Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Pokyčiai medienos ir baldų sektoriuje: evoliucija ar revoliucija?

 
2018 04 05 6:00
Medienos klasteris visoms įmonėms leis augti, kurti naujas darbo vietas ir didesnę pridėtinę vertę.
Medienos klasteris visoms įmonėms leis augti, kurti naujas darbo vietas ir didesnę pridėtinę vertę. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Baldų fabrikai šiuo metu yra pasiekę gamybos pajėgumų panaudojimo piką. Didžiuliai lūkesčiai ir ketinimai siejami su vasario pradžioje įkurtu pirmuoju šalyje medienos klasteriu ‑ jo atsiradimas turėtų tapti postūmiu baldų pramonei. Skaičiuojama, kad bendros investicijos į naujas gamyklas galėtų viršyti 0,5 mlrd. eurų. Gamybos pajėgumų evoliucija žada revoliuciją žaliavos sektoriuje.

Siekdami paskatinti šalies baldų pramonės plėtrą, veikti kartu susitarė Vakarų medienos grupė (VMG), Kauno baldų gamybos bendrovė „Freda“, SBA koncernas, Kauno technologijos universitetas (KTU), Kauno kolegija, Klaipėdos ir Akmenės rajonų savivaldybės. Medienos klasterio iniciatorė ir koordinatorė – asociacija „Lietuvos mediena“, naujojo darinio būstinė ‑ Klaipėdos rajone, oro uosto teritorijoje. Manoma, kad klasteris tokiu narių skaičiumi neapsiribos. „Kiti sektoriaus dalyviai galbūt prisidės vėliau, nes pirmiausia nori pamatyti klasterio teikiamą naudą“, ‑ sakė asociacijos „Lietuvos mediena“ prezidentas Gintautas Pangonis.

Medienos klasteris visoms įmonėms leis augti, kurti naujas darbo vietas ir didesnę pridėtinę vertę.

Bendros pastangos jau lėmė šuolį

„Kokį postūmį verslui ir šalies ekonomikai gali duoti bendradarbiavimas, jau esame patyrę ‑ prieš keletą metų didžiųjų Lietuvos baldų gamintojų pastangomis pradėta moderni medžio drožlių plokščių gamyba. Tai leido šalies baldų pramonei pakilti į visai kitą lygmenį – įsitvirtinti tarp didžiųjų Europos baldų gamintojų. Manau, medienos klasteris gali ir turi tapti nauju postūmiu dar vienam Lietuvos baldų pramonės šuoliui“, ‑ teigė koncerno SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

Jo įsitikinimu, gamyba ar paslaugos teikimas gali būti efektyvūs tik tada, kai efektyvi visa grandinė. Tad klasteris, apimantis ne vieną konkretų pramonės šakos elementą, o visą paslaugų ar produktų kūrimo bei tiekimo grandinę, yra sprendimas, kuris gali padidinti visų jo veikloje dalyvaujančių įmonių konkurencingumą.

„Lietuvos baldų gamintojai veikia itin konkurencingoje aplinkoje – dėl užsakymų konkuruojame su viso pasaulio gamintojais. Iki šiol mums sekėsi stiprinti savo pozicijas, didinti gamybos įmonių efektyvumą, darbo našumą, kurti didesnės pridėtinės vertės gaminius. Tačiau žvelgdami į ateitį privalome jau dabar ieškoti būdų, kaip išlaikyti tai, ką esame pasiekę. Ir apie tai, manau, privalome galvoti ne įmonėse ar įmonių grupėse, o šalies mastu“, ‑ sakė E. Valentinavičius.

