Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Nelegali migracija keičia Europos uostų panoramą

 
2018 06 18 8:19
Tokią vilkikų stovėjimo aikštelę numatoma įrengti naujame Kalė uoste
Tokią vilkikų stovėjimo aikštelę numatoma įrengti naujame Kalė uoste Vidos Bortelienės nuotraukos

Jūrų keliais į kitas Europos šalis plaukia mašinos su kroviniais ir turistai, todėl svetur kylančios ir ten sprendžiamos sienų kirtimo problemos lietuvių taip pat neaplenkia.

Normandijos uostus pastaraisiais metais apjuosusios neįprastai aukštos tvoros su spygliuotos vielos raizginiais, daugybė stebėjimo kamerų, pareigūnai su šunimis, griežta žmonių, netgi kruizinių keleivių, patikra techninėmis priemonėmis, viena vertus, kelia karinės padėties asociaciją. Laisvą priėjimą prie laivų stabdo terorizmo pavojų rizika, nors spygliuota viela nedera prie jūrų romantikos.

Tačiau, kita vertus, Prancūzijos valdžios priimti radikalūs sprendimai dėl pabėgėlių stovyklų perkėlimo į atokesnius regionus ir nurodymai tarnyboms imtis papildomų saugumo priemonių grėsmės pojūtį kiek slopina.

Tokią vilkikų stovėjimo aikštelę numatoma įrengti naujame Kalė uoste
Tokią vilkikų stovėjimo aikštelę numatoma įrengti naujame Kalė uoste

Lietuvos vežėjams, kaip ir visiems kitiems, gabenantiems krovinius per Lamanšą, kiekvienas reisas vis dar kelia įtampos.

Neseniai pranešta, kad Prancūzijoje buvo sužeistas vilkiko vairuotojas lietuvis, kai nelegalūs migrantai mėgino pasislėpti priekaboje, o šis bandė juos sustabdyti.

Didelės baudos gresia ne tik vežėjams už migrantų gabenimą, bet ir uostams bei keltų operatoriams už sugadintą krovinį. Prancūzai priversti pabėgėlių judėjimą stabdyti drastiškomis priemonėmis, tačiau tikina, kad po kelerių metų, padidinus Kalė ir Havro uostų teritorijų plotus, keltų terminaluose išplėtus saugomas sunkvežimių stovėjimo aikšteles bei viduje įrengus muitinės postų, jeigu jų prireiktų Europos Sąjungai ir Jungtinei Karalystei nesitarus dėl laisvosios prekybos sąlygų, bus labiau užtikrinta prekių ir transporto priemonių fizinė apsauga. Tai nuims dalį atsakomybės naštos nuo vežėjų.

Stiprina sienos apsaugą

Bene žymiausiame dėl incidentų su nelegaliais migrantais, besiveržiančiais į Britaniją, Prancūzijos Kalė uoste, esančiame už 43 kilometrų nuo Jungtinės Karalystės krantų, naujos teritorijos būtinybė prieš kurį laiką buvo papildyta geopolitiniais elementais – poreikiu saugoti krovinius ir keleivius.

Europos kryžkele vadinamas municipalinis transporto centras, ro-ro linijomis jungiantis žemyną su Anglija, kurį kerta 1,2 mln. sunkvežimių ir vyksta 10 milijonų keleivių per metus, pasak išorinio Kalė uosto generalinio direktoriaus Laurent'o Devulder'o, rengtis plėtrai pradėjo prieš aštuonerius metus, o 2015 metais projektui buvo duotas startas. Nustatyta ir su miestu suderinta statybos trukmė, įskaitant projektavimą, 66 mėnesiai ( iki 2021 metų sausio), darbų kaina – 863 mln. eurų. Iš jų 500 eurų uostas pasiskolino iš bankų aljanso, beveik 100 mln. eurų skyrė ES fondai, likusius – Kalė miestas ir Pajūrio Bulonės regionas. Todėl naujasis uostas pavadinta dvigubu vardu – Bulonės ir Kalė uostas.

Molų statybos nuo pat starto vyksta sparčiu tempu – tuo galėjo įsitikinti grupė Klaipėdos žurnalistų, palydėtų į statybos vietą ir gelžbetonio blokų gamyklą uoste. Inžinerinių darbų kompanijos EGIS vadovas Andrė Merrien'as pasakojo, kad miesto gyvenamųjų kvartalų apribotas iš vienos pusės, o pramonės zonos prispaustas iš kitos, uostas neturėjo vietos plėstis. O atsižvelgiant į tai, kad dabartinė keltų terminalų akvatorija pritaikyta nedideliems laivams, buvo nuspręsta supilti teritoriją jūroje iš smėlio, kuris iškastas negilioje pakrantėje. Taip sukurtas naujas 90 ha ploto gilus akvatorijos baseinas ir suformuota 65 ha sausumos teritorija.

Nors anksčiau skaičiuota, kad atidarius išorinį uostą iki 2025 metų sunkvežimių srautas padidės milijonu vienetų iki 2,7 mln. , o keleivių – 2 mln. iki 12,5 mln., prancūzai prisipažįsta dar nežinantys, kokia bus britų „Brexit“ įtaka. Gali nutikti ir taip, kad užsibrėžtų apyvartos rezultatų taip greitai pasiekti nepavyks. Tačiau naujoji teritorija tapo reikalinga į Angliją vykstančių sunkvežimių ir krovinių apsaugai. Prekybai įsibėgėjus, vietos uosto veiklos plėtrai, kaip skaičiuoja projektuotojai, užtektų 50 metų perspektyvai.

