Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Netinkama ūkinė veikla sumažins derlingumą visoje šalyje

 
2018 03 26 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai perspėja, kad derlingumui pavojinga dirvožemio erozija jau dabar apima didžiąją Lietuvos teritorijos dalį.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) Geomokslų instituto docentas dr. Jonas Volungevičius sako, kad, nesuprasdami gamtinių procesų, šiandien pernelyg aliname dirvožemį, o ignoruodami prastėjančią dirvožemio kokybę rizikuojame, kad ateityje nekontroliuojamai brangs žemės ūkio produkcija ir atsiras kitų ilgalaikių padarinių. Tai signalas formuoti žemės ūkio politiką teritoriniu principu ir įtraukti patyrusius žemės ūkio srities specialistus į atnaujinamo Lietuvos bendrojo plano rengimo darbus.

Doc. dr. Jonas Volungevičius. R.Šilagalio nuotr.
Doc. dr. Jonas Volungevičius. R.Šilagalio nuotr.

Nauja ekologinės krizės banga

Pasak dr. J. Volungevičiaus, dirvožemis yra sudėtinga sistema, ne tik maitinanti žmoniją, bet ir palaikanti itin svarbius ekologinius mechanizmus ekosistemose. Tam tikra dirvožemio erozija yra natūralus reiškinys mūsų gamtinei zonai. Dėl klimatui būdingo drėgmės pertekliaus žemės derlingumą užtikrinančios organinės medžiagos yra nuolat išplaunamas į gilesnius dirvožemio sluoksnius, kuriuose tampa neprieinamos augalams. Tačiau šiuo metu ypač aktyviai vyksta ir kiti, ne tik mechaniniai, bet ir cheminiai pokyčiai.

Dirvožemio pakitimai veikia visą ekosistemą, mažina jos įvairovę ir silpnina atsparumą žmogaus poveikiui. Kai kuriais atvejais tai negrįžtamai mažina dirvožemio derlingumą, taip pat – gebėjimą apsaugoti nuo teršalų patekimo į paviršinius ir gruntinius vandenis. Dėl erozijos papildomos organinės medžiagos, fosforo ir azoto junginiai sukelia vandens žydėjimą. Tada prasideda nesustabdoma grandinė ekologinių padarinių.

„Dėl dirvožemio erozijos gali brangti žemės ūkio produkcija, nes reikės didesnio trąšų kiekio ir daugiau pastangų derliui užauginti. Eroduotas dirvožemis neįsisavina trąšų, jos laisvai, kaip per rėtį, pereina į gruntinius vandenis, todėl kaupiasi paviršinio vandens telkiniuose, didėja papildomų maistmedžiagių emisija į Baltijos jūrą“, – apie erozijos žalą pasakoja dr. J. Volungevičius.

Mokslininkas sako, kad eroziją skatina ir netinkamas ūkininkavimas – dirvų suslėgimas, per gilus arimas, netinkamas, perteklinis mineralinių ir organinių trąšų naudojimas. Dabar jaučiame ir sovietinio laikotarpio ūkininkavimo padarinius.

Anot dr. J. Volungevičiaus, neverta spekuliuoti skaičiais apie problemų mastą ar kada dirvožemio degradacijos problemos smogs nauja ekologinės krizės banga. Tačiau situaciją keisti būtina ir tai turime pradėti nuo švietimo, nuo diskusijos apie esamas ir būsimas problemas.

Būtina keisti požiūrį į aplinką ir santykį su ja

Mokslininkai sako, kad tvarumą pasiekti galima vertinant situaciją iš ateities perspektyvos ir sprendimus priimant remiantis žemės mokslų žiniomis.

„Mums reikia keisti požiūrį į dirvožemį ir jo dirbimą. Šiuo metu skiriame daug laiko ir lėšų natūralių dirvožemyje vykstančių procesų reguliavimui, o ne prisitaikymui prie jų. Pavyzdžiui, tam, kad iš žemės pasiimtume tiek, kiek mums reikia, keičiame dirvožemio savybes, naudojame įvairias dirvožemio našumą didinančias priemones (trąšas, ypač mineralines). Dabartinė situacija rodo, kad šių principų laikantis ir toliau investicijų poreikis per artimiausius metus didės. Tad privalome pagalvoti ne apie dirvožemio galimybių didinimą, o apie savo poreikių pritaikymą prie esamų galimybių. Jeigu vienoje ar kitoje teritorijoje negalima auginti grūdinių kultūrų, gal reiktų jas keisti kitomis, gal užsodinti mišku, gal vaiskrūmiais, gal apsėti pievomis ir užsiimti gyvulininkyste? Turime kūrybiškai priimti sprendimus, ieškoti būdų prisitaikyti prie aplinkos ir su mažesnėmis sąnaudomis gauti norimą pelną ar jį didinti. Deja, Europos Sąjungos dotacijos skiriamos tik pagal tikslines žemės ūkio veiklas. Kaip auginti tai, ko iš tavęs nepirks, kas nėra remiama? Todėl ūkininkai bando iš žemės išspausti viską ir dar šiek tiek daugiau. Geriausiai tai iliustruoja kai kurių ūkininkų praktikuojamas dirvožemio derlingumui pražūtingas sėjomainos atsisakymas“, – teigia mokslininkas.

Dr. J. Volungevičius siūlo, kad nacionalinėje žemės politikoje atsirastų regioninės reguliavimo priemonės. Derlingumo mažėjimo būtų galima išvengti šias priemones nustatant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane – todėl žemės ūkio politikos formavimo procese privalo dalyvauti ir dirvožemio bei žemės ūkio specialistai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"