Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Neįveikiama lauko tualetų tvirtovė

 
2018 07 20 10:30
Prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklo iki šiol nėra prisijungę kai kurie Vilniaus gyventojai ir miesto teritorijoje esantys kolektyviniai sodai.
Prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklo iki šiol nėra prisijungę kai kurie Vilniaus gyventojai ir miesto teritorijoje esantys kolektyviniai sodai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė planuoja iki 2022 metų vykdyti Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti daugumą Lietuvos teritorijų (vadinamųjų aglomeracijų), kuriose gyvena daugiau kaip 2000 gyventojų. Bent šiose teritorijose per ateinančius penkerius metus turėtų išnykti gėdą Lietuvai darantys lauko tualetai.

Birželio mėnesį Vyriausybė priėmė ir pateikė Seimui svarstyti tai numatančias Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, tačiau vandens tiekėjai mano, jog valdžios pasirinktas būdas nepadės laiku įvykdyti ES teisės reikalavimų.

Jei pasitvirtintų pesimistinis scenarijus, ES Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijonus eurų siekiančią baudą ir taikyti finansines sankcijas, kol pažeidimai bus ištaisyti. Savo kailiu tai jau yra patyrusios kai kurios ES valstybės narės.

Bronius Miežutavičius: „Įstatymo nuostata, jog tinklų įrengimas turės būti finansuojamas tik tiekėjų gautų kreditų lėšomis, yra nepagrįstas jokia ekonomine logika, nes joks bankas neduos kreditų tam, kad nutiesti tinklai būtų padovanoti žemės sklypų savininkams.“

„Lietuvos žinių“ šaltinių duomenimis, ir Vyriausybėje dirbantys ES teisės specialistai mano, jog EK reikalavimai yra griežtesni, negu siūlomi įstatymo pataisų projekte, todėl pernai pradėta ES teisės pažeidimo procedūra prieš Lietuvą gali būti nenutraukta. Aplinkos ministerija į tai atsako, kad patvirtinus įstatymo projektą jį vertins Europos Komisija. Todėl iš anksto prognozuoti galimas griežtesnes sankcijas esą netikslinga.

Centrinė valdžia kaltina savivaldybes

Lietuva ilgą laiką nepaisė ES lėšų skyrimo pagrindinės sąlygos investuoti į teritorijas, kuriose gyvena daugiau kaip 2000 gyventojų, bet nusprendė investuoti į mažesnes gyvenvietes, esančias saugomose teritorijose. Dėl to trečdalis visų lėšų buvo investuota į miestus, kuriuose gyvena mažiau nei 2000 gyventojų. Tokiu būdu Lietuva neįvykdė privalomų ES direktyvos reikalavimų. Todėl Europos Komisija 2017-ųjų vasarį pradėjo ES teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Aplinkos ministerija dabar aiškina, kad dalį kaltės dėl susidariusios padėties turi priisimti ne centrinė valdžia, o savivaldybės, – esą jos neatsakingai planavo infrastruktūros projektus. „Net nutiesus tinklus, gyventojai dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių prie jų jungiasi nenoriai, o vandens tiekimo įmonės ir savivaldybės nejaučia atsakomybės dėl direktyvos įgyvendinimo ir neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų dėl gyventojų pajungimo prie ES lėšomis nutiestų tinklų“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Judita Vaišnorienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Vandenų politikos skyriaus vyr. specialistė.

Aplinkos ministerija daliai vandens įmonių skyrė finansines sankcijas, dėl jų kai kurios įmonės bylinėjasi teisme.

Ministerija iš dalies pripažįsta ir savo kaltę, nes aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente iki šiol nebuvo įtvirtinta pareiga apsibrėžti aglomeracijų ribas. „Pagal ministro įsakymą Lietuvoje buvo nustatytos 75 aglomeracijos, kuriose buvo vykdoma nuotekų tvarkymo stebėsena. EK nuomone, turi būti aiškiau nustatytos aglomeracijų ribos. Tai reiškia, kad būtina keisti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, nes aglomeracijų tikslių ribų nustatymas persikeltų į savivaldybės lygmenį, savivaldybėms reikėtų tikslinti teritorijų planavimo dokumentus“, – teigė J. Vaišnorienė.

