Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Pensijų reforma: daugiau klausimų nei atsakymų

 
2018 07 26 8:00
Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turtas šių metų birželio pabaigoje sudarė 3 mlrd. 082 mln. eurų.
Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turtas šių metų birželio pabaigoje sudarė 3 mlrd. 082 mln. eurų. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Iki valdančiųjų inicijuojamos pensijų reformos starto liko mažiau nei pusmetis, tačiau, kaip konkrečiai reforma bus įgyvendinama, kol kas nežino nei valdininkai, nei pensijų fondų valdytojai, nei juo labiau asmenys, kuriuos tiesiogiai palies būsimos permainos. Vieni jų galės nutraukti sutartis su fondais ir grįžti į „Sodrą“, kiti – dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje naujais pagrindais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kol kas negali paaiškinti, nuo kada nusprendusieji grįžti į „Sodrą“ faktiškai oficialiai į ją grįš, ir nutrūks jų įsipareigojimai pensijų fondui bei 2 proc. nuo atlyginimo įmokų mokėjimas. Valdininkai tikisi daugiau aiškumo rugsėjo pabaigoje, kai iki pensijų reformos pradžios bus likę trys mėnesiai.

Pensijų fondus valdantys komerciniai bankai dar nežino, kaip esamas pensijų kaupimo sutartis panorę nutraukti asmenys galės tai padaryti. Neaišku, ir per kiek laiko nuo tokių prašymų pateikimo bus stabdomos klientų įmokos į pensijų fondus, jeigu jie dabar papildomai kaupia pensijai 2 proc. gaunamo atlyginimo. Laukdami aiškesnių valdžios sprendimų dėl pensijų reformos vykdymo bankai ragina klientus nedaryti skubotų sprendimų.

Lietuvoje lėšas papildomai pensijai dabar kaupia apie 1,3 mln. asmenų, iš jų beveik pusė pensijų fondams perveda 2 proc. savo atlyginimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, jog visi procedūriniai dalykai bus nustatyti įgyvendinamaisiais teisės aktais. „Juos Vyriausybė ar įgaliota institucija turi patvirtinti iki 2018 metų rugsėjo 30 dienos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Eglė Samoškaitė, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams.

Būtent šie teisės aktai konkrečiai nustatys, per kiek laiko nuo prašymo pateikimo nutraukti dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje fondas turės pervesti lėšas „Sodrai“, kuris mėnuo bus laikomas paskutiniu, už kurį pervedamos įmokos fondui ir nuo kurio mėnesio „Sodra“ nustos pervesti įmokas į pensijų fondą.

Du keliai sugrįžti į „Sodrą“

Šiuo metu papildomai kaupiantieji pensijai, bet nutarę toliau nedalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galės rinktis du variantus: stabdyti kaupimą ir palikti pinigus pensijų fonde, iki sukaks senatvės pensijos amžius, arba grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma.

„Apsispręsti reikia iki 2019 metų birželio 30 dienos. Savo sprendimą reikia pranešti pensijų fondui pateikus prašymą (atvykus į bendrovę, atsiuntus paštu, jei bendrovės numatys tokią galimybę – per el. bankininkystę)“, – teigiama laikraščiui atsiųstame ministerijos atsakyme.

Iki 2019 metų darbuotojas, kuris papildomai kaupia pensijai 2 proc. gaunamo atlygio nuo darbo užmokesčio popieriuje, moka 11 proc. valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo bei pensijų kaupimo įmokas, o darbdavys iš savo lėšų sumoka 31,18 proc. bendras valstybinio socialinio draudimo įmokas ir įmokas į Garantinį fondą.

Šių metų birželio mėnesį priimto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme numatyta, kad Vyriausybė, teikdama Seimui kitų metų „Sodros“

biudžetą, nustatys perskaičiuotus apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokos tarifus. Apsispręsta, kad apdraustojo (darbuotojo) bendrasis socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas kitais metais sieks 19,5 proc., draudėjo (darbdavio) bendrasis socialinio draudimo įmokos tarifas – 1,47 procento.

