Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Parūpo Nekilnojamojo turto kadastras

 
2018 03 29 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Grupei parlamentarų siūlant, kad Nekilnojamojo turto kadastro valdytoja būtų Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), oponentai perspėja apie siekį šios institucijos rankose sutelkti kuo daugiau galių.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisų iniciatoriai aiškina tesiūlantys techninį sprendimą, užpildysiantį esamas įstatymų spragas. Kadastro tvarkytoju esą ir toliau išliktų valstybės įmonė Registrų centras, praėjusių metų pabaigoje tapęs pavaldus Susisiekimo ministerijai. Tuo metu oponentai įtaria, kad už tokių ketinimų gali būti paslėptų kėslų, nes iniciatyva – visiškai neaiški.

Valdytų savi

Pataisas, kuriomis numatoma įtvirtinti, kad Nekilnojamojo turto kadastro valdytoja būtų ŽŪM, inicijavo parlamentaras ir žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Siūlomiems pakeitimams pritariantis Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas „Lietuvos žinias“ tikino, kad keisti Registrų centro pavaldumo nenorima. Esą viso labo siekiama, kad Nekilnojamojo turto kadastro valdytoja būtų ministerija, o ne Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). „Pagal Biudžeto sandaros statymą NŽT negali būti valdytoja – ji yra politikos įgyvendintoja, o ne formuotoja. Kadastro valdytojo funkcijas ji privalo perduoti pačiai ŽŪM“, – aiškino A. Stančikas. Juk dar praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė nutarė reorganizuoti Nekilnojamojo turto kadastrą keičiant jo valdytoją. Ja įvardyta ŽŪM.

Kelia abejonių

Seimo KRK pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius „Lietuvos žinioms“ teigė nelabai suprantantis šios iniciatyvos. „Nurodomi motyvai manęs neįtikina. Visiškai neaišku, kokia bus nauda dėl tokio sprendimo. Galbūt tikimasi, kad ŽŪM teks daugiau atsakomybės kontroliuoti žemės plotus. Tai būtų bene vienintelis racionalus paaiškinimas. Tačiau ŽŪM pavaldžios įstaigos ir dabar disponuoja tokia informacija“, – svarstė jis.

K. Starkevičius pažymėjo, kad sprendimus dėl Nekilnojamojo turto kadastro valdytojo norima priimti apeinant Registrų centro valdytoją – Susisiekimo ministeriją. Todėl parlamentaras įžvelgė pavojų, kad ŽŪM rankose siekiama sutelkti daugiau galių.

Abejonių dėl pasiūlymo Nekilnojamojo turto kadastro valdytoja skirti ŽŪM neslėpė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas. „Kai viena žinyba nori perimti kitos žinybos „portfelį“, tai visuomet reiškia, kad tame „portfelyje“ yra tai, kas ją domina“, – kalbėjo jis. K. Glaveckas neabejojo, kad daugelio valstybinių registrų, taip pat ir kadastro, valdytoja turėtų būti Teisingumo ministerija, tik tvarkytojai gali būti skirtingi.

Ne pirmas žingsnis

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras „Lietuvos žinioms“ sakė manantis, kad jau pernai buvo padaryta klaida, kai Registrų centras buvo perduotas Susisiekimo ministerijai. „Registrų centras turėjo išlikti pavaldus neutraliai institucijai – Teisingumo ministerijai. Ji turėtų būti ir Nekilnojamojo turto kadastro valdytoja“, – pabrėžė parlamentaras.

Kazys Starkevičius: „Nurodomi motyvai manęs neįtikina. Visiškai neaišku, kokia bus nauda dėl tokio sprendimo.“

Po pernai kilusių abejonių dėl Registrų centro viešųjų pirkimų skaidrumo Vyriausybė nuo lapkričio 17 dienos pakeitė šios valstybės įmonės pavaldumą. Ji tapo pavaldi nebe Teisingumo, o Susisiekimo ministerijai. Tačiau Teisingumo ministerija ir toliau liko Registrų centro tvarkomų pagrindinių valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, kuriose kaupiami valstybei svarbūs duomenys, o jų pagrindu kuriamos ir teikiamos elektroninės paslaugos, valdytoja.

Taigi 1997 metais įsteigtas Registrų centras ir toliau tvarko svarbiausius valstybės registrus – Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, Hipotekos registrą, Adresų registrą, Juridinių asmenų registrą, Gyventojų registrą, Sutarčių registrą, Įgaliojimų registrą, Turto arešto aktų registrą, Vedybų sutarčių registrą, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, Testamentų registrą, kuria, įgyvendina, plėtoja ir tvarko su šiais bei kitais registrais susijusias informacines sistemas, tvarko registrų archyvus. Be to, Registrų centras atlieka ir nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms, teikia energinio naudingumo sertifikavimo bei kitas paslaugas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"