Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Pramonė investuoja į inovacijas ir didina našumą

 
2018 01 24 6:00
Modernia įranga apsirūpinusios įmonės svarsto, kaip ją kuo efektyviau panaudoti.
Modernia įranga apsirūpinusios įmonės svarsto, kaip ją kuo efektyviau panaudoti. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Naujovėms diegti Lietuvos ūkyje skiriama vis daugiau lėšų, ir tai patvirtina statistikai. Lietuviai spartina produkcijos gamybą ir grumiasi su vidiniais bei išoriniais darbo našumo iššūkiais, pamažu atsisako ne tokių pelningų užsakymų ir aktyviau kuria savus produktus.

Statistikos departamento duomenimis, 2014–2016 metais Lietuvoje inovacinę veiklą vykdė 46,6 proc. gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų. Ši dalis, palyginti su ankstesniu trejų metų laikotarpiu (2012–2014 metais), padidėjo 5,9 procentiniais punktais.

2016 metais išlaidos inovacinei veiklai sudarė 1,27 mlrd. eurų. Palyginti su 2014-aisiais, jos padidėjo 17 procentų. Daugiausia lėšų inovacinei veiklai skyrė didžiosios įmonės – 37,5 proc. visų tam skirtų išlaidų, o mažiausiai – įmonės, turinčios nuo 10 iki 49 darbuotojų, – 29,7 procento.

Didžiausią dalį inovacinei veiklai, 379 mln. eurų, skyrė apdirbamosios pramonės įmonės, 352,3 mln. eurų – transporto ir saugojimo, 129,7 mln. eurų – statybos įmonės.

Tikslas – didinti našumą

„Ankstesniu finansiniu laikotarpiu, galėdamos naudotis Europos Sąjungos (ES) finansine parama, įmonės įsigijo pakankamai modernios produktų gamybos įrangos, o pastaruosius porą trejetą metų aktyviai siekė ją kuo efektyviau panaudoti, – „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos inovacijų centro ekspertas Aleksandras Izgorodinas. – Įmonių, kurios vykdo inovacinę veiklą, per pastaruosius porą metų smarkiai pagausėjo.“

Į naują gamybos įrangą nemažai investuojama ir dabar. Tai daro daugiausia tos įmonės, kurios to nespėjo anksčiau. Statistikos departamento duomenimis, palyginti su 2014 metais, inovacinių įmonių, skyrusių lėšų naujai įrangai įsigyti, dalis sumažėjo 12,1 procentinio punkto, o skyrusių darbuotojų mokymui ir produkto dizainui – padidėjo atitinkamai 7,3 ir 7,2 procentinio punkto.

Vis dėlto, statistikų duomenimis, dauguma įmonių, kurios nespėjo anksčiau, diegdamos technologines inovacijas, įsigijo naujos įrangos (67,5 proc. visų technologines inovacijas diegusių įmonių), tačiau ši dalis jau mažesnė negu ankstesniu laikotarpiu. Kitos mokė savo darbuotojus (39,9 proc.). Mokslo tiriamuosius ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbus pačios vykdė 30,9 proc. inovacinių įmonių, MTEP paslaugas pirko 12,5 proc. įmonių.

A. Izgorodino teigimu, pramonės įmonės dabar panaudoja 79 proc. pajėgumų, kai kritinė riba yra 75 proc., todėl neatmestina tikimybė, kad jei tendencijos nesikeis, jos vėl galvos apie gamybos plėtrą – šių pajėgumų jau nepakanka.

„Inovatyvios įmonės pastaraisiais metais daugiau investuoja į naujus produktus ir produktyvumo bei gamybos efektyvumo didinimą, nes toliau auga ir šiaip didelis konkurencinis spaudimas iš įvairių pusių. Mat auga darbo užmokestis, o darbo sąnaudos pramonėje per penkerius metus padidėjo 43 procentais. Pagal šį rodiklį esame treti Europos Sąjungoje“, – komentavo A. Izgorodinas.

Anot jo, darbo sąnaudos auga visoje Bendrijoje. Europiečiai irgi investuoja į efektyvumą, našumą, o Lietuva bando juos vytis ir išlaikyti savo rinkos dalį. Pasak eksperto, tokia padėtis verčia keisti inovacinės veiklos struktūrą. Įmonės mažiau investuoja į gamybą, o daugiau – į procesus, į viską, kas mažina sąnaudas ir didina našumą, padeda kurti naujus produktus.