Kur pateks darbuotojų per 14 metų ar kitą laikotarpį mokėtos įmokos pensijų fondui? E. Samoškaitė atkreipė dėmesį, kad įmokas pensijų fondui mokėjo ne tik darbuotojai, bet prisidėjo ir valstybė lėšomis iš biudžeto bei „Sodra“. „Asmens, nusprendusio grįžti į „Sodrą“, visa pinigų suma pervedama į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Už tai asmuo atkurs teises į visą sodrinę pensiją (senatvės pensija nebemažės, kaip kad buvo numatyta iki šiol) arba įgis dar daugiau teisių, jei yra lėšų perviršis (senatvės pensija didės)“, – sakė ji.

Jeigu yra lėšų trūkumas, pervedus pinigus į Valstybinio socialinio draudimo fondą bus laikoma, kad asmuo visiškai atkūrė teises į savo „Sodros“ senatvės pensiją, neatsižvelgiant į lėšų trūkumą. „Tais atvejais, kai lėšos „Sodrai“ bus grąžinamos už asmenį, kuriam jau paskirta socialinio draudimo senatvės pensija, bet jis dar nebuvo kreipęsis į pensijų fondą dėl išmokos, teisės į „Sodros“ pensiją už praeitį bus atkuriamos ir pensija perskaičiuojama iki 2019 metų lapkričio 30 dienos“, – teigia ministerija.

Lėšų perviršis susidaro, jei pensijų fonde sukaupta daugiau lėšų, nei kaupimo periodu buvo pervesta iš „Sodros“. O lėšų trūkumas – jei pensijų fonde sukaupta mažiau lėšų, nei kaupimo periodu buvo pervesta iš „Sodros“.

Primename, kad II pensijų pakopoje asmenys kaupia dviem būdais: kai prisideda 2 proc. savo atlyginimo (vadinamoji formulė 2+2+2, kai moka žmogus, perveda „Sodra“ ir prisideda valstybė iš valstybės biudžeto) ir kai kaupia tik „Sodros“ lėšomis (vadinamoji formulė 2+0+0, kai perveda tik „Sodra).

E. Samoškaitė aiškino, kad 2+2+2 kaupimo atvejais lėšų perviršis labai tikėtinas, nes į pensijų fondus įmokas pervesdavo ne tik „Sodra“, bet ir pats asmuo bei būdavo skiriama paskata iš valstybės biudžeto. 2+0+0 atvejais gali būti ir perviršis (jei pensijų fondas investavo sėkmingai), ir trūkumas (jei pensijų fondas investavo nesėkmingai).

Jeigu asmuo į „Sodrą“ grįš su didesne pinigų suma, nei pensijų fondui už jį pervedė „Sodra“, tuomet jis įgis daugiau apskaitos vienetų. „Tokios asmens pensija didės, palyginti su kitu, kuris niekad nekaupė II pensijų pakopoje (su sąlyga, kad jų darbo užmokestis buvo vienodas)“, – rašoma rašte „Lietuvos žinioms“.

Rengia atlyginimo ir mokesčių skaičiuoklę

Įstatymuose, kurie reglamentuoja pensijų kaupimą, įtvirtinta, jog asmenys iki 40-ies nuo 2019 metų bus automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Darbuotojų įmokos į pensijų fondus sieks 3 proc. gaunamo atlyginimo, valstybė tokį kaupimą skatins papildomais 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio per metus. Teigiama, jog darbuotojai turės teisę atsisakyti kaupimo, apie tai pranešdami raštu „Sodrai“.

Pasak ministerijos, darbuotojai iki 40 metų apie įtraukimą į sistemą bus informuoti iki 2019 metų sausio 31 dienos. „Lietuvos žinios“ klausė, kada asmuo turėtų parašyti pareiškimą, kad jis iš viso nebūtų įtrauktas į kaupimą nuo 2019 metų sausio 1 dienos. „Galimybės pateikti prašymą iš anksto, dar iki sausio 1 dienos, nėra, – atsakė E. Samoškaitė.

Jeigu asmuo nori atsisakyti dalyvauti kaupimo sistemoje, jis turi apie tai praneši „Sodrai“ iki 2019 metų birželio 30 dienos“, – teigia ministerija.

Tarkime, asmuo parašys pareiškimą „Sodrai“ 2019 metų vasario mėnesį, nuo kad jis bus „atleistas“ nuo privalomo kaupimo? Pasak E. Samoškaitės, nėra didelio skirtumo, kuriuo metu nuo 2019 metų sausio 1 dienos iki birželio 30 dienos žmogus atsisakys kaupimo, nes kaupimo įmokos bus pradėtos nuskaičiuoti tik pasibaigus terminui, iki kada žmogus gali atsisakyti kaupti. „Pats kaupimas prasidės tik pasibaigus atsisakymo laikotarpiui, tai yra nuo liepos 1 dienos“, – patikslino ji.

