Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Neskuba naudotis chalalinių produktų rinka

 
2018 06 20 11:50
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Įteisinus ritualinį skerdimą lietuviškos mėsos ir jos gaminių eksportui atsivėrė didžiulė chalalinių sertifikuotų produktų rinka. Tačiau 2014 metų rugsėjo 23 dieną Seimo priimtomis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisomis pasinaudojo vos aštuonios šalies įmonės.

Įsigaliojus Rusijos draudimui importuoti produktams iš Lietuvos, minėto įstatymo pataisomis buvo siekiama išspręsti egzistuojančią mėsos ir jos gaminių eksportavimo problemą bei sudaryti galimybę ieškoti alternatyvių rinkų gaminamai produkcijai parduoti. Ritualinio skerdimo įteisinimo iniciatorių teigimu, vienos perspektyviausių ir mokiausių yra musulmoniškų šalių rinkos, tačiau joms tinka tik tie ūkiniai gyvuliai, kurie skerdžiami laikantis religinių reikalavimų.

Dažna kliūtis eksportui didinti, kad Lietuvoje beveik nėra įmonių, kuriose būtų galima ruošti vien jautieną ir avieną, – tose pačiose patalpose perdirbama ir kiauliena, o tai netinka islamo valstybėms.

Chalalis (Halal) – svarbiausias maisto sertifikatas musulmoniškose šalyse. Ji nurodo, jog produktas neprieštarauja islamo įstatymams ir yra leidžiamas vartoti musulmonams.

Šių metų vasarį tuometis žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų misija – gauti eksporto sertifikatus, o įsitvirtinti naujose rinkose – uždavinys Lietuvos bendrovėms. R. Taraškevičius tvirtino, jog įmonės turėtų rimčiau pagalvoti apie skerdyklų pertvarkymą.

Praėjusiais metais šalies valdžia aukščiausiu lygiu ėmėsi žingsnių, leidžiančių palengvinti Lietuvos maisto gamintojų produkcijos įsitvirtinimą Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), kurie importuoja net 90 proc. maisto produktų. 2017-ųjų lapkritį buvo suderinti sertifikatai į šią Persų įlankos šalį eksportuoti lietuvišką mėsą (jautieną, avieną, ožkieną, paukštieną) ir jos gaminius, taip pat kiaušinius bei kiaušinių gaminius.

Kaip nurodo Vyriausybė, pernai mūsų įmonių eksportas į JAE padidėjo 73 proc., Lietuvos ir JAE prekybos apyvarta viršijo 136 mln. eurų. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į JAE 2017-aisiais siekė 15 mln. eurų. Tikimasi, kad šiemet šie skaičiai gerokai ūgtelės.

Gavus chalalio sertifikatą atsiveria naujos galimybės ne tik musulmoniškose valstybėse, bet ir Rytų, Vakarų bei Skandinavijos šalyse, kuriose gyvena didelės musulmonų bendruomenės.

Lemia kaina ir mokesčiai

Šiuo metu skerdimas pagal chalalio reikalavimus atliekamas bendrovėse „Utenos mėsa“, „Agaras“, o Krekenavos agrofirmoje – ir pagal košerinio maisto ruošimo reikalavimus. Paukščių ritualinio skerdimo leidimus turi penkios mūsų šalies įmonės: „Nematekas“, Kaišiadorių paukštynas, Vilniaus paukštynas, „Riamona“ ir „Arvi kalakutai“.

„Viską lemia produktų kaina ir mokesčiai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) bendrovėms pageidaujant derina eksporto sąlygas, sertifikatus su visomis valstybėmis, tarp jų ir islamiškomis. Dauguma Lietuvos įmonių orientuotos į mišrią gamybą, t. y. kiaulienos ir jautienos, nėra tokių, kurios ruoštų eksportui vien jautieną ir avieną. Dažna kliūtis, kad tose pačiose patalpose perdirbama ir kiauliena, o tai netinka islamo valstybėms“, – aiškino VMVT vyriausioji patarėja Jurgita Savickaitė.

