Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Pamiršusieji banke turimą sąskaitą „užsidirba“ skolų

 
2018 02 14 8:00
pixabay.com nuotrauka

Maždaug prieš mėnesį Lietuvos bankas pareiškė, jog kredito įstaigos – bankai ir kredito unijos – turėtų imtis aktyvių veiksmų, kad būtų uždarytos gyventojų ilgai nenaudojamos sąskaitos, ir nekaupti jiems skolų. Didieji šalies bankai tvirtina, kad jų veiksmai atitinka šias rekomendacijas. Tačiau bankų praktika skirtinga – vieniems neaktyviems klientams jų užmaršumas nieko nekainuoja, kiti taip paprastai neišsisuka – jiems susikaupia skola už sąskaitos tvarkymą.

Lietuvos banko duomenimis, 2017 metų gegužės 31 dieną iš beveik 5 mln. fizinių asmenų sąskaitų bankuose bene trečdalis (1,65 mln.) buvo nenaudojamos, t. y. ilgiau nei metus nebuvo vykdomos jokios operacijos. Daugiau nei 1 mln. šių neaktyvių sąskaitų buvo tuščios.

Pagal Civilinį kodeksą, komerciniai bankai ar kredito unijos turi teisę jau po metų neaktyvią ir tuščią sąskaitą uždaryti, bet tai nėra jų pareiga, todėl kiti gali skaičiuoti klientui nenaudojamos sąskaitos tvarkymo mokestį.

„Siekiame, kad rinkoje įsivyrautų vienodas bankų elgesio su klientais standartas. Bankų praktika dėl neaktyvių sąskaitų dabar yra skirtinga, tačiau dauguma jų taiko įkainį už tokių sąskaitų administravimą, o jei jose nėra lėšų, kai kurie bankai skaičiuoja skolą. Nors sutartyse tai numatyta, mūsų vertinimu, tokia praktika yra ydinga, todėl kredito įstaigos, kaip stipresnė šalis, turi dėti daugiau pastangų, kad apsaugotų klientų interesus“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Susikaupusias skolas išieško

Bankas „Luminor“ teigė reguliariai uždarantis neaktyvias sąskaitas, o tai esą neprieštarauja Lietuvos banko išsakytai pozicijai. Vis dėlto dar keletą pokyčių planuojama įgyvendinti. „Pavyzdžiui, dabar uždarome sąskaitas, kurios buvo neaktyvios pastaruosius 24 mėnesius, tačiau ateityje šį terminą ketiname trumpinti“, – teigė šio banko Kasdieninių paslaugų departamento vadovė Miglė Pletkuvienė.

Be to, šis bankas neaktyvioms sąskaitoms taiko tvarkymo mokestį, vadinasi, sąskaitų savininkai gali įsiskolinti. Pašnekovė nurodė, kad už minimalų paslaugos mokestį klientas dalį su banko sąskaita susijusių paslaugų gauna neatlygintinai, pavyzdžiui, gali interneto banke atlikti pavedimus eurais, neribojant jų kiekio. Tokiu būdu bankas esą užtikrina sąskaitos ir su ja susijusių paslaugų prieinamumą. Jis nesieja mokesčio su naudojamų paslaugų kiekiu.

„Panašiu principu veikia ir telekomunikacijos paslaugos, kai mėnesio mokestį tenka mokėti net ir neišnaudojus suteikto nemokamų pokalbių ar žinučių limito, įskaitant tuos atvejus, kai tą mėnesį iš viso nebuvo ir nė vieno pokalbio“, – aiškino M. Pletkuvienė.

Apie susikaupusias skolas bankas informuoja klientus tuomet, kai jiems priskaičiuota skola pasiekia tam tikrą dydį, pavyzdžiui, viršija 3 eurus. Jeigu klientas po kelių įspėjimų nepadengia skolos, bankas sąskaitą uždaro ir užsiima skolos išieškojimu „teisės aktų nustatyta tvarka“.

„Luminor“ neatskleidė, kiek yra neaktyvių sąskaitų ir kokią sumą už jų tvarkymo mokestį bankui yra skolingi šių sąskaitų turėtojai.

Beveik 1,65 mln. sąskaitų bankuose ir kredito unijose jų turėtojai nenaudojo ilgiau nei metus.
Beveik 1,65 mln. sąskaitų bankuose ir kredito unijose jų turėtojai nenaudojo ilgiau nei metus.

Klientų negaudo ir minuso neskaičiuoja

Bankas „Swedbank“ pažymėjo, kad vadovaujantis galiojančiais įstatymais lėšos, kurias klientas laiko banko sąskaitoje, yra jo turtas. Taigi jis esą pats sprendžia, kaip su tuo turtu elgtis. „Bankas specialiai netikrina, kodėl turėdami sąskaitoje lėšų klientai neatlieka jokių veiksmų jomis. Bankas taip pat nerenka informacijos ir nežino, ar klientas yra miręs. Tokią informaciją bankui pateikia paveldėjimo teisę turintys asmenys“, – sakė „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius Ramūnas Strauka.