Kol kas neaišku, kaip tokie darbuotojai iki 40 metų bus informuojami apie jų įtraukimą į papildomą pensijų kaupimą ir iš to kylančias pasekmes: kaip dėl to keisis jų darbo užmokestis į rankas bei būsima pensija, kurią mokės „Sodra“.

Ministerija tvirtina, jog asmeniui nusprendus dalyvauti pensijų kaupimo II pakopoje, jo „Sodros“ pensija nemažės. „Tai yra nauja, nes iki šiol dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje reikšdavo pensijos mažėjimą“, – teigia E. Samoškaitė.

Detalų informavimo būdą, kaip asmenys iki 40 metų bus įtraukiami į papildomą pensijų kaupimą, kaip žadama, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos patvirtins iki rugsėjo pabaigos.

Laikraščio prašymu ministerija suskaičiavo, kaip keistųsi darbo užmokestis į rankas asmeniui atsisakius mokėti 2 proc. atlyginimo į pensijų fondus: šiuo metu 1000 eurų popieriuje uždirbančio darbuotojo atlyginimas po reformos išaugtų iki 1289 eurų. Jeigu toks asmuo dabar prisideda prie kaupimo 2 proc., jo įmoka yra 20 eurų, ir į rankas jis gauna 752 eurus. Jeigu nekaupia – 772 eurus. Po reformos asmuo iki 40 metų bus automatiškai įtrauktas į pensijų kaupimą, todėl iš jo atlyginimo bus išskaičiuojami 3 proc., arba 38,67 euro, į rankas toks asmuo gautų 777,99 euro. Jeigu atsisakytų papildomo kaupimo, jo atlyginimas į rankas būtų 816,66 euro.

„Detaliai suskaičiuoti savo darbo užmokesčio pokyčius gyventojai galės, kai rudenį bus parengta atlyginimo ir mokesčių skaičiuoklė“, – žadėjo E. Samoškaitė.

Bankai ragina „neskubėti“

Pensijų fondus valdantys šalies komerciniai bankai „Lietuvos žinioms“ teigė šiuo metu dar nežinantys, kur ir kuriais būdais, klientai galės pateikti prašymus dėl naujos pensijos kaupimo tvarkos.

„Pensijų pertvarka atneš nemažai pokyčių II pakopos pensijų fondų dalyviams. Laukia nemažos apimties pasirengimo darbai ir pensijų kaupimo bendrovėms. Tikimės, kad numatomi pokyčiai sudarys daugiau prielaidų gyventojams ateityje sukaupti didesnę pensiją, tačiau kartu ragintume juos nedaryti skubotų sprendimų ir atsakingai pasirinkti, kokiu būdu užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje“, – sakė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, bendrovės „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Pensijų kaupimo įstatymo pataisos įsigalios nuo kitų metų pradžios, o šiuo metu vyksta pasirengimo darbai naujosioms įstatymo nuostatoms įgyvendinti. „Galėsime konkrečiau atsakyti, kai jau bus patvirtinti poįstatyminiai teisės aktai, kurie reglamentuos pensijų reformos įgyvendinimą. Apie būsimus pokyčius ir naujas galimybes visus savo klientus, II pensijų pakopos dalyvius, informuosime tiesiogiai“, – žadėjo „SEB gyvybės draudimo“ vadovė.

Įstatymas, numatantis teisę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą, įsigalios nuo 2019 metų sausio 1 dienos. „Atitinkamai nuo tos datos „Swedbank“ ir kitos pensijų kaupimo bendrovės pradės priiminėti šiuos prašymus, – sakė Valdas Sejavičius, „Swedbank investicijų valdymas“ Veiklos priežiūros koordinatorius. – Šiuo metu atliekami pasiruošimo veiksmai, tai yra derinami poįstatyminiai aktai, duomenų „Sodrai“ perdavimo sutartys, vykdomas vidinis pasirengimas, todėl dar šiek tiek per anksti kalbėti apie tai, kokie bus prašymų pateikimo būdai. Tiesa, tikrai aišku, kad bus galimybė pateikti prašymus „Swedbank“ klientų aptarnavimo padaliniuose.“

