Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Pensijų fonduose sukauptas lėšas dažnai paveldi draudikai

 
2018 04 20 9:20
Jeigu asmuo, kol sulaukė pensijos būdamas 64-erių, pensijų fonde sukaupė 15 363 eurus, jam atsiranda prievolė įsigyti pensijos anuitetą.
Jeigu asmuo, kol sulaukė pensijos būdamas 64-erių, pensijų fonde sukaupė 15 363 eurus, jam atsiranda prievolė įsigyti pensijos anuitetą. Alinos Ožič nuotrauka

Iš pradžių kritikavusi gyventojų pensijos kaupimą antrosios pakopos pensijų fonduose, valdančioji dauguma iš esmės pakeitė poziciją ir nusprendė gyventojus, neperžengusius 40 metų, automatiškai įtraukti į pensijų kaupimo sistemą, jei šie raštu nepareikš nesutikimo.

Vyriausybės pristatytame pensijų kaupimo antrojoje pakopoje pertvarkos plane numatyta, kad žmogus, pradėsiantis kaupti pensiją 2019 metais, arba tas, kuriam į sąskaitą fonde dabar pervedama 2 proc. atlyginimo siekianti „Sodros“ įmoka, kitąmet pats mokės 2,4 proc. darbo užmokesčio. Dar 0,4 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio skatinamąją įmoką į jo sąskaitą fonde jam perves valstybė, tačiau „Sodros“ pervedimai jam bus nutraukti.

Jeigu asmuo, kol sulaukė pensijos būdamas 64-erių, pensijų fonde sukaupė 15 363 eurus, jam atsiranda prievolė įsigyti pensijos anuitetą.

Kiti gyventojai, dabar kaupiantys pagal vadinamąją 2+2+2 sistemą, irgi kaups pagal kitokį principą. Dabar jiems 2 proc. atlyginimo perveda „Sodra“, tiek pat – jie patys, o dar 2 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio skiria valstybė. Nuo kitų metų „Sodros“ pervedimai bus nutraukti, o tą dalį turės pervesti pats kaupėjas.

Turės sukaupti anuitetą

Kaip teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, valstybės skatinamoji įmoka ir gyventojo įmoka bus laipsniškai didinamos, kol 2023 metais pasieks atitinkamai 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio ir 4 proc. gyventojo darbo užmokesčio.

„Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad kaupiantieji sukauptų pensijas, nes šiuo metu labai daug išeinančių į pensiją darbuotojų negali įsigyti pensijų anuitetų. Siekiame, kad žmonės kauptų mažiausiai 6 proc. ir ateityje galėtų įsigyti anuitetus“, – teigė L. Kukuraitis.

Ministras tikino, kad, pagal dabartines demografines tendencijas, jau 2040 metais „Sodros“ pensija galės garantuoti vos 34 proc. buvusių darbinių pajamų, kai šiuo metu garantuoja apie 43 procentus. „Automatinis įtraukimas į kaupimo sistemą yra aiški žinia visuomenei – kaupti senatvei būtina“, – sakė L. Kukuraitis. Anot jo, jei žmogus pradėtų pensijai kaupti būdamas 40-ies, kaupimas truktų apie 30 metų ir siūlomas modelis 4+2, sulaukus pensijos, jam leistų senatvėje užsitikrinti apie 50 proc. buvusio atlyginimo dydžio pensijos.

Pasak L. Kukuraičio, į pensijų kaupimą automatiškai įtraukiamiems gyventojams fondus parinks Lietuvos bankas, vadovaudamasis „geriausių pajamų ir mažiausių išlaidų principu“, o „nauji reformos dalyviai bus jiems išdalijami“.

Lietuvos bankas kol kas negali paaiškinti, kaip fondams „išdalys“ naujus sistemos dalyvius, bet siūlo centralizuoti pensijų anuitetų veiklą, įdiegti centralizuotą antrosios pakopos informacinę sistemą ir susieti ją su pirmąja pakopa.

Kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose šalininkai ir kritikai siekia, kad gyventojas sukauptų tokią sumą, jog jam atsirastų Lietuvos banko nustatyta prievolė gyvybės draudimo bendrovėje nusipirkti pensijų anuitetą, t. y. sukauptos sumos mokėjimą lygiomis dalimis, pavyzdžiui, kas mėnesį arba ketvirtį, bet jis negalėtų iš karto pasiimti visos sukauptos sumos.

Reikėtų kaupti 20 metų

Tačiau faktai rodo, kad sudarius anuiteto sutartį itin maža vilčių, jog visa fonde sukaupta lėšų suma atiteks pensijos kaupėjui.

Lietuvoje yra trys draudimo bendrovės, kuriose galima nusipirkti anuitetą, ir visos jos skaičiuoja skirtingą anuiteto dydį. Vienintelis SEB yra pateikęs anuiteto dydžio skaičiuoklę. Ja pasinaudojus, matyti, kad norint gauti anuiteto išmokas draudimo bendrovės sąskaita reikia, tapus pensininku, gyventi dar ne mažiau kaip 20 metų.

