo, prisiima daug migrantų, tačiau tai padariusi pernelyg riboja jų teises.

„Dėl to atsiranda net getai gyventojų, kurie negali oficialiai dirbti, įsitraukti į darbo rinką, ir tokiu būdu jie marginalizuojami, o likusios visuomenės požiūris į juos tampa labai prastas. Australija, Japonija, JAV turi schemas, sistemas, kaip pirmiausia neįsileisti žmonių, kurių šalis nenori. Tačiau jei jau įsileidžia, tai dažnu atveju suteikia tokias pat teises kaip ir vietiniams“, – sakė Ž. Mauricas.

Lietuva, jo manymu, tiek migracijos, ypač imigracijos, tiek integravimo politikos klausimais tvarkosi labai silpnai. „Manau, Lietuvai tikrai reikia rimtai padirbėti šiuo klausimu ir nedaryti tų pačių klaidų, kurias, beje, padarė didžioji dalis Vakarų Europos valstybių. Jau padaryta tyrimų, daug klaidų išanalizuota, taigi nereikia jų kartoti. Bet kokiu atveju esminis dalykas, norint žmogų visiškai integruoti į visuomenę, yra suteikti kiek įmanoma panašesnes ar net identiškas teises kaip ir vietiniams žmonėms. Tada nebelieka susipriešinimo. Arba jei to padaryti nesugebama ar nenorima, o tas yra visiškai normalu, tų žmonių priimti tiesiog nereikia. Viskas labai paprasta“, – aiškino pašnekovas.

Procedūros siekiant gauti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, kai jau leidžiama dirbti, užtrunka iki pusmečio, vadinasi, šį laiką asmuo yra išlaikomas valstybės.

Pabėgėliai, pradėję veiklą pagal verslo liudijimą:

2016–2017 m. – 2 asmenys pradėjo savarankišką veiklą;

2017–2018 m. – 3 asmenys pradėjo savarankišką veiklą;

2018–01–06 mėn. – 3 asmenys pradėjo savarankišką veiklą.

Šaltinis: SADM

Prašymų suteikti prieglobstį skaičius 2018 m. pirmą pusmetį

PilietybėPrašymų skaičius
Afganistano2
Armėnijos6
Asmenys be pilietybės2
Azerbaidžano5
Baltarusijos12
Bangladešo1
Irako2
Irano4
Kazachstano1
Kirgizijos3
Tadžikistano44
Pakistano1
Nigerijos1
Sirijos3
Turkijos13
Rusijos20
Šri Lankos14
Ukrainos11
Iš viso145

Sprendimai, priimti per 2018 m. pirmą pusmetį

PilietybėSuteiktas pabėgėlio statusasPapildoma apsauga
Afganistano31
Eritrėjos2
Irako1
Tadžikistano21
Sirijos53
Turkijos5
Rusijos61
Ukrainos1
Iš viso886

Šaltinis: Migracijos departamentas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"