Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Perkaitusiame autobuse – į pajūrį

 
2018 08 10 6:00
Kiekvieną rytą apie 11 val. prie autobuso Kretinga – Palanga stotelės nusidriekia keliaujančiųjų į pajūrį eilė./Gintaro Mikšiūno nuotrauka
Kiekvieną rytą apie 11 val. prie autobuso Kretinga – Palanga stotelės nusidriekia keliaujančiųjų į pajūrį eilė./Gintaro Mikšiūno nuotrauka

Susisiekimo ministerija liepos pabaigoje viešai paragino savivaldybes atsakingiau planuoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijas į miestų viešojo transporto atnaujinimą, bet įpusėjus biudžetiniam laikotarpiui savivaldybių projektams išmokėta tik 14 proc. visų skirtų lėšų – savivaldybėms tokių investicijų tarsi nereikia. O pakeliui į pajūrį keleivius, iš traukinio persėdusius į Kretingos autobusus, ištinka šokas.

Kyla reali rizika, kad dėl nuolat atidedamų paraiškų pateikimo terminų suplanuoti projektai gali būti neįgyvendinti, o Lietuvai skirtos investicijos – prarastos. Žemaitijos savivaldybėse susiformavęs labai skirtingas požiūris į šias investicijas.

Vieni investuoja, kiti – skaičiuoja

Savivaldybėms, įgyvendinančioms valstybinio ar regionų planavimo projektus transporto sektoriuje, numatyta skirti beveik 164 mln. eurų 2014–2020 metų ES investicijų programos lėšų.

Kretingos rajono savivaldybė greičiausiai bus viena tų, kurios šio pyrago gali ir neparagauti. Delsiant investuoti į viešojo transporto parko gerinimą šios savivaldybės administracijoje vyrauja tokie argumentai: „neapsimoka“, „neatsipirks“, „trūksta lėšų daliniam finansavimui“.

Tuo metu Telšių rajono savivaldybė jau beveik visai atnaujino savo autobusų parką ekologiškais autobusais, kurių išlaikymas kasmet kainuoja 45 tūkst eurų. Tai Žemaitijos sostinės vadovai vadina investicijomis į aplinką, kurios atsipirks saugant žmonių sveikatą.

Viena Susisiekimo ministerijos paminėtų savivaldybių, kuri dažniausiai regioninių projektų paraiškų pateikimo terminus nukelia į ateitį, yra Kretingos rajono savivaldybė. Kaip sakė jos administracijos direktorius Virginijus Domarkas, savivaldybė, ko gero, nepirks nei hibridinių, nei elektra varomų autobusų, nes jai kyla abejonių dėl šių efektyvumo. Savivaldybės taryba buvo pritarusi projektui, jog reikia įsigyti tokių transporto priemonių, tačiau vėliau vietos politikai, administracijos direktoriaus teigimu, „pamatė kelias problemas“. Mat reikia turėti 15 proc. savo lėšų, PVM mokėjimas perkeliamas savivaldybei, į projektą neįtraukiamas elektrinių autobusų įkrovimo stotelių įrengimas.

„Nelabai tikime, kad toks projektas atsipirktų. Kiek žinau, panašiu keliu nuėjo ir kitos Klaipėdos krašto savivaldybės. Paskutiniame regiono plėtros tarybos posėdyje buvo siūloma, kad dėl tų pačių priežasčių autobusų pirkimo turėtų atsisakyti ir Klaipėdos rajonas“, – sakė V. Domarkas.

Kontrastai keliaujantiesiems į Palangą

Tačiau išlieka problema, kurios vietos politikai nepastebi, bet ją mato žmonės, keliaujantys traukiniu į Palangą. Dažnai šį būdą keliauti į pajūrio kurortus renkasi norintieji atsisakyti automobilio, studentai, senjorai, poilsiautojai, vežantys su savimi dviračius, vežimėlius ir didelius lagaminus.

