Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Nubausti už viršytą vidutinį greitį gali būti nelengva

 
2018 02 28 10:00
pexels.com nuotrauka

Vidutinio greičio matavimo sistemos paleidimo pradžia Lietuvoje nukeliama į antrąjį šių metų ketvirtį. Anksčiau skelbta, kad matuokliai, nustatantys vidutinį transporto priemonės greitį kelių kilometrų ilgio kelio ruože, oficialiai pradės veikti kovą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija teigia, kad sistemos veikimo pradžia atidedama užtrukus metrologinio įteisinimo procedūroms. Tačiau į šią naują vairuotojus drausminančią priemonę verta atidžiau pažvelgti ir teisiniu aspektu.

Šiuo atveju ir bus baudžiama už nustatytą greičio viršijimą. Tiesiog stacionarūs greičio matuokliai fiksuoja transporto priemonės greitį trumpame ruože, o vidutinio greičio matavimo sistemos – ilgame.

Techniškai beveik pasirengta

25-iuose Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose baigiami diegti vidutinio greičio matuokliai, dar vadinami sektoriniais matuokliais, veiks ištisą parą ir galės atpažinti daugiau nei 120 šalių transporto priemonių valstybinės registracijos numerius.

Kontroliuojamo kelio ruožo pradžioje ir pabaigoje įrengtos greičio matavimo sistemos vaizdo kameromis fiksuos pravažiuojančių transporto priemonių valstybinius numerius, įvažiavimo į ruožą ir išvažiavimo iš jo laiką ir nustatys vidutinį greitį ruože.

Numatyta, kad oficialiai pradėjus veikti sektoriniams matuokliams kiekvienu leistino greičio viršijimo atveju visi duomenys, būtini pažeidimui nustatyti ir įforminti, bus automatizuotai fiksuojami, perduodami į centrinę informacinę sistemą, susiejami su administracinių nusižengimų registru ir greitį viršijusiems vairuotojams bus skiriamos baudos.

„Sistema jau veikia bandomuoju režimu ir kaupia visų transporto priemonių statistinius duomenis sistemos viduje. Tačiau asmenys, viršijantys vidutinį važiavimo greitį ruože, nebus baudžiami iki tol, kol neatliktos visos metrologinio įteisinimo procedūros“, – teigė Automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus specialistas Evaldas Tamariūnas.

Bet ar pasirengta teisiškai?

Patyręs Vilniaus advokatas Valdemaras Bužinskas abejojo, kad pagal dabar galiojančias Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, numatančias baudas už „nustatyto greičio“ viršijimą, taip pat sėkmingai pavyktų nubausti ir vairuotojus, viršijusius vidutinį greitį.

„Bet koks pažeidimas turi būti fiksuojamas konkrečiu momentu. Pats žodis „vidutinis“ reiškia, kad greitis yra apskaičiuojamas teoriškai. Tada galime kalbėti ir apie girtumo apskaičiavimą. Pavyzdžiui, per pietus sulaikytas vairuotojas, kurio girtumas – 0,3 promilės. Galima apskaičiuoti, kad 9 val. ryto atvykstant į darbą jo kraujyje buvo, tarkim, 0,6 promilės. Bet ar pavyktų, remiantis tokia logika ir apskaičiavimais, nubausti vairuotoją, kad jis neva vyko į darbą neblaivus? Čia lygiai tas pats – vairuotojas nepagautas viršijantis greitį, jo greičio viršijimas yra apskaičiuojamas“, – aiškino V. Bužinskas.

25-iuose Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose baigiami diegti ir išbandomi vidutinio greičio matuokliai. /lakd.lrv.lt nuotrauka
25-iuose Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose baigiami diegti ir išbandomi vidutinio greičio matuokliai. /lakd.lrv.lt nuotrauka

Todėl, advokato manymu, ši neabejotinai naudinga eismo saugumo gerinimo priemonė turėtų būti taikoma tik prevenciškai, nes vairuotojai galėtų teismuose sėkmingai ginčyti sprendimus skirti jiems baudas.

