Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Parama tebekeliauja į stambiųjų ūkininkų sukurtus kooperatyvus

 
2018 04 09 9:50
Stambiesiems ūkininkams palanki ES paramos žemės ūkiui skirstymo sistema pavertė smulkiuosius ir jaunus ūkininkus vargdieniais.
Stambiesiems ūkininkams palanki ES paramos žemės ūkiui skirstymo sistema pavertė smulkiuosius ir jaunus ūkininkus vargdieniais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dabartiniam Europos Sąjungos (ES) finansiniam laikotarpiui artėjant į pabaigą kartu senka ir paramos žemės ūkiui šaltiniai, tad aštrėja vidaus kovos dėl dar likusių milijonų eurų paramos paskirstymo. Jaunieji ūkininkai kelia balsą, kad pagaliau būtų sustabdytas ES paramos pumpavimas stambiesiems ūkiams, kitus – jaunus ir smulkius ūkininkus paverčiant vargdieniais.

Kol kas net apytiksliai nežinoma, kas laukia po 2020 metų, – pirmieji bent kiek ryškesni naujos europinės finansinės perspektyvos kontūrai bus pradėti braižyti Briuselyje šių metų gegužę. O tai, kokios paramos gali tikėtis Europos Sąjungos žemės ūkis, paaiškės dar vėliau.

Pastaruoju metu vienu pastebimiausių kovos dėl likusių europinių pinigų objektu Lietuvoje tapo 30 mln. eurų paramos suma, skiriama investicijoms į žemės ūkio valdas: naujiems gamybiniams statiniams statyti arba esamiems rekonstruoti ir tokiems pastatams būtinai įrangai įsigyti.

Vytautas Buivydas: „Šiandien kaime – liūdnas vaizdas: yra ūkininkų elitas ir yra paprasti vargdieniai ūkininkai. Šis skirtumas pernelyg didelis ir akivaizdus.“

20 proc. nelygybė

Neteisybę skirstant šią paramą įžvelgia Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga. Nors paraiškų šią paramą gauti priėmimo laikas baigėsi sulig kovo pabaiga, jaunieji ūkininkai tikisi, kad jei šiemet nespėta nieko pakeisti, tai bent ateityje į jų pastebėjimus ir lūkesčius bus atsižvelgta.

Labiausiai jauniesiems ūkininkams kliūva žemės ūkio ministro Broniaus Markausko įsakymu patvirtintų paramos įgyvendinimo taisyklių nuostata skirti 20 papildomų paramos intensyvumo procentų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas.

Jaunųjų ūkininkų manymu, tokios taisyklės sukuria nevienodas konkurencines sąlygas ir riboja galimybę jauniesiems bei smulkiesiems ūkininkams pasinaudoti ES parama.

„Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pritaria kooperacijos skatinimui, tačiau, mūsų nuomone, patvirtintos taisyklės aiškiai suteikia kooperatyvams išskirtines sąlygas ir mažina smulkiųjų ūkių konkurencines galimybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visoje Lietuvoje yra 32 pripažinti kooperatyvai, jie yra stambūs, jų apyvartos milijoninės, tokių kooperatyvų nariai – daugiausia stambieji ūkininkai, kas jau savaime suponuoja, kad parama nukeliaus į stambiausių ūkininkų rankas. Maksimali paramos suma (iki 400 tūkst. eurų) taip pat leidžia daryti prielaidą, kad parama skirta ne smulkiesiems, o jau įsitvirtinusiems rinkoje ūkiams“, – sakoma Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos kreipimesi į Seimo Kaimo reikalų komitetą.

Tokius argumentus jaunieji ūkininkai buvo išdėstę ir rašte Žemės ūkio ministerijai, kai susipažino su paramos šioje srityje įgyvendinimo taisyklių projektu.

Kolektyvinis stambiųjų pranašumas

Kaip pažymi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), paramos pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ skyrimo 20 proc. punktų didesniu intensyvumu atvejai nustatyti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje. Joje kolektyvinės investicijos apibrėžtos kaip žemės ūkio kooperatyvų įgyvendinamos investicijos, kurių rezultatais bendrai naudojasi investuojančio kooperatyvo nariai. Ministerija primena, kad Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme apibrėžta, jog žemės ūkio kooperatyvas turi būti pripažintas – turėti žemės ūkio kooperatyvo statusą.

„20 proc. punktų didesniu paramos intensyvumu 2014–2016 metų laikotarpiu buvo finansuojamos ir jaunųjų ūkininkų, investuojančių 5 metų laikotarpiu po įsikūrimo, įgyvendinamos investicijos“, – atkreipiamas dėmesys ŽŪM komentare „Lietuvos žinioms“.

Kaip teigia ministerija, pagal nusistovėjusią praktiką, kiekvienais metais su žemdirbių savivaldos organizacijomis – Lietuvos žemės ūkio rūmais, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir kitomis organizacijomis – yra derinamos paramos teikimo sąlygos ir reikalavimai. „Derinant 2018 metų pagal veiklos sritį teikiamos paramos sąlygas ir reikalavimus, žemdirbių savivaldos organizacijos, atsižvelgdamos į veiklos sričiai įgyvendinti skirtą paramos lėšų likutį ir siekdamos didesnės paramos sklaidos, priėmė sprendimą šiemet didesniu paramos intensyvumu finansuoti tik kolektyvines investicijas, įgyvendinamas pripažintų žemės ūkio kooperatyvų“, – komentare rašo ŽŪM.