Jo manymu, sukurtas medienos klasteris sudarys prielaidas Lietuvos įmonėms didinti šalies medienos sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu mastu. „Klasterio ateitis, galėčiau teigti, yra Lietuvos medienos pramonės ateitis. Nelabai matome kitų alternatyvų sėkmingai augti pasaulinėse rinkose nesikooperuojant. Mums reikia kartu kurti visą baldų pramonės grandinę nuo pirmojo žingsnio – žaliavų paruošimo – iki prekių pristatymo užsakovams. Gamyboje esame priklausomi nuo daugelio grandinės dalių: reikalinga žaliava, o jei ją reikės vežtis iš labai toli, konkurencingumas mažės; reikalingi įvairių sričių specialistai, tad turime sukurti sistemą, kuri juos rengtų; reikalingos inovacijos, gamybos procesų automatizavimas, robotizuotos darbo vietos – turime sukurti struktūrą, kuri tai valdytų ir diegtų; reikia mažinti logistikos sąnaudas – kurkime bendrą prekių pristatymo sistemą. Klasteris gali ir turi išspręsti tokias problemas. Visoms įmonėms jis leistų augti, kurti naujas darbo vietas, didesnę pridėtinę vertę“, ‑ teigė SBA viceprezidentas.

Baldų gamintojai suplanavę plėtrą

G. Pangonis „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad vienas pagrindinių lūkesčių dėl klasterio – sustiprinti medienos sektorių. „Šiuo metu šis sektorius sukuria 11‑12 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o gaminių eksporto vertė – apie 4 mlrd. eurų. Per metus planuojamas 10‑15 proc. augimas“, ‑ kalbėjo asociacijos „Lietuvos mediena“ prezidentas.

Pasak G. Pangonio, trys į klasterį susivienijusios baldų gamintojos yra suplanavusios plėtrą: SBA koncernas ketina investuoti per 80 mln. eurų, Vakarų medienos grupė ‑ apie 270 mln. eurų, „Freda“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje ‑ per 50 mln. eurų. VMG ketina Dirvupių kaime statyti medienos drožlių plokščių fabriką. Sklypas, į kurį VMG planuoja investuoti, yra šalia kito sklypo, kurį neseniai įsigijo ir kuriame investicijas planuoja SBA koncernas. VMG Akmenės rajone ketina investuoti 180 mln. eurų – iki 2020 metų ji žada pastatyti naują medžio drožlių gamyklą, o vėliau – ir baldų gamybos įmonę.

„Bus ir daugiau kol kas nepaskelbtų investicijų, bet jų kol kas įvardyti negaliu“, ‑ pasakojo G. Pangonis. Jis taip pat pabrėžė KTU dalyvavimo medienos klasterio veikloje svarbą.

„Medienos produktų gamybos inovacijų klasterio įkūrimas yra svarbus regioninis projektas. Universitetas prisidės prie klasterio veiklos rengdamas aukšto lygio gamybos inžinerijos specialistus, vykdydamas mokslinius tyrimus ir technologinės plėtros projektus. Kartu į veiklą įsitraukiant aukštojo mokslo institucijų ir mokslo institutų darbuotojams siekiama sustiprinti mokslo ir mokymo institucijų bendradarbiavimą su verslo įmonėmis, ugdyti medienos pramonės įmonių kūrybinį potencialą“, ‑ teigė Kristina Ukvalbergienė, laikinai einanti KTU studijų prorektorės pareigas.

Kita Lietuvos medienos klasterio partnerė – Klaipėdos rajono savivaldybė – neslepia savo vilčių ir lūkesčių. „Tikimės, kad dalyvaujant klasterio veikloje bus sukurtas verslo, mokslo ir savivaldos bendradarbiavimo tinklas. Mūsų tikslas – siekti, kad ateitų naujos investicijos į medienos produktų gamybos sektorių, būtų kuriamos naujos darbo vietos, vystoma gamyba, kuriamas produktas visai šaliai, sumokami dideli mokesčiai, didinamas regiono konkurencingumas. Tikimės, kad VMG į Dirvupiuose esančio oro uosto teritoriją investuos 90 mln. eurų, bus sukurta 350 tiesioginių ir 100 netiesioginių darbo vietų, rajonas taps konkurencingas, padidės mūsų rajono patrauklumas kitiems investuotojams“, ‑ vardijo viltis rajono meras Vaclovas Dačkauskas.

Meras tikino, kad Klaipėdos rajono savivaldybė visokeriopai padės spręsti kylančias problemas bei visus klausimus, susijusius su teritorijų planavimu. „Pasirašydami sutartį sutikome dalytis profesinėmis žiniomis, įgūdžiais, dalykiniais ryšiais, patirtimi atitinkamoje srityje. Finansinių įsipareigojimų neturime“, ‑ sakė savivaldybės vadovas.