Jos žodžiais, šalies bendrovėms būtų nesudėtinga persiorientuoti, tačiau „niekas nerizikuoja atsisakyti kiaulienos gamybos, nes jei jautienos tiekimo sutartis nutrūktų, įmonė prarastų turimą rinką, o grįžti į ją sunku“.

„Galvijų skerdykloms reikia investicijų – jos privalo įsirengti gana brangiai kainuojantį galvijų suvaržymo boksą. Tuo metu paukščių skerdykloms pakanka investuoti minimaliai, be to, visos paukštieną eksportuojančios įmonės turi sertifikatus“, – kalbėjo J. Savickaitė.

Apsiribos Baltijos valstybėmis

„Daividos“, valdančios prekės ženklą „Rokiškio mėsinė“, generalinis direktorius Vidmantas Kanopa patikino, kad bendrovė nesiekė ir neketina siekti chalalinio ar košerinio skerdimo sertifikatų. „Mes nebeturime skerdyklos, o tartis su kitomis – per didelė atsakomybė, todėl šiame procese nedalyvaujame“, – sakė V. Kanopa.

Didžioji „Daividos“ produkcijos dalis lieka vidaus rinkoje, tik 10 proc. eksportuojama į Lenkiją, Latviją, Estiją, Airiją, Angliją. „Eksportą žadame didinti, tačiau daugiau planuojame padirbėti su Baltijos šalimis“, – pridūrė bendrovės generalinis direktorius.

2011 metais, kai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje dar buvo leidžiamas skerdimas neapsvaiginus gyvulių, chalalio sertifikatus gavo mėsos perdirbimo įmonės „Biovela“, „Utenos mėsa“, „Agrovet“ bei jai priklausanti skerdykla, Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai.

UAB „Biovela Group“ valdomos mėsos perdirbimo įmonės „Utenos mėsa“ ir „Biovela“, siekdamos sertifikato, pertvarkė sandėlius, įsigijo papildomos įrangos ir siejo nemažai vilčių su pasaulyje didėjančiu produktų, pagamintų pagal islamo tradicijas, poreikiu. Prieš keletą metų tuometis „Biovela Group“ generalinis direktorius Virginijus Kantauskas viešojoje erdvėje pripažino, jog ryškesnės naudos iš sertifikato neturėjo, nes prekiauti su musulmoniškomis šalimis sunku, iki jų dideli atstumai.

Suteikia daugiau galimybių

Linas Grikšas, Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius, tvirtino, kad gavus sertifikatus bendrovei atsivėrė daugiau rinkų ir padidėjo eksportas, ypač chalalinės produkcijos. „Šie sertifikatai – viena galimybių įmonei, o kuo daugiau galimybių, tuo geresni rezultatai. Platesnėje rinkoje turi daugiau pardavimo variantų, gali išsiderėti palankesnes sąlygas. Be to, įmonė gali suteikti geresnes sąlygas gyvulius auginantiems ūkininkams. Lietuva kol kas nepasižymi verslui atvirų rinkų gausa, todėl chalalio sertifikatas mums suteikia daugiau galimybių“, – dėstė pašnekovas.

Krekenavos agrofirmos vadovas neslėpė, jog įmonei teko nemažai investuoti, kad atitiktų reikalavimus. „Turime tik ritualinį skerdimą, kol kas negalvojame apie sertifikuotą išpjaustymą ir dešrų gamybą“, – pasakojo L. Grikšas.

Anot jo, kaimynai lenkai šioje srityje pažengę gerokai toliau, nes ten ritualinis skerdimas pradėtas daug anksčiau negu Lietuvoje. „Lenkijoje jau yra atskirų gamyklų, pritaikytų chalalinių ir košerinių produktų vartotojų rinkai. Jei Lietuva nepasinaudos šia galimybe, lenkai turės dar platesnę rinką, važiuos supirkti gyvulius į Lietuvą, atims darbą iš mūsų kašto žmonių“, – prognozavo Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius.

L. Grikšo manymu, Lietuvoje mėsos gamintojų galimybes eksportuoti savo produkciją labai riboja kiaulių maras. Atsižvelgiant į tai, kad jis greitai nesibaigs, būtų neišmintinga sėdėti sudėjus rankas ir laukti permainų – reikia patiems jas inicijuoti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"