Seimui pateiktos įstatymų pataisos numato, kad savivaldybės tarybos turės pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir nustatyti aglomeracijų ribas iki 2021 metų kovo 1 dienos.

Savivaldybėms apsibrėžus aglomeracijų ribas, jose 98 proc. susidarančių nuotekų būtų surenkamos centralizuotomis sistemomis, o likusi dalis nuotekų būtų tvarkomos individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose, kurie užtikrintų tokį patį aplinkos apsaugos lygį, kaip ir to miesto nuotekų valymo įrenginiai. Kol nėras nustatytos agomeracijų ribos, nežinomas ir lėšų poreikis infrastruktūros projektams finansuoti.

Bronius Miežutavičius. Alinos Ožič nuotrauka
Bronius Miežutavičius. Alinos Ožič nuotrauka

Gyventojams investicijos nekainuos

Vis dėlto įstatymo projektu, kuriam pritarė Vyriausybė, siūloma nustatyti, kad aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų, infrastruktūra per nuosavą sklypą, gavus gyventojo sutikimą, bus nutiesta vandens tiekėjo lėšomis.

Tokį sutikimą atsisakę duoti gyventojai turėtų patys per 9 mėnesius prisijungti prie centralizuotos infrastruktūros. To nepadariusiems būtų skiriama bauda nuo 70 iki 100 eurų.

„Tokios priemonės siūlomos siekiant laiku įgyvendinti direktyvos reikalavimus ir išvengti sankcijų valstybei, kurios vienaip ar kitaip atsilieptų visiems piliečiams“, – teigė ministerija.

Inrastruktūrai gyventojų sklypuose nutiesti būtų naudojamos viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo finansavimo šaltiniai: abonentų ir vartotojų lėšos, sumokėtos už suteiktas paslaugas, kreditai, ES lėšos, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos. Infrastruktūros tiesimo ir prijungimo sąnaudos negalėtų būti įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Savivaldybių įmonių nuomone, dalis įmonių dėl to tiesiog bankrutuos.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos nuomone, siūlymas įpareigoti tiekėjus nutiesti tinklus privačiuose sklypuose laikytinas antikonstituciniu, nes valstybei nustatant papildomą funkciją, turi būti numatytos ir tam reikalingos lėšos, o taip nėra. Be to, savo lėšomis prie tinklų prisijungę gyventojai būtų diskriminuojami, nes kitiems ši paslauga nieko nekainuos.

„Įstatymo nuostata, jog tinklų įrengimas turės būti finansuojamas tik tiekėjų imamų kreditų lėšomis, yra nepagrįsta jokia ekonomine logika, nes joks bankas neduos kreditų tam, kad nutiesti tinklai būtų padovanoti žemės sklypų savininkams“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius.

Nesugeba sutramdyti teršėjų

B. Miežutavičiaus manymu, nutiesti centralizuotą tinklą bus sudėtinga ne tik mažesnėse gyvenvietėse, bet ir didžiuosiuose miestuose. Vilniuje, Kaune ir kitur dar yra vietų, net miestų centre, kur žmonės naudojasi lauko tualetais. Prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklo iki šiol nėra prisijungę kai kurie Vilniaus gyventojai ir miesto teritorijoje esantys kolektyviniai sodai. Tačiau kažkodėl investicijos į šias vietoves iki šiol nebuvo nukreiptos.

Kita problema ta, kad gyventojai neprisijungia prie nuotekų tinklo ten, kur jis atvestas iki sklypo ribos, nes galiojantys teisės aktai to iš gyventojų nereikalauja. Jokios prievolės ir sankcijos teršėjams nenumatytos.

Asociacijos nuomone, jeigu regioninės aplinkos apsaugos departamento inspektoriai nustato, kad gyventojas teršia aplinką per išgrėbimo duobę, jis turi būt priverstas prisijungti prie tinklo, kuris atvestas iki jo sklypo ribos. Tačiau, pasak B. Miežutavičiaus, net ir finansiškai pajėgūs gyventojai atsisako prisijungti prie tinklų, nes žino, kad nebus nubausti. Kita vertus, jie žino ir tai, jog prisijungus prie tinklo reikės mokėti už nuotekas.