„Teismas remiasi tik tais įrodymais, kuriuos galima patikrinti teismo posėdyje. Tai yra bendra taisyklė visoms byloms. Vadinasi, teismas tokiose bylose turėtų tikrinti greičio apskaičiavimo mechanizmą. Ir čia prasidėtų problemos. Kiekvienas pažeidėjas turi teisę pareikalauti įrodymų: įrodyk, kad apskaičiavai teisingai. Neužteks pažymos, jog matuoklis veikia gerai. Net parduotuvėje žmogus turi teisę pasitikrinti grąžą pagal čekį, kur nurodoma ne tik galutinė suma, bet ir visos tarpinės. Čia jokių tarpinių duomenų nebus, o žmogus gali pareikalauti įrodymų, kur, kelintame konkrečiai kilometre, buvo padarytas pažeidimas“, – kalbėjo V. Bužinskas. Jis dar kartą pabrėžė: reikalingas aiškus pažeidimo momentas, nes įrodinėjant pažeidimą vien teorinio apskaičiavimo nepakanka.

Policija pasirengusi bausti

Tačiau Automobilių kelių direkcijos atstovas E. Tamariūnas, paklaustas, ar, direkcijos nuomone, dabar veikiančiame Administracinių nusižengimų kodekse įteisinta nuostata dėl atsakomybės už nustatyto greičio viršijimą yra pakankama bausti ir už vidutinio apskaičiuoto greičio viršijimą, apie kurį kodekse tiesiogiai nekalbama, sakė: „Šiuo atveju ir bus baudžiama už nustatytą greičio viršijimą. Ar tai būtų stacionarus greičio matavimo įrenginys, ar vidutinio greičio matavimo sistema, abiem atvejais naudojama ta pati loginė seka: greitis yra nuvažiuotas kelias per užtruktą jame laiką. Tiesiog stacionarūs greičio matuokliai fiksuoja transporto priemonės greitį trumpame ruože, o vidutinio greičio matavimo sistemos – ilgame.“

Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis taip pat mano, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia bausti vairuotojus, vadovaujantis vidutinio greičio matuoklių parodymais. „Ir tai bus daroma, kai oficialiai startuos sistema“, – sakė jis. Vis dėlto policijos atstovas neatmetė galimybės, kad jei praktika parodys, jog kokios nors kodekso pataisos reikalingos, Susisiekimo ministerija jas ir pasiūlys.

Siūlo sulaukti oficialaus starto

Seimo narys, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas sakė kol kas neįžvelgiantis atsakomybės taikymo problemų remiantis vidutinio greičio matuoklių parodymais.

„Mano nuomone, jei šią priemonę įgyvendinančios institucijos – Kelių direkcija ir policija, o jei imtume aukštesnes instancijas – Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, pagaliau ir Vyriausybė, – nemato problemos, tai luktelėkime, kaip susiklostys praktika sistemai pradėjus veikti. Jei prireiks, tikiu, kad bus pasiūlyti reikalingi teisiniai sprendimai“, – tvirtino J. Sabatauskas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pirmuoju etapu 25-iuose Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose diegiant vidutinio greičio matuoklius išleista apie 1,5 mln. eurų. Antruoju ir trečiuoju etapu – iki 2020 metų – numatyta įrengti ne mažiau kaip 100 vidutinio greičio matavimo ruožų. Dar šiais metais bus vykdomos viešojo pirkimo procedūros, kurias pabaigus ketinama pasirašyti dvejų metų sutartį dėl 50 tokių ruožų įrengimo.

Saugaus eismo specialistų teigimu, vidutinio greičio matavimo įranga yra pranašesnė už dabar veikiančius stacionarius greičio matuoklius ilgesniame avaringumo ruože, kuris tęsiasi kelis kilometrus ir jame vyrauja vienodos eismo sąlygos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"