V. Sejavičius atkreipė dėmesį, jog šiuo metu visuomenei dar nėra pateikta pakankamai informacijos ir analizių, nėra sukurtos skaičiuoklės ir panašūs įrankiai, tad ankstyvas sprendimų priėmimas nebūtų racionalus. „Be to, reikia apmokyti ir klientus konsultuosiančius darbuotojus, kad jie galėtų suteikti reikalingą informaciją. Taip pat reikia parengti IT sistemas ir kitus procesus. Kadangi prašymų rinkimas iš anksto nėra tikslingas, tai planuojame pradėti daryti nuo kitų metų pradžios“, – sakė jis.

Banko atstovas priminė, jog įmokas sustabdyti gali bet kuris pensijų kaupimo dalyvis – ir kaupiantis 2 proc., ir kaupiantis pagal 2+2+2 formulę. „Pensijų kaupimo įstatyme nėra detalizuota, per kiek laiko bus sustabdomos įmokos. Tačiau įmokų sustabdymas jau vyko per 2013 metais įgyvendintą reformą. Todėl tikėtina, jog ir toliau bus taikomas toks principas, kad prašymo pateikimo mėnuo yra paskutinis mėnuo, už kurį į dalyvio pensijų sąskaitą yra pervedama „Sodros“ įmoka. Pavyzdžiui, jei dalyvis pateiks prašymą 2019 metų sausio mėnesį, tai už jį paskutinė įmoka bus pervesta 2019 metų kovo viduryje“, – svarstė V. Sejavčius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, šiuo metu Lietuvoje lėšas papildomai pensijai kaupia apie 1,3 mln. darbuotojų. Iš jų 605 tūkst. kaupia prisidėdami nuo savo atlyginimo 2 proc. lėšų, 695,5 tūkst. kaupia tik „Sodros“ lėšomis. Tačiau apie 30 proc. visų dalyvių nemoka jokių įmokų, nes nedirba arba yra emigravę.

Nacionalizuos privačias santaupas?

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) perspėja, kad Seimo birželį patvirtinta pensijų reforma maskuoja tikslą nacionalizuoti privatų žmonių turtą – sukauptas santaupas pensijai.

Šiuo metu II pakopos fonduose yra sukaupta beveik 3 mlrd. eurų ateities pensininkų lėšų. LIPFA teigia, kad privatų kaupimą su galimybe artimiesiems paveldėti pensijų santaupas diskredituoja planai perduoti anuitetų mokėjimą „Sodrai“, kas de facto reikštų privačių lėšų nacionalizavimą.

„Didžiausia rizika kyla dėl planų valstybei monopolizuoti anuitetų mokėjimą ir tokiu būdu nacionalizuoti gyventojų privačiai visą gyvenimą asmeninėmis lėšomis pensijai taupytas lėšas. Tai panašu ne į toliaregišką reformą, bet veikiau į gudrų gyventojų lėšų nacionalizavimo planą. Kaip kitaip turėtume vadinti tai, kai visą gyvenimą žmonių kauptos lėšos, jam išėjus į pensiją, pervedamos vieninteliam išmokų mokėtojui – „Sodrai“, be teisės paveldėti“, – teigia LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad II pakopoje sukauptos lėšos yra privati žmogaus nuosavybė.

LIPFA vadovas atkreipia dėmesį, kad reforma gali pažeisti teisėtus lūkesčius ir tų II pakopos dalyvių, kurie savo senatvei ėmė kaupti remdamiesi kitokiomis pradinėmis sąlygomis bei įstatymuose įtvirtinta palankesne kaupimo formule. Per paskutinę ekonomikos krizę valdžia pablogino jiems taupymo sąlygas, o dabar nesilaiko Konstitucinio Teismo įpareigojimo praradimus kompensuoti.

„Pakeitimai iš esmės griauna II pakopą kaip funkcionuojančią privataus kaupimo sistemą ir pažeidžia žmonių pasitikėjimą valstybe, kuri aukščiausiu lygiu ignoruoja konstitucinę pareigą vykdyti savo įsipareigojimus. Neabejotina, kad valstybė tokiu būdu atsiduria nepasitikėjimo zonoje, ir tai gali paveikti II pakopos pensijų fondų dalyvių elgesį“, – sako Š. Ruzgys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"