Logistika tampa moderni

„Pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį Lietuva turi tokias geras eksporto sąlygas, o ES per pastaruosius dvidešimt metų – tokį ekonomikos augimą, – sakė A. Izgorodinas. – Eksportas į Europą sudaro 82 proc. viso mūsų eksporto. Tuo nepasinaudoti būtų nedovanotina.“

Įkandin su eksporto augimu didėjo ir investicijos į inovacijas logistikos sektoriuje – į krovinių gabenimo, sandėliavimo infrastruktūrą ir ekspedijavimą. Šios investicijos, panašiai kaip pramonėje, pastaruoju laikotarpiu sudarė trečdalį visų investicijų į inovatyvius procesus.

Statistikos departamentas pranešė, kad 2014–2016 metais logistikos srities inovacijas įdiegė 42,1 proc. visų technologines inovacijas diegusių įmonių. Iš jų 38,2 proc. diegė e. pirkimų sistemas, 37,5 proc. – atsargų valdymo sistemas, o 27,4 proc. – skaitmenines tiekimo grandinės valdymo operacijas.

Lietuvos eksportuojančios pramonės struktūroje, ypač tekstilės, metalų, medienos pramonėje, dominuoja kontraktinė gamyba. Ji palyginti mažai gamina galutinio produkto, o daugiausia – komponentus (pavyzdžiui, mašinų pramonei, maisto pramonei) arba tipinius drabužius.

Pramonės įmonės dabar panaudoja 79 proc. pajėgumų, kai kritinė riba yra 75 proc., tad jei tendencijos nesikeis, jos vėl galvos apie gamybos plėtrą - šių pajėgumų jau nepakanka.
Pramonės įmonės dabar panaudoja 79 proc. pajėgumų, kai kritinė riba yra 75 proc., tad jei tendencijos nesikeis, jos vėl galvos apie gamybos plėtrą - šių pajėgumų jau nepakanka.

„Tai nėra visiškai gerai. Smagu, kad užsakovai pasitiki Lietuvos pramonės gamybos kokybe, bet ir čia reikia daug inovacijų, nes savo gamybą tobulina, pigesnių gamybos paslaugų ieškosi ir užsienio partneriai“, – pabrėžė A. Izgorodinas.

Jo nuomone, Lietuvoje artėja tokios gamybos eros pabaiga. „Mūsų darbas sparčiai brangsta ir įmonės vis daugiau investuoja į savo produktų kūrimą. Matyt, vis daugiau atsiras įmonių, kurios gamins savo produktą, o ne teiks gamybos paslaugas. Kontraktinės gamybos pelningus yra labai mažas – 2–3 proc., ir tai jau nekompensuoja gamybos sąnaudų augimo. Juk tekstilės, metalų apdirbimo pramonėje rankų darbas sudaro 20–30 proc. gamybos sąnaudų, kurių augimo pelningumas nekompensuoja, – teigė ekspertas ir pridūrė: – Kai parduodamas originalus, pačių sukurtas produktas, rezultatas yra kitas. Todėl inovatyvios įmonės ir investuoja į savo produkto kūrimą.“

Finansuoja savomis lėšomis

2014 metais prasidėjęs investavimo laikotarpis išsiskiria tuo, kad nors bankinio skolinimosi sąlygos ir palankios, į inovacinius projektus įmonės investuoja daugiausia nuosavas lėšas. Mažai prisideda ir ES paramos lėšos.

„Dabar rinkoje šioks toks ES paramos badas, nes ankstesnio finansavimo laikotarpio priemonės baigėsi, o naujos dar tik pradedamos paleisti ir joms rašomos paraiškos. Tai rodo, kad inovacinė veikla įmonėms jau yra viena iš prioritetinių. Įmonės, jausdamos konkurencinį spaudimą, svarsto, kaip išvengti galimų nemalonumų ir neprarasti konkurencingumo“, – komentavo A. Izgorodinas.

Statistikos departamento duomenimis, 87 proc. technologines inovacijas diegusių įmonių produkto ir proceso inovacijoms diegti naudojo tik nuosavas lėšas, o 13 proc. – ir valstybės arba ES paramos lėšas. ES lėšomis pasinaudojo 7,5 proc. technologines inovacijas diegusių įmonių, valstybės biudžeto – 5,7 proc., savivaldybių – 2,3 proc. įmonių.

