Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Perbraižytas žemėlapis piktina ūkininkus

 
2018 01 23 6:00
Nenašiose žemėse ūkininkaujantys žemdirbiai jau ne vienus metus prašo, kad vietovių priskyrimas prie tokių žemių būtų kaip galima objektyvesnis.
Nenašiose žemėse ūkininkaujantys žemdirbiai jau ne vienus metus prašo, kad vietovių priskyrimas prie tokių žemių būtų kaip galima objektyvesnis. Nederlingų žemių naudotojų asociacijos archyvo nuotraukos

Nederlinga, akmenimis nusėta ar smėlinga žemė valdininkų sprendimu gali virsti itin derlingais pūdymais – šiemet Lietuvoje nenašių žemių plotai sumažėjo 0,5 mln. hektarų.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) parengus naująjį Vietovių su didelėmis gamtinėmis kliūtimis ribų žemėlapį, ūkininkai tik kraipo galvas ir negali atsistebėti, kaip valdininkai akmenynuose ir smėlynuose galėjo įžvelgti labai našų dirvožemį. Dėl to ūkininkų sąskaitų nepasieks per 20 mln. eurų išmokų.

Naujasis vietovių su didelėmis gamtinėmis kliūtimis ribų žemėlapis.
Naujasis vietovių su didelėmis gamtinėmis kliūtimis ribų žemėlapis.

Ūkininkauti neapsimokės

Vietovių, kurios mažiau palankios ūkininkauti, nes žemės ten nederlingos, ūkininkai, be tiesioginių išmokų, gauna papildomas – po 55–74 eurus už hektarą. Daugiausia tokių plotų yra Šiaurės Rytų Lietuvos, Dzūkijos, Žemaitijos rajonuose. Tačiau pagal naują metodiką parengtame Vietovių su didelėmis gamtinėmis kliūtimis ribų (dar kitaip vadinamame nenašių žemių) žemėlapyje nenašių žemių plotai sumažėja beveik 0,5 mln. hektarų. Tai reiškia, kad išbraukus tas žemes iš nenašių žemių sąrašo dalis ūkininkų praras dabar gaunamą Europos Sąjungos paramą.

Taip nutiks ir Vilkaviškio rajono Vištyčio bei Gražiškių seniūnijų ūkininkams. Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Vištyčio krašte ūkininkaujanti Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Ona Kartavičienė, tai bus labai skaudus smūgis šio krašto ūkininkams. „Visi mano, kad visoje Suvalkijoje žemės yra labai derlingos. Tačiau tik ne mūsų krašte. Juokaujame, kad derlių iš laukų imame du kartus per metus: vienas būna akmenų, kai juos surenkame iš laukų, kitas – žemės ūkio kultūrų. Bet ir šis labai menkas, nes dirvos visur – vien smėlis, žvyras ir akmenys, net pasodintos pušys neauga“, – tikino ji.

Anot O. Kartavičienės, iki šiol ūkininkauti žemėse, kurių derlingumas nesiekia nė 32 balų, dar šiaip ne taip apsimokėjo, nes išmokos padengdavo dalį laukų priežiūros sąnaudų. Tačiau jei išmokų iš tikrųjų neliks, ūkininkauti ne tik pietinėje Vištyčio, Gražiškių, bet ir nedidelėje Pajevonio, Bartninkų seniūnijų dalyje nebeapsimokės. Apie tai O. Kartavičienė ne kartą yra kalbėjusi Ūkininkų sąjungoje, su kai kuriais Seimo nariais, rajono vadovais. Tačiau kol kas niekas nesikeičia.

Tarsi mostelėjus burtininkui

Ne vien tik Vilkaviškio rajono pakraščio ūkininkai yra pasipiktinę naujai sudarytu nenašių žemių žemėlapiu ir valdininkų sprendimais, kad kai kurios vietovės nevertos vadintis nenašiomis. Nepasitenkinimo galima išgirsti ir iš Ukmergės, Širvintų, Švenčionių rajonų ūkininkų. Žemaitijos nederlingų žemių ūkininkai jau artimiausią savaitgalį planuoja susirinkimą ir jame numato įsteigti asociaciją, kuri gintų nepalankiose vietovėse ūkininkaujančių žemdirbių interesus. Jie reikalaus perskaičiuoti naudmenų derlingumo balus ir parengti realistišką nederlingų žemių žemėlapį. Mat vien Telšių rajono ūkininkai dėl dabar parengto žemėlapio per metus neteks apie 1,5 mln. eurų.

„Mūsų žemių derlingumo balai nepagerėjo. Kalvotumas, nepalankus reljefas nepasikeitė, o mums staiga nubraukė paramą. Štai kaimynėje Latvijoje ūkininkams didėja išmokos už nederlingas žemes. Ten nederlingų žemių padaugėjo, o mūsų šalyje – priešingai. Toks išmokų už ūkininkavimą nederlingose žemėse apkarpymas gali patikti tik Briuseliui, bet ne Lietuvos žemdirbiams“, – per susitikimą su Seimo nariais piktinosi ūkininkai Antanas Šakys ir Vytautas Noreika.

