Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Pasiklydę socialinės atsakomybės labirintuose

 
2018 03 22 9:30
pixabay.com nuotrauka

Ar jus džiugintų nedidelė drabužio kaina, jeigu ją lėmė skurdžių šalių vaikų darbas? Ar norėtumėte vartoti produktą, kurio gamintojai gamybos atliekomis teršia gamtą? Ar didžiuotumėtės savo valstybės investicijomis į verslą užsienyje, jei sandoris būtų pavykęs dėl kyšių?

Socialiai atsakingas verslas – vis dažniau girdima sąvoka. Nemažai ir Lietuvos įmonių sau prisiskiria socialiai atsakingų titulą. Kai kurios jų savanoriškai skelbia socialinės atsakomybės ataskaitas, o pagal įsigaliojusią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą nuo šių metų daliai įmonių tokios ataskaitos tapo privalomos. Kartu su metiniu pranešimu joms jau privalu atsiskaityti už 2017 metų darbus šioje srityje.

Paulė Svorobovičienė: "Kuo daugiau ataskaitų įmonė pateikia apie savo veiklą, tuo geresni atsiliepimai apie ją žiniasklaidoje, auga įmonės prestižas. Visa tai įmonei leidžia ir gauti daugiau pelno.“/ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Paulė Svorobovičienė: "Kuo daugiau ataskaitų įmonė pateikia apie savo veiklą, tuo geresni atsiliepimai apie ją žiniasklaidoje, auga įmonės prestižas. Visa tai įmonei leidžia ir gauti daugiau pelno.“/ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Socialinė atsakomybė – privalomas atributas ar verslo plėtros galimybė?“ – tokia tema Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtoje diskusijoje nuomonėmis dalijosi verslo, Finansų ir Ūkio ministerijų atstovai.

Kam privalu teikti ataskaitas – mįslė

Prieš ieškant, ar nauja prievolė atvers naujų verslo galimybių, ar tik padidins administracinę naštą, kilo klausimas, kas patenka į sąrašą įmonių, kurios privalės teikti socialinės atsakomybės ataskaitas. Juk taip pat, kaip ir už finansinių ataskaitų nepateikimą ar neteisingą ataskaitą, ir už tokį pat pažeidimą nefinansinių ataskaitų atveju Administracinių nusižengimų kodekse numatyta bauda siekia iki 3 tūkst. eurų.

Direktyva skirta stambioms viešojo intereso įmonėms. Tačiau kiekvienai valstybei leista pačiai priskirti šiai kategorijai svarbias įmones. Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė paaiškino, kad šios ataskaitos privalomos įmonėms, atitinkančioms tris parametrus: įmonė laikoma viešojo intereso (kaip tai reglamentuoja Audito įstatymas), kai darbuotojų vidutiniškai yra daugiau nei 500, turtas viršija 20 mln., grynosios pajamos – 40 mln. eurų (įmonių grupės atveju įmonė turi būti laikoma viešojo intereso ir būti patronuojanti, o turtas – viršyti 24 mln., grynosios pajamos – 48 mln. eurų). Šiai grupei taip pat priskirtos valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, kuriose valdžios institucijos turi daugiau kaip pusę balsavimo teisių, jei jos atitinka kriterijų dėl darbuotojų skaičiaus, turto ir grynųjų pajamų.

Šiuo metu Vyriausybė jau svarsto įstatymo projektą, kuriuo į šią įmonių grupę numatyta įtraukti daugiau stambių energetikos, vandens tiekimo, nuotekų valymo įmonių, kurių kainas reguliuoja valstybė.

Pasak Finansų ministerijos atstovės, pagal Statistikos departamento duomenis bandyta suskaičiuoti, kiek įmonių Lietuvoje privalės rengti šias socialinės atsakomybės ataskaitas. Tesusidarė apie 20 įmonių ir 24 įmonių grupės, tačiau konkrečios įmonės neidentifikuotos. Akivaizdu, kad tarp jų – AB Lietuvos paštas, AB „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos energija“, „Vilniaus vandenys“, kelios privačios bendrovės. Ar įmonės bus informuotos, kad joms atsirado prievolė teikti socialinės atsakomybės ataskaitas? „Ne“, – sakė P. Svorobovičienė. Visų pirma, dar nepateikta duomenų už praėjusius metus, tad tik pačios įmonės gali susiskaičiuoti, ar joms privalu teikti ataskaitą. O direktyva buvo priimta 2014 metų spalį, 2016-aisiais Lietuvoje atitinkamai pakeisti įmonių ir jų grupių finansinės bei konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymai, tad esą buvo laiko tam pasirengti.

Vis dėlto keistoka, kad įmonės, neseniai priimtu įstatymu pripažintos turinčios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, nepatenka tarp viešojo intereso įmonių ir ataskaitų neprivalės rengti. Vadinasi, nacionalinis saugumas nėra viešasis interesas?

