Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Per pusmetį – darbo traumų epidemija

 
2018 07 11 6:00
Kai kada nesilaikoma ir savaime suprantamų bazinių darbų saugos reikalavimų.
Kai kada nesilaikoma ir savaime suprantamų bazinių darbų saugos reikalavimų. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 75 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbo vietoje, o kaip rodo šių metų pirmojo pusmečio statistika, tokių atvejų jau užfiksuota 52.

Lūžiai, traumos, sutrenkimai – Lietuvos darbuotojai dėl panašių sužalojimų darbe į medikus šiemet kreipiasi ypač dažnai. Būta daug elementaraus neatsargumo ar neapsižiūrėjimo nulemtų įvykių, kurių dalis baigėsi itin skaudžiai.

„Pagal traumas darbe pirmauja statybų sektorius. Tinkamai nepritvirtintos laikinos laipiojimo konstrukcijos ir pastoliai kelia grėsmę tiek dirbantiems žmonėms, tiek praeiviams ir automobiliams. Kai kada nesilaikoma ir, atrodytų, savaime suprantamų bazinių saugos reikalavimų: šalmų, apsauginių apraišų naudojimo, ne visada pasirenkama gera avalynė, mūvimos pirštinės. Deja, toks aplaidumas įvykus nelaimei užkerta kelią gauti draudimo išmokas“, – pranešime spaudai tvirtino BTA asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.

Jo manymu, tinkami darbo saugos įpročiai yra išugdomi, bet jeigu į tai vangiai įsitraukia darbdaviai ir patys darbuotojai, ypač svarbus tampa visuomenės vaidmuo.

„Darbų saugą pirmiausia turi užtikrinti darbdaviai. Jie privalo prižiūrėti, kad taisyklių būtų laikomasi. Parašas žurnale, jog su taisyklėmis susipažinta, deja, nieko vertas, kai nesiimama atitinkamų saugos veiksmų. Tad jei einate pro statybvietę ir suabejojate, ar statybininkai darbuojasi saugiai, susisiekite su darbo inspektoriais. Jie fiziškai negali aprėpti kiekvienos statybvietės, tačiau labai tikėtina, kad jūsų skambutis ką nors apsaugos nuo skaudžios traumos ar net mirties“, – teigė specialistas.

Kita šiemet dominuojanti nelaimingų atsitikimų kategorija – dėl neapdairumo patiriamos traumos ir susižalojimai, kai užtenka sekundei nukreipti dėmesį kitur, ir darbo diena baigiasi medikų rankose. Pasak draudikų, kasmet neišvengiama pirštų amputavimo, tad 2018-ieji – jokia išimtis.

Kaip nurodoma pranešime, pernelyg didelis atsipalaidavimas darbo vietoje visuomet yra daugiau ar mažiau pavojingas dėl įrenginių, įrankių ar priemonių, kurios reikalauja ir didelio atsargumo, ir veiksmų ar judesių tikslumo. Anot draudikų, tai, kas Lietuvos darbovietėse vyksta šiemet, galima pavadinti prasidedančia darbo traumų epidemija.

„Apžvelgiant nelaimingų atvejų darbe bylas nerimauti verčia tai, kad traumų geografija, nors tam tikri sektoriai nuolat kelia riziką, tapo labai plati. Štai rūšiuotoja nukrito iš 4 metrų aukščio ir patyrė dauginius kaulų lūžius. Kažkas netyčia cheminiu preparatu apsipylė akis. Vienas nukrito nuo tralo, kitam darbo metu buvo prakirsta galva, kai užkrito padėklas. Tai rodo, kad darbų saugos padėtis iš esmės nėra gera, ir tai reikia pradėti keisti jau dabar“, – kalbėjo A. Žilėnas.

Lietuvos įmonėse darbuotojų kaitos rodikliai kyla, tad planus skubantys įgyvendinti darbdaviai galbūt mažiau dėmesio skiria darbuotojų instruktavimui arba daro tai atmestinai, pasitikėdami pačių žmonių sąmoningumu ir savisaugos instinktu. Tačiau nesaugi darbo aplinka, kaip tikina A. Žilėnas, ne tik didina galimybę patirti traumą ar nelaimingą atsitikimą, bet ir gali tiesiogiai paveikti įmonių produktyvumą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"