„Mes visi tuos žmones žinome. Sąrašai sudaryti. Tačiau į prašymus jungtis prie tinklų žmonės nereaguoja. Jeigu vaikščiotų inspektoriai ir išrašinėtų baudas už teršimą, gal kas nors pasikeistų“, – svarstė pašnekovas.

Pasak B. Miežutavičiaus, yra gyventojų, kurie net pastato viduje neturi tualeto. Prie tokio namo privačiame sklype savivaldybės įmonių nuosavomis lėšomis privedus nuotekų tinklą, žmogus esą vis tiek lakstys į lauko tualetą, nes jis neturi pinigų unitazui nusipirkti ir jam prijungti. „Tokius nepasiturinčius gyventojus, kurie nepajėgūs įsirengti elementarių sanitarinių sąlygų, valstybė galėtų remti. Numatykime lėšų valstybės biudžete ir tokiam pensininkui ar invalidui pastatykime tualetą“, – sakė jis.

Plėtrą apmokės įmonės

Asociacijos nuomone, įstatymo pataisose įtvirtintas įpareigojimas vandens tiekimo įmonėms aglomeracijose savo lėšomis įrengti gyventojams tinklus privačiuose sklypuose ir neatlygintinai juos perleisti sklypo savininkams supriešins gyventojus, kurių privačiuose sklypuose bus nemokamai nutiesti tinklai, su gyventojais, tuos pačius darbus atlikusiais savo lėšomis.

„Sąžiningas Jonas prisijungė prie nuotekų tinklo savo lėšomis prieš penkerius metus ar šiemet, o gudragalvis Petras išgirdo iš premjero ar valdininkų, kad jo sklype prie namo tinklą už dyką prijungs vandens tiekėjas. Tai dabar niekas nebesijungia, plėtra visiškai sustojusi, stabdomi net pradėti projektai“, – teigė B. Miežutavičius.

Jis neabejoja, kad investavę gyventojai, kurių kaimynams tinklus padovanos savivaldybių įmonės, paduos valstybę į teismą.

B. Miežutavičius įtaria, jog bus ir tokių atvejų, kad vienoje gatvėje, kuri priskirta aglomeracijai, gyventojus prie centralizuoto tinklo prijungs savivaldybių įmonės, o gretimoje gatvėje, nepriklausančioje aglomeracijai, gyventojai turės jungtis savo lėšomis. Vėl atsiranda diskriminacija.

Gali prieštarauti Konstitucijai

Asociacija siūlo suskaičiuoti, kiek yra socialiai remtinų gyventojų ir kiek tų, kurie privalo prisijungti prie nuotekų tinklo, jau atvesto iki sklypo ribos, nes dabar teršia aplinką. Galiausiai įvertinti, kiek ES reikalavimams įvykdyti Vilniuje, Kaune, Rokiškyje, Kupiškyje ir kituose miestuose reikės lėšų.

„Dabartinius savivaldybių patvirtintus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtros planus reikia koreguoti, siaurinti užduotis, kad iš esamų finansinių išteklių sugebėtume įvykdyti ES teisės reikalavimus, apsibrėžti tokias aglomeracijų ribas, kurias prijungti prie centralizuoto tinklo būtų įmanoma. Juk reikia numatyti ir magistralinių bei paskirstomųjų tinklų plėtrą“, – nurodė jis.

B. Miežutavičius minėjo sostinės šašus – Markučių, Žvėryno, Šnipiškių rajonus ir miesto teritorijoje esančius kolektyvinius sodus, kurie pateks į aglomeracijas. Centralizuotą nuotekų tinklą į šiuos rajonus teks vesti per teritorijas, kuriose nėra numatytos tam skirtos erdvės. Antai Verkių soduose pristatyta individualių namų, jų gyventojai įsirengė gręžinius ir nuotekų valyklas. Į šią teritoriją su siauromis gatvelėmis teks nutiesti nuotekų tinklą. Reikės gauti gyventojų sutikimą tiesti trasas per jų sklypus.