Lietuvoje yra 32 pripažinti kooperatyvai, jie yra stambūs, jų apyvartos milijoninės, tokių kooperatyvų nariai – daugiausia stambieji ūkininkai.

Pripažintiems – griežtesni reikalavimai

ŽŪM taip pat informavo, kad būtinybė išskirti pripažintus kooperatyvus atsirado siekiant geriau atrinkti juos iš kitų ūkio sektorių kooperatyvų. Dėl to 2016 metų kovo mėnesį buvo pakeistos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatos. Pakeitimais sugriežtinti kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatyvais reikalavimai, kurie leido tiksliai išskirti žemės ūkio kooperatyvus iš kitų ūkio sektorių, jeigu jie atstovauja žemdirbių interesams. Siekta pašalinti galimybę kooperatyvams gauti pripažinimą, „kai jų veikla yra nutolusi nuo visuotinai pripažintų kooperacijos principų ir vertybių“.

Viena iš tokio sugriežtinimo iniciatorių, tuometinė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovė Juratė Dovydėnienė, „Lietuvos žinioms“ teigė, kad kooperatyvų pripažinimą sugriežtinantys reikalavimai buvo reikalingi patiems ūkininkams.

„Anksčiau dalis kooperatyvų dalyvaudavo kooperacijos judėjime, tačiau sykiu ir nedalyvaudavo. Iš tikrųjų žemdirbiai parduodavo savo produkciją, bet neprisidėdavo prie kooperatyvų valdymo. Labai svarbu, kad kooperatyvo nariai bendru sutarimu priimtų bendrus sprendimus, o pasibaigus metams dalytųsi gauta ekonomine nauda ir uždirbtu pelnu“, – aiškino ji.

Tebėra ką skaidrinti

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininko Vytauto Buivydo teigimu, tarp tokių kooperatyvų yra tikrai gerų ir sektinų pavyzdžių. Tačiau esama ir kitokių.

„Pavyzdžiui, esame girdėję apie atvejus, kai kooperatyvą sukuria vienos šeimos nariai. Toks kooperatyvas nesuburia ta pačia veikla besiverčiančių kaimo gyventojų, o tiesiog yra sukurtas šeimos interesams tenkinti. O kartais kooperatyvų pajininkais tampama per kitas įmones. Ir vėlgi tokiu būdu yra sukuriamas kooperatyvas, neatliekantis tiesioginės paskirties, kurią turėtų atlikti kooperatinė bendrovė. Manome, kad reikėtų tobulinti Kooperacijos įstatymą, atsijojant tokius netikrus kooperatyvus. Sutinkame, kad tada būtų logiška likusiems skirti tą didesnę paramą“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino jaunųjų ūkininkų atstovas.

Pasak jo, nors kalbama apie išskirtinį dėmesį jaunimui, kad kaimas taip sparčiai nesentų ir netuštėtų, valdžios sprendimai vis dėlto rodo, jog konkrečių veiksmų imamasi per mažai. „Šiandien kaime – liūdnas vaizdas: yra ūkininkų elitas ir yra paprasti vargdieniai ūkininkai. Šis skirtumas pernelyg didelis ir akivaizdus“, – apibendrino V. Buivydas.

Jauniesiems paramos nepakanka

Tuo metu ŽŪM tikina, kad „vykdant pateiktų paramos paraiškų pirmumo atranką jaunųjų ūkininkų, investuojančių 5 metų laikotarpiu po įsikūrimo, projektams numatyta skirti 10 atrankos balų, kas yra svarbu konkuruojant su kitų pareiškėjų projektais“.

Savo ruožtu jaunųjų ūkininkų atstovai nelaiko tai dideliu pranašumu, nes, pasak jų, pagal paramos taisykles, jaunasis ūkininkas gali gauti maksimaliai 10 balų, net jei ir ūkininkauja ekologiškai ar vykdo gyvulininkystės veiklą mažai palankiose vietovėse. Kitaip tariant, balai už šias veiklas nėra sumuojami.

ŽŪM taip pat informavo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje yra numatyta galimybė teikti paramą, skirtą jauniesiems ūkininkams įsikurti. Tokia parama teikiama pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Šiai veiklos sričiai įgyvendinti 2014–2020 metų laikotarpiu numatyta skirti 64,7 mln. eurų paramos lėšų. Didžiausia paramos suma sudaro 40 tūkst. eurų vienam paramos gavėjui. Naujausiais duomenimis, tokia parama jau skirta 960 jaunųjų ūkininkų, o bendra jos suma sudaro 44,3 mln. eurų.

Tačiau pretenduojant į šią paramą yra svarbi išlyga – žemės ūkio valda ir ūkis turi būti registruoti jaunojo ūkininko vardu ne anksčiau kaip prieš vieneus metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos. Jaunasis ūkininkas taip pat negali būti pateikęs paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, jaunųjų ūkininkų – asmenų iki 40 metų – Lietuvoje sausio pradžioje buvo 17,7 tūkst., jie sudarė 17 proc. visų ūkininkaujančiųjų, o per metus tokių ūkininkų sumažėjo šešiais šimtais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"