Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Po 2024 metų „Independence“ gali išplaukti iš Lietuvos

 
2018 04 12 6:00
"Independence" nuomos sutartis baigs galioti 2024 metais. „Klaipėdos nafta“ turi galimybę pasirinkti – laivą įsigyti už sutartą kainą ar jo atsisakyti / 
"Independence" nuomos sutartis baigs galioti 2024 metais. „Klaipėdos nafta“ turi galimybę pasirinkti – laivą įsigyti už sutartą kainą ar jo atsisakyti /  "Lietuvos žinių "archyvo nuotrauka

Studiją dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ateities pateikę užsienio ekspertai nevertino trąšų rinkos perspektyvos, nors šios pramonės šakos gamybos sektoriui tenka maždaug pusė visų šalyje suvartojamų gamtinių dujų ir nuo jo iš esmės priklauso bendras dujų suvartojimas šalyje, taip pat ir SGD terminalo sąnaudų padengimas pritaikant valstybinio reguliavimo priemones.

Trečiadienį tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting“ ekspertų viešai pristatytoje studijoje dėl ilgalaikio SGD importo užtikrinimo teigiama, kad Klaipėdos SGD terminalas ir po 2024 metų, kai baigsis jo nuomos sutartis su Norvegijos kompanija „Hoegh LNG“, kurs ekonominę naudą Lietuvai.

Kuo studijos autoriai grindė prielaidas, kad dujų poreikis per artimiausius dešimtmečius Lietuvoje didės, kas tas dujas vartos, jeigu Lietuva orientuojasi į žaliąją energetiką?

Nepriklausomi ekspertai vertino, ar Lietuvai ekonominio ir tiekimo saugumo požiūriu tikslinga užsitikrinti ilgalaikį suskystintų gamtinių dujų importą po 2024 metų, kai baigsis SGD laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartis. Buvo vertinamos trys galimos alternatyvos – SGD terminalo įsigijimas po 2024 metų, nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad bet kuris pasirinktas scenarijus – ar tai būtų terminalo išpirkimas, ar nuoma – leistų mažinti terminalo išlaikymo sąnaudas vartotojams jau artimiausiais metais. Ministras žada, kad užsienio ekspertų studija bus pagrindas tolesnei diskusijai, „kuri būtų grįsta argumentais, racionaliu požiūriu, ne tik emociškai vertinant šio terminalo egzistavimą, bet labai aiškiais skaičiais“.

Studija bus pristatoma Vyriausybei ir rinkos dalyviams, ji viešai prieinama AB „Klaipėdos nafta“ interneto svetainėje. Nepriklausoma ekspertinė analizė penktadienį bus pristatyta Vyriausybės Infrastruktūros komisijai, kuri numatys tolesnius žingsnius.

Prielaidas grindžia tikėjimu

„Lietuvos žinios“ trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad SGD terminalo kaip energetinio saugumo garanto vaidmuo prasmingas tik tuo atveju, jeigu yra dujų vartojimo poreikis. Tačiau pastaraisiais metais dujų vartojimas Lietuvoje mažėja. Kuo studijos autoriai grindė prielaidas, kad dujų poreikis per artimiausius dešimtmečius Lietuvoje didės, kas tas dujas vartos, jeigu Lietuva orientuojasi į žaliąją energetiką?

„Poyry Management Consulting Ltd.“ konsultantas Johnas Williamsas „Lietuvos žinioms“ atsakė, kad dujų vartojimo prognozes grindė Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) prognozėmis, pagal kurias dujų poreikis regione išliks stabilus. „Naudojomės šiomis prognozėmis, nes tai visuotinai priimtinas geras informacijos šaltinis apie dujų poreikį Europoje“, – teigė konsultantas.

Be to, studijos autoriai, pasak jo, rėmėsi ir kitais dujų vartojimo poreikio Lietuvoje šaltiniais. Tarptautinės ir vietinės prognozės esą neprieštarauja vienos kitoms. „Viena iš priežasčių, kodėl dujų poreikis Lietuvoje turėtų išlikti stabilus, mūsų nuomone, yra ta, kad nepastebime ryškaus dujų vartojimo sumažėjimo Lietuvoje ir kitose valstybėse. Dujos vartojamos vietinio šildymo ir elektros gamybai. Pagrindinės dujų vartotojos ateityje turėtų būti pramonės įmonės. Taip pat labai sunku pakeisti dujas kaip kuro šaltinį šilumos gamybai“, – svarstė ekspertas.

„Lietuvos žinios“ anksčiau rašė, kad Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte, kuris šiuo metu svarstomas Seime, numatoma, jog dujų dalis šilumos gamybai centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemoje bei namų ūkiuose mažės, nes didės atsinaujinančius ir vietinius energijos išteklius naudojančių įrenginių bendroji galia.