Pašnekovo nuomone, ydinga ir tai, kad savivaldybių įmonės turi investuoti nuosavas lėšas į svetimą turtą, nes tinklą ves svetimoje žemėje. „Kitiems kuriame pridėtinę vertę iš mūsų pinigų. Tinklą vesime per apgyvendintą teritoriją, kur galbūt yra sodas, daržas ar veja, ar šaligatvis, ar vaikų žaidimo aikštelė. Visa tai turėsime atlikti savo lėšomis. Be to, neaišku, kas turėtų sutvarkyti aplinką, kai darbai bus baigti“, – pasakojo jis. Dėl to tarp tiekėjų ir gyventojų gali kilti ginčų, įskaitant teisminius, dėl infrastruktūros, kuri buvo sugadinta, atkūrimo, padarytos žalos įvertinimo, tinklų trasos sklype.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacija teigia, kad siūlymas įpareigoti tiekėjus nutiesti tinklus privačiuose sklypuose laikytinas antikonstituciniu, nes valstybei nustatant papildomą funkciją turi būti numatytos ir tam reikalingos lėšos, tačiau to nėra.

Asociacijos teigimu, net jeigu tinklams privačiuose sklypuose nutiesti ir būtų skiriama ES parama, tai reiškia, jog 50 proc., o pasibaigus 2014–2020 m. ES finansavimo periodui, – 100 proc. tam reikalingų lėšų finansuos tiekėjai. Tai neabejotinai sudarys sąlygas vandens paslaugų kainų didėjimui.

Tačiau dabar siūloma, kad tinklų įrengimo sąnaudos negalės būti įtrauktos į paslaugų kainas. „Įstatymo pataisų rengėjai numatė, kad visa finansinė našta, susijusi su tinklų privačiuose sklypuose įrengimu, teks geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams“, – sakė B. Miežutavičius.

Lietuvai gresia finansinės sankcijos

2017 metų vasario 16 dieną Europos Komisija (EK) pradėjo Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimo procedūrą dėl netinkamo Miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo, nepakankamo gyventojų prijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų Lietuvoje.

Pažeidimo procedūros pirmuoju etapu ES valstybė narė oficialiai informuojama ir pažeidėjai suteikiamas terminas pateikti informaciją EK.

„Šiuo metu EK nagrinėja iš Lietuvos gautus atsakymus ir komunikuoja su Lietuva, kad galėtų stebėti pažangą diegiant reikiamą infrastruktūrą“, – „Lietuvos žinias“ informavo Europos Komisijos pareigūnai.

Jų teigimu, iki 2009 metų gruodžio 31 dienos Lietuva turėjo įgyvendinti Miesto nuotekų valymo direktyvos nuostatas, tai yra užtikrinti, kad visose aglomeracijose, kuriose gyvena daugiau kaip 2000 gyventojų, būtų įrengtos tinkamos miesto nuotekų surinkimo ir valymo sistemos. „Ypač svarbu užtikrinti, kad nuotekos būtų tinkamai valomos jautrių ekosistemų teritorijose“, – teigia EK atstovai.

Pasak jų, iš Lietuvos reikalaujama įrengti tinkamas nuotekų surinkimo sistemas ir valymo įrenginius, kad gyventojai būtų apsaugoti nuo nevalytų nuotekų žalingo poveikio ir kad nuotekas būtų galima stebėti bei įvertinti jų būklę. Tokių sistemų diegimo terminas baigėsi 2009 metais.

Europos Komisijai Lietuva pristatė veiksmų planą tinkamam direktyvos įgyvendinimui iki 2022 metų.

ES teisės pažeidimo nepašalinusiai valstybei narei skiriamos piniginės sankcijos. Sprendimą dėl sankcijų dydžio priima ES Teisingumo Teismas.

EK prašymu ES Teisingumo Teismas pastarąjį dešimtmetį už direktyvos reikalavimų nevykdymą yra skyręs sankcijas Portugalijai, Graikijai, Liuksemburgui, Belgijai.

Šaltinis: Europos Komisija, „Lietuvos žinios“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"