Garbaus amžiaus šiauliečių pora pasakojo, kad juodu išlipo iš patogaus rytinio traukinio Kretingos geležinkelio stotyje apie 10 val. 40 minučių. Vėliau jiems teko kęsti karštį vietiniame autobuse Kretinga-Palanga. Seno autobuso vairuotojas atidarė tik priekines duris ir prie jų išsirikiavo gyva 20–30 žmonių eilė. Vairuotojas pardavinėjo bilietus, bet neturėjo jokių galimybių pasirūpinti keleivių bagažu. Autobuse neveikė ne tik bagažo skyrius. Nebuvo įmanoma įkelti dviračio, vaiko vežimėlio. Transporto priemonė visiškai nepritaikyta vežti neįgaliuosius.

„Mus ištiko lengvas šokas, tačiau kito pasirinkimo neturėjome. Teko važiuoti ir labai nusivilti. Tikėjomės panašios paslaugų kokybės visą kelią, tiek važiuojant traukiniu, tiek autobusu“, – guodėsi pensininkai. Autobuse, anot jų, neveikė joks kondicionierius, neatsidarė langai, variklio garsas kimšo ausis, išmetamosios dujos rietė nosį.

Kiti po Kretingos apylinkes keleivius vežantys autobusai atrodo neką geriau. Kėbulai lopyti, matyti suvirinimo siūlės, perdažyti – atrodo egzotiškai ir labai nesaugiai. Jų vairuotojams kartais sunkiai pavyksta pačioje Kretingoje įveikti Birutės gatvės serpantino įkalnę. Važiuodami žema pavara autobusai juoduose dūmuose paskandina ne tik Akmenos upės slėnį, bet ir miestelėnų kiemus. Birutės gatvės gyventojai kenčia triukšmą ir smarvę, nes esą „nieko čia nepakeisi“.

„Jeigu netenkina vežėjo paslaugų kokybė, žmogus gali rinkti kitus vežėjus“, – nesutriko Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Domarkas. Anot jo, niekas tokios problemos iki šiol nekėlė. „Kiek žinau, maršrutas Kretinga-Palanga buvo derintas su „Lietuvos geležinkeliais“, – tvirtino jis.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovė Novilė Aleksejevaitė pripažino, jog traukinių ir vietinių autobusų reisų laikas derinamas su savivaldybių parkais, tačiau, jos teigimu, autobusų būkle, vietinių reisų paslaugos kokybe nebuvo domėtasi.

V. Domarkas tikino, jog idėja gerinti susisiekimo su Palanga kokybę yra palaikytina. Jis sakė siūlysiąs savivaldybės tarybai pritarti minčiai, kad autobusuose, kurie veža keleivius iš Kretingos stoties į Palangą, būtų sumontuota įranga, skirta dviračiams vežti. Administracijos direktorius taip pat sutiko, jog vasaros sezonui Kretingos autobusų parkas galėtų išsinuomoti kelis modernius žemagrindžius autobusus, kuriuose būtų vietos ne tik dviračiams, bet ir neįgaliesiems bei didesniam keleivių bagažui.

Kitoks žemaitiškas požiūris

Neseniai Telšių autobusų parkas įsigijo du naujus „Isuzu“ autobusus – vieną „Turquoise“ ir vieną „Novo Citi“. Pasak UAB Telšių autobusų parko valdybos pirmininko bei rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Rimanto Žebrausko, pirmasis skirtas vežti keleiviams tarpmiestiniais maršrutais, o antrasis – priemiesčio maršrutais. Be to, šios transporto priemonės pritaikytos ir negalią turintiems žmonėms.

Birželį Telšių autobusų parkas pasipildė dar trimis naujais „Volkswagen Crafter“ autobusais. Jie, anot R. Žebrausko, pakeis dabar į maršrutus išvažiuojančius senus. Visus penkis autobusus įmonė pirko išsimokėtinai. Tikimasi, kad jie atsipirks per penkerius metus. Jų dyzeliniai varikliai atitinka aukščiausius „Euro 6c“ ekologinių standartų reikalavimus. Investicijų vertė – 346 tūkst. eurų.