Dėmesys – turistų saugumui

Kad uosto saugumas keliamas aukščiau infrastruktūros kokybės parametrų, žurnalistams iš Lietuvos teigė ir 500 metų jubiliejų pernai atšventusio Havro uosto vadovai, pristatę 2000 metais sumanyto ir baigiamo įgyvendinti išorinio uosto komplekso projektą.

Antai aplankius vieną iš dviejų kruizinių laivų terminalų senojoje uosto dalyje akcentuota ne tik kultūrinė krypties vertė ir uosto patrauklumas (Havras – Paryžiaus jūrų vartai, miesto architektūra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, aplinkui – maži istoriniai miesteliai) ir infrastruktūros patogumas, bet ir fizinis turistų saugumas.

Turizmo verslo informacijos centro direktorė Valerie Conan paskojo, kad Havre šiemet per sezoną laukiama atvykstant 140 laivų ir 450 tūkst. keleivių. Pernai prasidėjęs turizmo bumas atskleidė, kad būtina modernizuoti kruizinių laivų krantines ir steigti trečią terminalą 3 ar 4 laivams. Tai numatoma padaryti iki 2020 metų. Havro rinkodaros sektoriaus užduotis – pasivyti Viduržemio jūros uostą Marselį ir nuo 2025 metų priimti milijoną kruizinių keleivių.

Kruizinio terminalo saugumo pareigūnas atkreipė dėmesį į pastaraisiais metais sustiprintą teritorijos režimą. Teritorija aptverta aukšta tvora ir perimetras saugomas kameromis, prie laivų vienu metu budi 4 pareigūnai., teritoriją tikrina atskiri pareigūnai, akvatoriją iš katerių stebi uosto policija. Keleiviai į teritoriją patenka su laivo kortelėmis. Kad vienu metu 4 tūkst. žmonių būtų visapusiškai patikrinti ir galėtų greitai patekti į laivą (Havras siekia padidinti kiekį laivų, kurie čia pradėtų keliones), įdiegta takia pat kaip oro uostuose įranga, o laivuose asmenų tapatybes dar patikrina atskiras laivo pareigūnas kaip įprastai.

Važiuojant autobusu iš uosto į Havro centrą, stovint sankryžoje į akis krito epizodas, kai prie gatvės žaliojoje zonoje kino kamerą ant stovo stačiusio operatoriaus privažiavo nežymėtas automobilis. Iš jo išlipę, sprendžiant pagal vienodą juodą vyrų aprangą, apsaugos darbuotojai, matyt, pasidomėjo, kokiu tikslu šis filmuoja uosto vaizdą. Kitoje gatvės pusėje buvo matyti įvažiavimas į naftos ar chemijos produktų terminalą.

Griežtėja tvarka

Lietuvos Respublikos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis patikino Klaipėdos žurnalistus, jog nėra daug atvejų, kai lietuviai kreipiasi dėl incidentų Kalė ar kituose uostuose. Pastarąjį kartą dėl užpulto sunkvežimio vairuotojo diplomatinės pagalbos neprireikė, nes prancūzų policija veikė operatyviai ir įvykį išaiškino.

„Kalė buvo nelegalių migrantų sankaupos centras. Ta pabėgėlių stovykla buvo didžiulis socialinis galvosūkis vyriausybei, ji ėmėsi įvairiausių priemonių, išsklaidė juos į specialias vietas visoje šalyje. Bet tai sukėlė nevienareikšmišką prancūzų reakciją, nes regionuose didina nusikalstamumą. Nelegalų gyvenimas sunkiomis sąlygomis – didelė problema. Bet mūsų tautiečių užpuolimai – vienetiniai, gal pastarasis atvejis – netgi toks pirmas. Džiugu, kad jis baigėsi gerai, esame patenkinti, jog prancūzų institucijos susitvarkė su situacija, galėjo padėti nukentėjusiems ir problema buvo išspręsta“, – kalbėjo ambasadorius.

Kalė uosto tvora.Vidos Bortelienės nuotraukos
Kalė uosto tvora.Vidos Bortelienės nuotraukos

Aktyvių veiksmų dėl imigrantų buvo imtasi atėjus į valdžią prezidentui Emanueliui Makronui. Prancūzijoje pakeista pabėgėlių atrankos tvarka, kuri leidžia deportuoti ekonominius migrantus. Paryžiuje rengiamos didelės operacijos, kad nuolat atsirandančios nelegalų stovyklos ir palapinių miesteliai po tiltais būtų išsklaidyti.

Europos Sąjungai, pasak D. Čekuolio, imigracija yra vienas iš sunkiausių klausimų, nes kiekviena šalis narė turi savo požiūrį. Kai naujoji Italijos vyriausybės atsisakė priimti laivą su šimtais pabėgėlių, tai irgi rodo, kad ši problematika bus aktuali dar ne vieną mėnesį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"