Mažoka partnerių

Statistikos departamento duomenimis, įmonių inovacijas pristabdo partnerių stoka. Beveik trečdalis (30,3 proc.) inovacinių įmonių nurodė bendradarbiavimo partnerių trūkumą, 26,9 proc. – gerų idėjų, 25,8 proc. – kvalifikuoto personalo trūkumą, o 25,2 proc. – nepakankamą rinkos paklausą inovacijoms diegti. 43,9 proc. inovacinių įmonių, vykdydamos technologines inovacijas, bendradarbiavo su kitomis įmonėmis arba organizacijomis.

Pagrindiniai inovacinės veiklos partneriai buvo įrenginių, medžiagų, komponentų ar programinės įrangos tiekėjai. Tai Statistikos departamento įvykdytoje apklausoje nurodė 34,9 proc. technologines inovacijas diegusių įmonių. 89,7 proc. inovacinėje veikloje bendradarbiavusių įmonių inovacinės veiklos partneriais įvardijo ūkio subjektus, esančius Lietuvoje, 50,6 proc. – ir kitose ES arba asocijuotose šalyse, o ne ES šalyse – 20,4 procento.

Vertindamos teisės aktų poveikį įmonių inovacinei veiklai, 22,4 proc. įmonių pažymėjo, kad mokesčiai sudarė per didelę naštą jų inovacinei veiklai, o 15,1 proc. nurodė, kad jie sukėlė neaiškumą. Produkto saugumo, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos sričių teisės aktus kaip labiausiai skatinančius inovacijas nurodė atitinkamai 9,9 ir 9,7 proc. inovacinių įmonių.

A. Izgorodino nuomone, 2018 metais Lietuvos inovacijų statistika bus dar geresnė, nes bus vykdomos naujos ES paramos priemonės, o įmonės jau dabar maksimaliai panaudoja esamus pajėgumus.

„Visoje Europos pramonėje drastiškai vyksta kardinalūs pokyčiai. Drastiškai mažėja darbuotojų, sparčiai auga gamyba, todėl panašiai, manau, elgsimės ir mes, jei norime išlikti rinkoje“, – sakė jis. A. Izgorodino teigimu, Lietuvai lieka toliau grumtis ir įveikiant atlyginimų kilimo naštą, ir susiduriant su kardinaliais gamybos procesų pokyčiais Europoje.

Augimas – iki 20,5 mlrd. eurų

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje praėjusiais metais, palyginti 2016 m., palyginamosiomis kainomis padidėjo 7,1 proc., iki 20,5 mlrd. eurų (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos – 7,2 proc.), BNS paskelbė tokius Statistikos departamento duomenis.

Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija pernai padidėjo 7,5 proc. (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos – 7,8 proc.). Vien apdirbamosios gamybos produkcija išaugo 7,4 proc. (7,7 proc.), apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą, produkcija – 7 proc. (7 proc.).

Gruodį, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 2,6 proc., iki 1,8 mlrd. eurų (nepašalinus – 4 proc.). Gruodį kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija sumažėjo 4,6 proc., apdirbamosios pramonės produkcija – 4,4 proc., apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą, produkcija – 9,4 proc.; sumažėjo odos ir odos dirbinių gamybos produkcija (28,7 proc.), medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos produkcija (21,4 proc.), tekstilės gaminių gamybos produkcija (19,1 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos produkcija (17,9 proc.), pagrindinių metalų gamybos produkcija (17,6 proc.), baldų gamybos produkcija (16,9 proc.).

Pramonės produkcijos pardavimo ne Lietuvos rinkoje dalis siekė 64,2 procento.

54,2 proc. ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos vertės sudarė ne euro zonos šalims parduotos produkcijos vertė.

Technologinių inovacijų Lietuvoje kryptys, proc.

Kryptys2012–2014 m.2014–2016 m.
Vidiniai MTEP darbai24,230,9
Išorinių MTEP darbų pirkimas9,512,5
Mašinų ir įrangos įsigijimas79,667,5
Išorinių žinių įsigijimas14,318,4
Mokymai, susiję su inovacijomis32,639,9
Inovacijų rinkodara19,325,8
Dizainas18,725,9
Kita inovacinė veikla15,617,2

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"