Medieną ne išvežti, o perdirbti

Naujai atsirasiančias įmones ir sukurtas darbo vietas regionuose teigiamai vertino ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. „Bet kuri pramonės įmonė ar kita investicija, kurianti darbo vietas, yra geras dalykas. Tačiau kyla abejonių – kas vis dėlto čia dirbs, ypač kai kalbame apie Akmenės rajoną, kuriame aktyviai pritraukiami darbuotojai iš Ukrainos. Neaišku, ar šiuo atveju didžioji dalis naudos atiteks Lietuvos žmonėms“, ‑ abejonėmis dalijosi R. Lapinskas.

Šalia tų, kurie džiaugiasi didžiulėmis investicijomis ir naujomis darbo vietomis, esama ir nemažai būgštaujančių, kad dėl naujų fabrikų bus iškirsti kone visi Lietuvos miškai.

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius neigė informaciją, jog bus iškertama daugiau medienos. Jo tvirtinimu, bus siekiama, kad įmonės gautų žaliavos, o iš Lietuvos būtų eksportuojamas gatavas produktas. „Baldų pramonės klasterizacija svarbi tuo, kad dar didesni Lietuvoje esančios medienos žaliavos kiekiai bus ne eksportuojami, o panaudojami daugiau darbo vietų ir pridėtinės vertės valstybei galinčioje sukurti baldų pramonėje. Tai ypač svarbu ekonomikai tiek finansiniu požiūriu, tiek siekiant išlaikyti žmones regionuose“, – teigė ūkio ministras.

„Būtų sveikintina, jei medienos klasteris galėtų perdirbti tą medienos žaliavą, kuri dabar eksportuojama iš šalies neapdorota. Visų pirma, kalbu apie popiermalkes arba popiermedžius, kurie sudaro didelę dalį eksporto iš Lietuvos, nes neturėjome pajėgumų juos perdirbti vietoje. Tačiau įžvalgos, kad medienos klasteris kažkokiu būdu turėtų pirmumą apsirūpinti mediena, man kelia šiokį tokį įtarimą, nes kol kas nenumatoma keisti prekybos mediena modelio. Tai perduota į kitas rankas – energijos išteklių biržą „Baltpool“, kuri administruos elektroninę prekybą mediena. Kyla tam tikrų abejonių, ar nebus bandoma riboti konkurenciją ar taikyti kokias nors išimtines sąlygas. Tikslas geras, visi pritaria, kad nukirsta mediena liktų Lietuvoje ir čia būtų perdirbama, tačiau įvertinti galėsime tik tada, kai pamatysime, kaip tai daroma. Klasterio idėja sveikintina, tačiau jei ji bus įgyvendinama darant administracinius barjerus siekiant papiginti medieną, tada džiaugsmo bus mažiau“, – sakė R. Lapinskas.

G. Pangonis neslėpė, kad Lietuvoje siekiama keisti galiojančią elektroninės prekybos sistemą ir taisykles. Asociacijos prezidento žodžiais, valstybė turėtų būti suinteresuota, kad mediena būtų ne išvežama, o perdirbama Lietuvoje, būtų kuriamos naujos darbo vietos ir didesnė pridėtinė vertė.

„Ar buvo visiškai teisinga elektroninė prekyba, kuri veikė? – retoriškai klausė G. Pangonis. – Susivienijus sistema bus efektyvesnė. Niekas nesako, kad konkurencijos nebus. Esame pasiruošę konkuruoti ir tikrai sumokėsime rinkos kainą. Tačiau, mano nuomone, būtų logiška pasinaudoti Estijos patirtimi, kai pirmiausia patenkinami vietos gamintojų poreikiai, o tada jau perka visi kiti. Taikant tokį principą, vienas aukcionas vyktų tarp dirbančiųjų Lietuvoje, o kitame varžytųsi kitų šalių gamintojai. Juk mūsų įmonės Latvijoje medienos įsigyti negali, Lenkijoje sąlygos jos įsigyti užsieniečiams taip pat apribotos. Kai yra tokia situacija, derėtų sudaryti lygiavertes sąlygas gamintojams.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"