Diskusijos dalyviai stebėjosi: jei teikti socialinės atsakomybės ataskaitas privalomai teks „Vilniaus vandenims“, argi menkesnio viešojo intereso subjektas, pavyzdžiui, yra Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, kur, kaip neseniai paaiškėjo, tos socialinės atsakomybės labai stigo?

Galima sakyti, ligoninė nėra verslo įmonė. Tačiau ar tokia nedidelė ir verslo, kuriam privalu atsiskaityti už socialinės atsakomybės vykdymą, imtis gali daryti bet kokią įtaką didinant verslo socialinę atsakomybę? Šiuo metu tokias ataskaitas savanoriškai skelbia net daugiau įmonių, nei to reikalaujama pagal naujai įsigaliojusią direktyvą. Jei jau įsiteisėjo privalomas atsiskaitymas už socialinę atsakomybę, valstybei iš to turėtų būti kokia nors nauda, turėtų būti koks nors tikslas. Jeigu tai – ES politikos skatinti atsakingą verslą įgyvendinimas, tai net 50 nesiekiantis įmonių skaičius sudaro tik trupinio dydžio verslo dalį ir jokio didelio poveikio negali daryti. O juk europinės institucijos tokių įmonių skaičių leido numatyti pačioms valstybėms.

Andrius Bambalas: "Kontroliuoti, ar tai, ką deklaruoja įmonės, jos ir vykdo. gali ir visuomenė, ir nevyriausybinės organizacijos. Tačiau nekontroliuoja."
Andrius Bambalas: "Kontroliuoti, ar tai, ką deklaruoja įmonės, jos ir vykdo. gali ir visuomenė, ir nevyriausybinės organizacijos. Tačiau nekontroliuoja."

Ataskaitų rašymo menas

Finansų ministerijos atstovė P. Svorobovičienė aiškino, kad pareiga rengti ataskaitas privaloma tik didelėms įmonėms, nes mažesnėms tai būtų labai didelė administracinė našta. Mat ataskaita – ne kelių puslapių rašinėlis. Nors jos apimtis nereglamentuota, norint išsamiai apimti visas privalomas sritis (aplinkosaugos, socialinius ir personalo klausimus, žmogaus teisių, kovos su korupcija bei kyšininkavimu), ji gali siekti ir kelis šimtus puslapių. Dabar metiniame pranešime turi būti pateikiama su aplinkosauga ir personalo klausimais susijusi informacija. Savanoriškai rengiantys socialinės atsakomybės ataskaitas verslo atstovai sakė, kad pirmą kartą tokią ataskaitą parengti jiems prireikė trijų ar keturių mėnesių.

Be to, direktyva įpareigoja minėtą ataskaitą rengti žvelgiant į ateities perspektyvą. Verslo atstovai stebėjosi, kad atskaitomybė ne už atliktus, o ir numatomus darbus – naujas ataskaitos žanras. Vadinasi, reikia prisiimti konkrečius įsipareigojimus. O jeigu rinkoje pasikeis situacija? Beje, įmonei atsiranda ir kitų naujų reikalavimų, pavyzdžiui, reikia sudaryti Audito komitetą socialinei atsakomybei prižiūrėti.

Diskusijos dalyviai iš ankstesnės patirties, kol tokias ataskaitas dalis įmonių rengė savanoriškai, iškėlė ir daugiau tokių ataskaitų dviprasmiškumo pavyzdžių. Pavyzdžiui, įmonė kritikuota, jog į ataskaitą neįtraukė nuostatos, kad joje draudžiamas nepilnamečių darbas. O juk tai – įstatymo norma! Tačiau nefinansinės atsakomybės ataskaitų rašymo menas reikalauja surašyti net savaime suprantamus dalykus. Gal todėl ataskaita ir išsitęsia per kelis šimtus puslapių?

Arba dar vienas pavyzdys: AB Lietuvos paštas ir be prievolės rengė socialinės atsakomybės ataskaitas. Tačiau ko jos vertos, jei, kaip paaiškėjo, įmonė buvo tapusi nelegalių pinigų plovykla? Rašyti gražias socialinės atsakomybės ataskaitas – menas, kurio kaina įskaičiuota į paslaugos kainą vartotojams, nors tai neturi nieko bendra su socialine atsakomybe.

Beje, įdomu ir tai, kas tikrins, ar tos kelių šimtų lapų ataskaitos atitiks realybę? Tam reikėtų sutelkti šios srities ekspertus, kurie atliktų analitinį darbą. Tačiau faktas, kad valdžios institucijos tam neturi nei specialistų, nei išteklių. Ką jau kalbėti apie ataskaitos kokybės patikrą, kai net neaišku, kaip bus tikrinama, ar įmonė apskritai pateikė šią ataskaitą, jei niekas nežino, kam privalu tai daryti.