Kitais atvejais, už sukauptą lėšų sumą žmogui nusipirkus anuitetą, laimi draudimo bendrovė. Tarkime asmuo, iki sulaukė pensijos būdamas 64-erių, pensijų fonde sukaupė 15 363 eurus – kaip tik tiek, kai atsirada prievolė įsigyti anuitetą ir negalima sukauptos sumos pasiimti iš fondo iš karto.

Jeigu sudaroma standartinė anuiteto sutartis, pagal kurią anuitetas bus mokamas iki gyvenimo pabaigos, tai lėšas sukaupusiam žmogui kas mėnesį prie „Sodros“ mokamos pensijos draudikai pridės po 67,42 euro. Taigi, visa sukaupta suma jam bus išmokėta per 240 mėnesių, arba 19 metų. Jei pensininkui pasiseks gyventi ilgiau nei iki 83-ejų, vėliau visą jam likusį gyvenimą draudimo bendrovė anuitetą mokės savo sąskaita, ir tai vienintelė bendrovės rizika.

Kita anuiteto rūšis – terminuoti mokėjimai, kai sukaupta suma sumokama per 5, 10 arba 15 metų. Pensijų anuiteto sistemos dalyviai yra linkę rinktis terminuotą sutartį, nors tada jie netenka žymios fonde sukauptos sumos. Skaičiuoklė rodo, kad anuiteto pirkėjui pasirinkus gauti išmoką 5 metus, kas mėnesį jam būtų mokama po 66,55 euro, 10 metų – po 64,01, o 15 metų – po 60,16 euro. Atitinkamai žmogui per 60 mėnesių būtų išmokėta 3993 eurai, per 120 – 7681, o per 180 mėnesių – 10 829 eurai. Bet kuriuo atveju tai gerokai mažiau, negu fonde žmogaus buvo sukaupti 15 363 eurai.

Jei pensininkas šį pasaulį palieka anksčiau, negu baigiasi jo terminuoto anuiteto sutartis, likusią neišmokėtą jo sumos dalį draudimo bendrovė išmoka paveldėtojams. Bet mirus žmogui, sudariusiam anuiteto sutartį iki gyvenimo pabaigos, visa likusi jo sukauptų lėšų suma atitenka draudimo bendrovei.

Rezultatai mažai skiriasi

Šiuo metu parinkti kaupimo fondą į antrosios pakopos pensijų fondą automatiškai įtraukiamam dalyviui būtų sudėtinga, nes valdytojų veiklos rezultatai mažai skiriasi. Kita vertus, skirtingą investicijų grąžą gauna keturios pasirenkamų investavimo rizikų kryptys, kurias skiria investavimo į vertybinius popierius dalys.

Lietuvos banko duomenimis, vidutinė fondų metinė grąža per dešimt metų visuose fonduose buvo 3,62 proc. – nuo vidutiniškai 2,98 (obligacijų) iki 5,44 procento (akcijų). Tai viršija vidutinį metinį pinigų nuvertėjimą.

Antrosios pakopos pensiniai fondai Lietuvoje gyvuoja nuo 2004 metų. Juose dalyvauja beveik 1,3 mln. darbingo amžiaus žmonių, kurie fonduose yra sukaupę 2,9 mlrd. eurų, arba vidutiniškai po 2258 eurus, tačiau tai tik vidurkis, nes kai kurie dalyviai pensijų kaupimo sutartis pasirašė vėliau nei 2004 metais arba tik 2017-aisiais. Be to, visi mokėjo skirtingas įmokas, o kai kurie tenkinosi tik „Sodros“ pervedimais.

Sparčiausiai fondų turtas augo nuo 2015 metų, kai kaupėjams buvo pasiūlyta rinktis savo dalyvavimo fonduose būdą – arba pasitraukti iš fondo ir pasikliauti vien „Sodra“, arba likti prie ankstesnės kaupimo sistemos, kai tenkinamasi vien „Sodros“ pervedimais, arba naudotis minėta sistema 2+2+2.

II pakopos pensinių fondų turtas metų pabaigoje, mln. eurų

MetaiValdomas turtas, mln. eurų
200437
2005119
2006262
2007489
2008652
2009945
20101117
20111182
20121392
20131577
20141868
20152121
20162487
20172911

Šaltinis: Lietuvos bankas

Fondų valdytojų užimama rinkos dalis pagal dalyvių skaičių 2017 m. gruodžio 31 d.

ValdytojasDalyvių skaičiusDalis struktūroje, proc.Grynieji aktyvai, mln. eurųDalis struktūroje, proc.
„Swedbank“ investicijų valdymas515 00239,95107737
SEB investicijų valdymas288 73822,4075625,98
„Aviva Lietuva“226 06517,5345315,55
„Luminor“ investicijų valdymas134 38310,4230610,53
„INVL Asset Management“125 0899,7031910,95
Iš viso1 289 2771002 911100

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"