Bankų praktika dėl neaktyvių sąskaitų skirtinga, tačiau dauguma jų taiko įkainį už tokių sąskaitų administravimą, o jei jose nėra lėšų, kai kurie bankai skaičiuoja skolą.

Tiesa, skola už nenaudojamą sąskaitą, anot pašnekovo, šiame banke neskaičiuojama, tad nesusikaupia.

„Swedbank“ neteikia informacijos, kokią dalį visų sąskaitų sudaro nenaudojamos sąskaitos.

SEB bankas nurodė, kad kartą per metus peržiūrimos sąskaitas, kuriose klientai per 12 mėnesių neatliko jokių operacijų, nelaikė lėšų ir nesinaudojo kitomis banko paslaugomis, pavyzdžiui, neturėjo būsto paskolos, nebuvo įsigiję vertybinių popierių. Prieš tai informavęs klientus bankas tokias sąskaitas uždaro.

Neaktyvių banko sąskaitų uždarymą bankas, anot Vaido Žagūnio, SEB banko valdybos nario ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovo, periodiškai inicijuodavo ir anksčiau, iki Lietuvos bankui paskelbiant rekomendaciją. Jis nurodė, kad uždaromų neaktyvių sąskaitų kasmet būna keli procentai visų banke esančių sąskaitų.

Apie planuojamą neaktyvios sąskaitos uždarymą klientai informuojami laišku; jeigu per 60 dienų jis nepraneša, kad tokia banko sąskaita jam reikalinga, ši yra uždaroma. „Bankas sąskaitos tvarkymo mokesčio „į minusą“ neskaičiuoja, ir tai nėra kliūtis automatiškai uždaryti neaktyvią sąskaitą“, – pridūrė V. Žagūnis.

Panašią praktiką taiko ir Šiaulių bankas: jeigu sąskaitoje ilgiau kaip metus nebuvo jokių piniginių lėšų ir nevykdytos jokios operacijos, bankas įspėja klientą, kad jo neaktyvi sąskaita bus uždaryta. Įkainiai už sąskaitos tvarkymą skaičiuojami tik aktyviems klientams. Vadinasi, tiems, kurie ilgiau nei metus nesinaudoja paslaugomis, įkainiai nebetaikomi – skolos kaupimas sustabdomas.

„Jeigu tokioje nenaudojamoje sąskaitoje yra lėšų, bankas gali susisiekti su klientu ir priminti apie šią sąskaitą, išsiaiškinti, ar ji dar reikalinga arba gali būti uždaryta, – teigė Šiaulių banko Kasdienių produktų departamento direktorė Jurgita Bulienė. – Klientams, kuriems susidaro skola, kiekvieną mėnesį siunčiami pranešimai, raginantys skolą sumokėti.“

Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad bankas ir anksčiau naudojosi teise uždaryti neaktyvias sąskaitas. Pavyzdžiui, 2017 metais uždaryta beveik 12,5 tūkst. sąskaitų – tiek privačių, tiek verslo klientų. Šiuo metu, kaip nurodė J. Bulienė, banke yra apie 25 tūkst. neaktyvių sąskaitų, jas ruošiamasi uždaryti – klientai apie tai jau informuoti.

Rekomenduoja neužkrauti skolų

Lietuvos bankas rekomenduoja kredito įstaigoms atsisakyti skolų kaupimo klientams, kurių sąskaitose nevykdomos jokios mokėjimo operacijos ir nėra lėšų. Bankai ir kredito unijos turėtų aktyviai aiškintis, ar klientui sąskaita reikalinga, ypač kai tai nėra pagrindinė kliento mokėjimo sąskaita, bet joje yra lėšų ir ilgiau nei metus nevykdomos operacijos. Kredito įstaigoms esą derėtų pranešti klientams apie turimą neaktyvią sąskaitą, taikomus administravimo mokesčius ir galimybę ją uždaryti arba perkelti.

Vien per vasario-gegužės mėnesius pernai bankai uždarė apie 120 tūkst. nenaudojamų sąskaitų. Šį darbą jie dirbo visus praėjusius metus, o esminių pokyčių tikimasi sulaukti iki šių metų pirmo ketvirčio pabaigos.

„Klientai taip pat neturėtų būti pasyvūs – derėtų patiems pasitikrinti, ar neturi pamirštų sąskaitų, ar yra atnaujinę kontaktinius duomenis, kad kredito įstaigos galėtų su jais susisiekti. Jeigu sąskaitos nereikalingos, galbūt verta jų atsisakyti. Juolab kad pernai įsigaliojusi pagrindinės sąskaitos paslauga suteikia galimybę turint vieną sąskaitą viename banke ar kredito unijoje gauti visas būtiniausias paslaugas už prieinamą kainą“, – sakė V. Valvonis.

Kaip žinoma, nuo 2017 metų vasario 1 dienos bankai ir kredito unijos privalo suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas klientui gauti „viename krepšelyje“ už ne didesnę kainą kaip 1,5 euro, nepasiturintiems gyventojams – 0,75 euro per mėnesį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"