Nauda įmonei – reputacija

Vis dėlto ar socialinės atsakomybės ataskaitos – vien našta ar ir nauda verslui? „Jos rodo rimtą įmonės požiūrį į verslą, disciplinuotumą, padeda pelnyti investuotojų pasitikėjimą, pritraukti daugiau kapitalo. Kuo daugiau ataskaitų įmonė pateikia apie savo veiklą, tuo geresni atsiliepimai apie ją žiniasklaidoje, auga įmonės prestižas. Visa tai įmonei leidžia ir gauti daugiau pelno“, – pranašumus vardijo Finansų ministerijos atstovė P. Svorobovičienė.

„Pasakykite, kad nerengsite socialinės atsakomybės ataskaitų, ir pažiūrėkite, kaip į tai reaguos jūsų užsienio partneriai, ar pirks jūsų produkciją“, – sakė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Gairių daugiašalėms įmonėms Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro pirmininkas Andrius Bambalas. Jis pridūrė, kad socialiai atsakingo verslo būtinybė svarbi Lietuvai ir norint tapti EBPO nare.

EBPO gairės daugiašalėms įmonėms – tarptautiniu mastu sutartas ir visapusiškas atsakingo verslo kodeksas, kurį valstybės įsipareigojo įgyvendinti. Tačiau, kaip pripažįsta A. Bambalas, nėra jų aiškaus įgyvendinimo ir jo kontrolės mechanizmo. Tačiau čia gali įsitraukti visuomenė, nevyriausybinės organizacijos – kontroliuoti, ar tai, ką deklaruoja įmonės, jos ir vykdo. Gali kontroliuoti. Tačiau nekontroliuoja. Štai EBPO gairėms įgyvendinti valstybės turi įsteigti nacionalinius koordinacinius centrus, į kuriuos gali kreiptis bet kuris suinteresuotas asmuo, jei jam kyla abejonių, ar kuri nors įmonė laikosi atsakingo verslo standartų. Tačiau Lietuvos koordinacinis centras kol kas negavo nė vieno skundo. „Šviečiame visuomenę, tačiau kol kas į mus niekas nesikreipia“, – konstatavo šio centro pirmininkas A. Bambalas.

Jis pabrėžė, kad labai svarbu, jog rengiant socialinės atsakomybės ataskaitą tai įaugtų į sąmonę, nes ataskaitos – priemonė, padedanti laikytis socialiai atsakingo verslo standarto. O viešai įvardijus socialinę atsakomybę, visuomenė, vartotojai gali kontroliuoti įmones, padėti joms būti atsakingoms.

Pavyzdžiui, valstybės įmonių atvejai: jos dabar nėra verslumo čempionės, tad galbūt socialinės atsakomybės ataskaitos padės susitvarkyti taip, kad jos nebūtų valstybės valstybėje. Atsakingo verslo reikalavimai svarbūs ir dėl vidinių, ir dėl išorinių priežasčių: jie padeda išvengti teisinių ir finansinių rizikų, apsaugoti įmonės reputaciją, išlaikyti nusistatytus standartus ir darbuotojų lūkesčius, o kartu atitikti reguliacinius reikalavimus, stebėti tiekimo grandines, išlaikyti klientus, kuriems svarbi verslo socialinė atsakomybė, rengdama socialinės atsakomybės ataskaitą įmonė kartu pasirengia užsienio partnerių patikrinimams bei užklausoms.

Pasaulyje galioja keletas priemonių atsakingo verslo standartams nustatyti. Be minėtų EBPO gairių daugiašalėms įmonėms, Visuotinė atskaitingumo iniciatyva (Global Reporting Initiative), Jungtinių Tautų pasaulinis susitarimas, ISO šios srities standartas ir kt. Atskirose šalyse taip pat veikia savos reguliavimo priemonės, pavyzdžiui, JAV veikia Doddo Franko aktas, pagal kurį reikalaujama neimportuoti mineralų iš konfliktų zonų, konkrečiai iš Kongo. Prancūzijoje pagal tam tikrą įstatymą gali būti tikrinamos įmonių tiekimo grandinės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis.

Tačiau A. Bambalas apgailestauja, kad net ir prestižiniai prekių ženklai kartais neatsispiria pagundai prekes piginti samdant darbuotojus vergiškomis sąlygomis ar net išnaudojant vaikus. Neseniai buvo kilęs skandalas dėl „Zaros“ drabužių. Kritikos, kad perka žaliavas iš okupuotos Vakarų Sacharos, buvo sulaukusi ir lietuvių „Lifosa“.

Vis dėlto, pasak A. Bambalo, atsakingas verslas tampa vis svarbesnis, šioje srityje atsiranda vis daugiau visuomenės spaudimo. Taisykle tampa ir tai, kad didesnio pelno pasiekia socialiai atsakingos įmonės. Tad stiprinant verslo socialinę atsakomybę kiekvieną naują priemonę reikia priimti kaip papildomą galimybę stiprinti verslą.

Tačiau etikos dalykus, apie kuriuos nemažai kalbama iki šiol savanoriškomis buvusiose socialinės atsakomybės ataskaitose, įsprausti į privalomą, teisės normomis reguliuojamą formą bus gana sudėtinga.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"