Paprastai ūkininkai už nederlingą žemę gauna apie 50 eurų kompensaciją. Didelio nepalankumo vietovėse už ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas buvo mokama po 73,6 euro už hektarą, mažo nepalankumo vietovėse – 55,2 euro, intensyvaus karsto zonoje – 44 eurai, potvynių užliejamose teritorijose – 48,8 euro.

Pasigenda vieningumo

Nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė varėniškė Danutė Karalevičienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog jie dar nepraranda vilčių, kad nenašių žemių žemėlapis bus koreguojamas, nors dabartinis kur kas labiau tenkina žemdirbius nei iki šilo galiojęs, kuriame 22 šalies seniūnijos (ten žemės našumas labai menkas – nesiekė 32 balų) kažkodėl buvo priskirtos prie našias žemes turinčių vietovių, o derlingos žemės prie Kauno, Jurbarko buvo priskirtos prie nenašių.

Anot jos, dabartinis žemėlapis – objektyvesnis. Mat žemės našumo rodiklis yra vienas objektyviausių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar konkrečioje vietovėje yra palanku ūkininkauti, ar ne. D. Karalevičienės aiškinimu, jei žemės našumas siekia iki 32 balų, tai reiškia, kad žemė yra nenaši. Ir vargu ar kas nors tai nuginčys, nes toks balas taikomas visoje ES ir žemdirbiai, ūkininkaujantys prastesnėse žemėse, gauna papildomas išmokas.

Tačiau, anot D. Karalevičienės, 32 balų našumas – pernelyg žemai nuleista kartelė, nes jau šiuo metu nenašiomis pripažįstamos žemės, kurių našumas siekia 34 balus, o žemdirbiai norėtų, kad nenašiomis žemėmis būtų pripažintos tos žemės, kurių našumas nesiekia 36 balų.

Danutė Karalevičienė: "Mūsų nuomone, žemėlapį reikia koreguoti, o padidinus balus - diferencijuoti ir išmokų dydžius.“
Danutė Karalevičienė: "Mūsų nuomone, žemėlapį reikia koreguoti, o padidinus balus - diferencijuoti ir išmokų dydžius.“

„Sausio pabaigoje Trakuose rengiame konferenciją. Joje bandysime su mokslininkais dar kartą išsiaiškinti ir aptarti ŽŪM parengtą Vietovių su didelėmis gamtinėmis kliūtimis ribų žemėlapį, nes, mūsų nuomone, jį reikia koreguoti, o padidinus balus – diferencijuoti ir išmokų dydžius“, – kalbėjo D. Karalevičienė.

Pasak jos, neaišku, ar pavyks tai pasiekti, nes kol kas trūksta nenašiose žemėse ūkininkaujančių žemdirbių vieningumo. Jie yra ne tik susiskaldę, bet ir labai abejingi – nerodo jokios iniciatyvos pakovoti už savo interesus.

Dar ne vėlu

Žemdirbių siekiams padaryti ūkininkavimo nenašiose žemėse lėšų skirstymo tvarką skaidresnę linkę pritarti ir kai kurie Seimo nariai. „Ūkininkai išties labai teisingai ir pagrįstai reikalauja nustatyti žemių derlingumo balus pagal mokslininkų tyrimus, pagal realias sąlygas, o ne pagal popierinius Vilniaus valdininkų skaičiavimus“, – tikino Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Vytautas Kamblevičius.

Šio komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius „Lietuvos žinias“ tikino, kad, jo nuomone, pati ŽŪM galėtų daugiau diskutuoti su žemdirbių organizacijomis ir su jomis aptarinėti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima diferencijuoti, kurios žemės yra priskirtinos našioms, o kurios – ne, nes bandymų būta įvairių.

„Todėl dabar, kai išskirstyta pagal vidutinius žemės naudingumo balus, ir išėjo, kad kai kurios seniūnijos tiesiog iškrito iš nenašių žemių žemėlapio, nors seniūnijos teritorijos dalyje žemės yra labai nederlingos. Kai kur įvyko priešingai – prie nenašių žemių priskirtos vietovės, kuriose žemė yra labai naši ir derlinga“, – sakė K. Starkevičius.

Anot jo, kol nėra galutinio sprendimo, tai, kas dabar yra padaryta, galima koreguoti atsižvelgiant į dar vieną kriterijų – gamybinius rodiklius. Tuomet išmokų krepšelio dydis priklausytų nuo pagamintos produkcijos kiekio.

„Manau, kad derantis su Briuseliu buvo galima paieškoti kokių nors Lietuvai prieinamesnių variantų. Latvija, esanti šiauriau mūsų, beveik visa yra priskirta nenašių žemių teritorijai ir beveik visi jos žemdirbiai gaus šias papildomas išmokas. Tuo metu Lietuva – vis nesibaigiančių diskusijų sūkuryje“, – aiškino K. Starkevičius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"