Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Pensinio amžiaus ilginimas – neišvengimas

 
2018 06 01 10:58
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, šaliai ateityje gali tekti ilginti pensijos amžių, sako Lietuvos banko atstovas.

„Tai yra viena iš neišvengiamybių. (...) Įtraukti pensinio amžiaus žmones į darbo rinką yra labai svarbu. Darbo jėga Lietuvoje yra mažėjanti. (...) Pagrindinė mintis yra ta, kad demografinis šokas – mes galime jo nematyti, bet jį mato visi kiti, – ir pagrindinis klausimas, kokios siūlomos priemonės, kaip šita problematika bus sprendžiama: didinant pensinį amžių, imigracijos politikos pokyčiai, didinsime mokesčius?“, – penktadienį žurnalistams sakė LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Jo teigimu, sprendimai dėl pensijos amžiaus ilginimo galėtų būti priimti per dešimt metų, o šis amžius galėtų ilgėti dar 7–8 metais.

Vis dėlto Lietuvos bankas pažymi, kad toks pensinio amžiaus ilginimas būtų palyginti drastiškas,. Europos Komisijos prognozėmis, iki 2040 metų vidutinė gyvenimo trukmė, pasiekus 65 metus, pailgėtų tik 3 metais.

G. Šimkaus teigimu, reformuojant pensijų sistemą, vertėtų į ją žvelgti sistemiškai, atkreipiant dėmesį, pavyzdžiui, į mokesčius.

„Tai, kas dabar daroma, didžiąja dalimi darbas su antrąja pakopa. Bet pirmosios pakopos klausimai mažai atliepiami. Mes sakome: kalbėkime demografinių problemų kontekste, kas keisis ir pirmoje pakopoje. (...) Ką daryti kitaip: matyti kaip sistemą, galvoti, kaip didinti pajamas per tolygesnį mokestinės naštos paskirstymą“, – sakė G. Šimkus.

LB ekspertas pažymėjo, kad Vyriausybės patvirtinta pensijų reforma sprendžia ar bent jau siekia spręsti ne tik trumpojo laikotarpio valdžios finansų problemas, bet ir bando atliepti vieną pagrindinių Lietuvos grėsmių – neigiamas demografines tendencijas.

„Antras dalykas, šita reforma yra paketas susisiejančių tarpusavyje detalių. Gaila, kad tos detalės dažnai kritikuojamos be bendro paveikslo, nes tas paketas piešia paveikslą, kuriame stengiamasi sustiprinti kaupiamąją dalį, bet stiprinama kaupiamoji dalis efektyvinant tiek patį lėšų valdymą, tiek ir lėšų išmokėjimą. Šis paketas turbūt nėra ta priemonė, kuri išspręs pensijų sistemos „žaizdas“ savaime, nes ateityje turi būti dirbama ir su pirmos pensijų sistemos pakopos elementais: stiprinti įmokų-išmokų ryšį, galvoti apie pensinio amžiaus didinimą ir panašiai“, – teigė G. Šimkus.

Jo teigimu, svarbu kalbėti ne tik apie išmokas, bet ir socialinio draudimo pajamas – vienas svarbių klausimų esąs pajamų perskirstymas.

„Lietuvos bankas yra pasiūlęs įvairių priemonių, kaip būtų galima didinti ir patį perskirstymą per biudžetą: vienodinti skirtingų veiklos formų apmokestinimą, labiau paskirstyti apmokestinamąją naštą tarp skirtingų visuomenės grupių, čia taikoma ir socialinio draudimo sričiai: vienų tarifas toks, kitų mažesnis. Tai problema, kurios dabartinis mokestinis paketas (mokesčių reforma – BNS) nesprendžia“, – sakė G. Šimkus.

Lietuvos bankas, be kita ko, pasisako prieš lengvatas kaupimui trečiosios pakopos pensijų fonduose.

„Trečia pakopa, bent mano asmeninėmis akimis, nepasiteisino kaip tokia. Ten gali kaupti daugiau turtingesni asmenys. Tai tam tikra kaupimo forma, bet yra ir kitokių investavimo formų. Tai kodėl reikėtų tą išskirti ir kažkaip papildomai remti, man nėra aišku“, – sakė G. Šimkus.

Vyriausybė siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus, o juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Dabar antros pakopos fonduose kaupiantieji pagal schemą 2+2+2.

Lietuvoje vyrų ir moterų pensinis amžius 2026 metais suvienodės ir bus 65 metai. Nuo 2018 metų ilginamas būtinasis stažas senatvės pensijai, šiemet jau siekiantis 30,5 metų. Jis didės po pusę metų kasmet, kol 2027 metais pasieks 35 metus. Minimalus stažas pensijai lieka 15 metų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"