Tai iš dalies susiję ir su Lietuvos įsipareigojimais siekti klimato kaitos susitarimo tikslų. Tačiau strategijoje prieštaringai teigiama, kad bendras gamtinių dujų vartojimas išliks stabilus ir ateinančius kelis dešimtmečius bus svarbus energijos išteklius. Prognozuojama, kad bendras gamtinių dujų suvartojimas šalyje sumažės nuo 22 teravatvalandžių (TWh) 2017 metais iki 20,9 TWh 2030 metais, o paskui augs iki 24,5 TWh 2040 metais.

Ministras Ž. Vaičiūnas spaudos konferencijoje pripažino, kad dujų vartojimas 2012–2016 metais šalyje mažėjo, tačiau šiuo metu pastebimos stabilizacijos tendencijos – per metus Lietuvoje suvartojama 22–23 TWh gamtinių dujų.

„Strategijoje prognozuojame, kad ilgalaikėje perspektyvoje dujų vartojimas minimaliai sumažėtų iki 20–21 TWh, bet turėtų išlikti gana stabilus. Priežastys: žalioji energetika yra viena pagrindinių krypčių, kuria einame. Iš esmės CŠT sistemoje atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sumažino dujų vartojimą. Šiuo metu CŠT sistemoje 68 proc. šilumos gamybos žaliavos sudaro biomasė. Nors matome dalinį CŠT sistemos perėjimą prie biomasės, 100 proc. ji tikrai nepasieks, todėl šiame sektoriuje AEI galimybės faktiškai yra išsemtos“, – teigė ministras.

Jis citavo strategiją ir teigė, kad 2040 metais prognozuojamas „netgi tam tikras dujų vartojimo išaugimas“ dėl poreikio balansuoti elektros gamybą iš AEI. „Taip pat verta paminėti, kad sinchronizuodami elektros energijos sistemą su kontinentine Europa bei vertindami elektros energijos gamybos artimiausią perspektyvą, matome tam tikrą erdvę „lanksčios generacijos“ augimui. Neatmestina, kad tos elektrinės galėtų deginti dujas“, – svarstė Ž. Vaičiūnas.

Vis dėlto Ž.Vaičiūnas pripažino, kad tikslių skaičių ir energetikos balanso lentelių šiuo metu nėra, jie yra tikslinami.

Nevertino pagrindinio dėmens

„Lietuvos žinios“ atkreipė dėmesį ir į kitą svarbų SGD terminalo panaudojimo aspektą. Mat Lietuvos dujų rinka yra itin trapi ir netvari dėl jos struktūros: pusę visų suvartojamų dujų tenka vienai pramonės šakai, o tiksliau, vienai įmonei – Jonavos azoto trąšų gamyklai. Jeigu ši įmonė dėl kokių nors priežasčių sumažintų dujų vartojimą, bendras dujų poreikis kristų perpus. SGD terminalo finansavimas tokiu atveju taip pat sutriktų, nes „Achema“ sumoka daugiau kaip ketvirtadalį viso mokesčio, iš kurio „Independence“ veikla finansuojama. Antai 2018 metais iš planuojamų surinkti daugiau kaip 86 mln. eurų SGD terminalo mokesčio 24 mln. sumokės „Achema“.

Ar studijos autoriai vertino trąšų pramonės rinkos tendencijas dešimtmečiais po 2024 metų?

Ekspertas J. Williamsas atsakė, jog svarstytas tik tam tikras mažo dujų poreikio scenarijus. Esą, susiklosčius tokiam scenarijui, SGD terminalo naudą duotų dujų tiekimo šaltinių diversifikavimas ir kainos mažėjimas. „Bet studija specialiai nesiekė atsakyti į klausimus apie atskirų sektorių ateitį. Vertinome dujų vartojimo galimo sumažėjimo jautrumą bendrai, bet nieko specialaus ir konkretaus apie trąšų gamybos sektorių...“ – teigė konsultantas.

Ministras Ž. Vaičiūnas pripažino, kad dujų vartojimas trąšų pramonėje yra esminis – šiai pramonės šakai dabar tenka apie pusė visų šalyje suvartojamų gamtinių dujų. „Iš esmės ir patys konsultantai turėjo diskusinių pokalbių su „Achema“ šiuo klausimu. Mūsų vertinimu, žinoma, negalime garantuoti, kokia bus perspektyva po 20 ar 30 metų. Šioje studijoje atliekant „jautrumo“ analizę matoma, kad nuo dujų vartojimo kiekio priklauso naudos dydis SGD terminalo ilgalaikio tiekimo saugumo užtikrinimo požiūriu. Dėl to manau, kad svarbu turėti ir tam tikro lankstumo galimybę dėl SGD terminalo panaudojimo ateityje. Kokie sprendimai bus vėliau, žiūrėsime“, – sakė ministras.

Mažėjant vartojamų dujų kiekiui neišvengiamai didėja SGD terminalo mokestis. Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad Vyriausybė bet kuriuo atveju sieks mažinti SGD terminalo išlaikymo sąnaudas – ar laivą-saugyklą išpirks, ar toliau jį nuomos. „Didžiausias rezervas arba galimybė mažinti terminalo sąnaudas susidarytų priimant sprendimą anksčiau, tai yra nelaukiant 2024 metų“, – tvirtino Ž. Vaičiūnas.