Dar 2014 metais UAB Telšių autobusų parkas įsigijo 9 ekologiškus autobusus. Septyni iš jų varomi suspaustomis gamtinėmis dujomis (CNG), du – suspaustomis dujomis ir elektra – hibridiniai. Transporto priemonės pirktos pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojamą projektą „Mažai taršių miesto autobusų keitimas, atnaujinant autobusų parko transporto priemones“.

R. Žebrauskas tikino, jog investicijos į ekologišką miesto transportą buvo numatytos strateginiame plane. Mieste yra dvi „duobės“, kur tarša dėl automobilių išmetamų dujų susidarydavo itin didelė. „Todėl per kelis etapus pakeitėme miesto viešąjį transportą ekologišku ir dabar sukame galvas, kaip atsisakyti gyvenamųjų namų kūrenimo anglimis žiemą“, – pasakojo jis.

„Su ES parama stengiamės „draugauti“, o miesto švara mums yra svarbus prioritetas. Pirmiausia pakeitėme itin orą teršiančius miesto autobusus į ekologiškus. Jų šiandien Telšių gatvėmis važinėja devyni. Išlaikyti tokį ekologišką parką yra brangu. Todėl taip ir skaičiuojame, jog kasmet po 45 tūkst. eurų investuojame į miesto ekologiją“, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius.

Pasak R. Žebrausko, planuojamos ir naujos investicijos į parko atnaujinimą. Savivaldybės administracija ketina įgyvendinti projektą „Aplinkai nekenksmingų viešojo transporto priemonių Telšių miestui įsigijimas“ pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Vietinio susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“. Bus įsigytos naujos ekologiškos viešojo transporto priemonės. Bendra projekto vertė – 439 139 eurai. „Jei viskas pavyks, norėtume įsigyti 4 ar 5 dujomis varomus autobusus. Į ekologiją būtina investuoti“, – sakė savivaldybės administracijos vadovas.

Gintaro Mikšiūno nuotrauka
Gintaro Mikšiūno nuotrauka

R. Žebrausko teigimu, anksčiau taupant pinigus visada buvo perkama naudota technika. Tačiau nuo tokių pirkimų, pasak jo, „kažkas grietinę nusigriebdavo, o kažkam likdavo parūgos“. „Naujas daiktas yra naujas daiktas. Juolab kad jis dar ir įmonės veidą gerina“, – kalbėjo pašnekovas.

Neatsilieka ir Plungė

Šių metų pradžioje Plungės rajono savivaldybė pranešė, kad vietinis autobusų parkas nusprendė plėstis ir nupirko dar du naujus „Isuzu Novo City“ autobusus.

Plungės autobusų parko direktorius Rimantas Kmieliauskas sakė, jog prieš porą metų įmonė įsigijo pirmuosius du „Isuzu“ autobusus. „Per tą laiką jokių bėdų dėl jų eksploatavimo neturėjome, todėl nuoširdžiai apsidžiaugėme, kai paskelbus naują pirkimą paaiškėjo, kad pasirinkto modelio keisti nereikės“, – kalbėjo jis.

Naujaisiais autobusais vienu metu gali važiuoti 54 keleiviai. Standartinio suplanavimo autobuse numatyta 21 sėdima vieta, dar 33 keleiviai gali važiuoti stovėdami. Autobuso gale numatytos specialios vietos neįgaliesiems, mat naujosios transporto priemonės yra žemagrindės, pritaikytos patekti ir negalią turintiems žmonėms arba keleiviams su kūdikių vežimėliais specialiomis jiems skirtomis rampomis.

Kaip skelbė Susisiekimo ministerija, šiuo metu finansavimas skirtas 70 regioninių projektų. Tačiau dar ne visos savivaldybės turi parengtus ir patvirtintus darnaus judumo mieste planus. Tai – strateginio planavimo dokumentai, kurie turi užtikrinti, kad miestuose būtų derinami darnios plėtros, ekonominio gyvybingumo, socialinės lygybės, sveikatos ir aplinkos kokybės poreikiai, o miesto erdvė būtų naudojama subalansuotai, esamą susisiekimo infrastruktūrą pritaikant viešajam transportui, pėstiesiems ir dviratininkams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"