Dujų vartojimas šalyje mažėja iš dalies todėl, kad didėja terminalo išlaikymo našta dujų vartotojams. Per pastaruosius trejus metu mokestis, kurį moka dujas vartojančios pramonės įmonės, išaugo kone 19 mln. eurų – nuo 70 mln. 2015 metais iki beveik 89 mln. eurų 2017-aisiais. Šiemet planuojama surinkti apie 87 mln. eurų SGD saugumo dedamosios. Apie ketvirtadalį šių lėšų sudaro dujų prekybos bendrovės „Litgas“ prekybos nuostoliai.

Sprendimus priims šiemet

„Ši studija yra pirminis dokumentas, nuo kurio galime pradėti išsamesnę diskusiją Lietuvoje. „Klaipėdos nafta“ savo ruožtu atitinkamai detaliai išanalizuos visas galimas alternatyvas, įvertins ekonominius ir techninius aspektus“, – sakė šios bendrovės vadovas Mindaugas Jusius.

Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planas numato, kad galutiniai sprendimai, susiję su ilgalaikiu SGD tiekimo užtikrinimu, SGD terminalo likimu po 2024 metų ir jo išlaikymo sąnaudų mažinimu (nelaukiant, kol baigsis nuomos sutartis), turi būti priimti iki 2018 metų pabaigos.

Jeigu būtų nuspręsta laivą-saugyklą po 2024 metų, kai baigsis jo nuomos sutartis, išpirkti, tektų mokėti apie 121–160 mln. eurų. Tokią sumą studijos autoriai nurodė vadovaudamiesi „viešai prieinama informacija“, nes tikroji išpirkimo kaina yra konfidenciali. Jos negalėjo nurodyti ir „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius M. Jusius.

Ar išpirkimo suma būtų sumokama iš karto, kokiomis dalimis ir per kurį laiką paskirstoma į tarifą vartotojams, ar dėl to išaugtų gamtinių dujų kaina – atsakymų kol kas taip pat nėra.

„Visų detalių tikrai nežinome, bet faktas, kad vartotojams našta negali būti sukoncentruota į vienus metus. Vienareikšmiškai vartotojams mokestis turėtų būti nuosekliai išdėstomas. Stabilią kainą vartotojams leistų išlaikyti ir laivo išpirkimo, ir nuomos pratęsimo variantas“, – žadėjo M. Jusius.

Galbūt išplauks į kitus žemynus

Ministro Ž. Vaičiūno nuomone, studija siunčia labai aiškų signalą, kad ilgalaikis SGD tiekimo užtikrinimas Lietuvai ir regionui yra svarbus ir būtinas, o terminalo nauda būtų ne tik Lietuvai, bet ir Estijai, Latvijai bei Suomijai. Tam tikra sinergija tarp laivo panaudojimo galimybių ir naudos, kurią SGD terminalas duotų kaip „spaudimo“ instrumentas, esą leistų sumažinti dujų kainą nuo 11 iki 20 procentų.

Ministras pripažino, kad tiekimo saugumą užtikrins 2021 metais nutiesta dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, o SGD terminalas, ir esant jungčiai, ilgai išliktų kaip kainos stabilizavimo veiksnys. Jeigu „Klaipėdos nafta“ laivą-saugyklą iš norvegų po 2024 metų išpirktų, atsižvelgiant į rinkos situaciją būtų svarstomi patys įvairiausi jo panaudojimo būdai.

Šiuo metu laivas-saugykla „Independence“ priklauso Norvegijos kompanijai „Hoegh LNG“, iš kurios laivą nuomojasi Klaipėdos SGD terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“. Už laivo nuomą valstybinė įmonė per metus moka apie 56 mln. eurų, o per 10 metų iš viso sumokės apie 560 mln. eurų. „Hoegh LNG“ ne tik nuomoja laivą su įgula, bet ir teikia jo priežiūros ir operavimo paslaugas.

„Sutartis baigs galioti 2024 metais. „Klaipėdos nafta“ turi galimybę pasirinkti – laivą įsigyti už sutartą kainą ar jo atsisakyti. Jeigu „Klaipėdos nafta“ nuspręstų laivą įsigyti, naujojo savininko rankose būtų visi sprendimai, kaip tą laivą įdarbinti“, – aiškino M. Jusius.

Reaguodamas į „Lietuvos žinių“ klausimus ir pastabas dėl dujų rinkos tvarumo, M. Jusius svarstė, kad „laivą būtų galima įdarbinti ir kitoje šalyje, ir kitame žemyne arba naudoti kaip SGD krovinio vežėją“. „Matome, kad pasaulyje tokios infrastruktūros paklausa yra didelė. Tai susiję su sparčiai augančia pasauline SGD rinka“, – sakė „Klaipėdos naftos“ vadovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"