Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Nedarbo rodiklis atspindi tik dalį realybės

 
2018 05 12 6:00
Ne pirmus metus nedarbo lygis ima sparčiausiai augti nuo trečiojo ketvirčio, prasidedančio liepą, per patį darbų karštymetį.
Ne pirmus metus nedarbo lygis ima sparčiausiai augti nuo trečiojo ketvirčio, prasidedančio liepą, per patį darbų karštymetį. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Šių metų pirmojo ketvirčio darbo rinkos statistika tarsi rodytų palankias kryptis, tačiau ilgesnio laikotarpio tendencijos liūdnesnės.

Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys atskleidžia, kad 2018 metų pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 7,2 proc. – palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 0,5 procentinio punkto, o palyginti su atitinkamu 2017 metų laikotarpiu, sumažėjo 0,8 procentinio punkto.

Bedarbių pirmąjį ketvirtį buvo 103,9 tūkst. – jų skaičius per tris mėnesius padidėjo 6,8 tūkst. (7 proc.), o per metus sumenko 13,7 tūkst. (11,7 proc.). Vyrų nedarbo lygis 2018 metų pirmąjį ketvirtį siekė 8,6 proc., moterų – 5,7 procento.

Ne pirmus metus nedarbo lygis ima sparčiausiai augti nuo trečiojo ketvirčio, prasidedančio liepą, per patį darbų karštymetį.

Jaunimo nedarbas nemažėja. 15–24 metų jaunuolių nedarbo lygis pirmąjį ketvirtį sudarė 13,9 proc. – per tris mėnesius padidėjo 0,8 procentinio punkto, o per metus beveik tiek pat, 0,9 procentinio punkto, sumažėjo.

Prastėja nuo metų vidurio

Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį beveik nepakito – siekė 2,5 proc., o per metus sumažėjo 0,4 procentinio punkto.

Pirmąjį metų ketvirtį buvo 103,9 tūkst. 15–74 metų bedarbių, iš jų 15–24 metų – 15 tūkstančių. Per ketvirtį bedarbių padaugėjo 6,8 tūkst., iš jų 15–24 metų – 1,1 tūkstančio.

Ilgalaikių bedarbių pirmąjį ketvirtį buvo 35,8 tūkst., arba 34,4 proc. visų bedarbių. Jų skaičius per tris mėnesius sumažėjo 2 tūkst., o per metus – 6,6 tūkstančio.

Šie rodikliai tik iš dalies atspindi Lietuvos darbo rinkos tendencijas. Statistikos departamento teigimu, ne pirmus metus nedarbo lygis Lietuvoje ima sparčiausiai augti nuo trečiojo ketvirčio, prasidedančio liepą, per patį darbų karštymetį. Labiausiai tuo metu didėja 15–25 metų jaunimo nedarbas. Pavyzdžiui, antrąjį praėjusių metų pusmetį jaunimo nedarbo lygis šoktelėjo nuo 12 iki 13,9 proc., o visų darbingo amžiaus žmonių – nuo 6,6 iki 7,2 procento.

Bedarbių per metus pagausėjo nuo 97 tūkst. iki 104 tūkst., arba 7 proc., bet per ketvirtį sumažėjo beveik 12 proc. – apie 18 tūkstančių.

Šių metų pirmąjį ketvirtį dirbo 92,7 tūkst. 15–24 metų gyventojų. Per tris mėnesius dirbančio jaunimo pagausėjo 0,6 tūkst., bet per metus sumažėjo 5,4 tūkstančio. Pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 1,451 mln. darbo jėgai priskirtinų asmenų, arba, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, 1,6 tūkst. daugiau. Per ketvirtį užimtų gyventojų sumažėjo 5,3 tūkst., o per metus padaugėjo 1,8 tūkstančio.

Dirba, bet ieško darbo

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas „Lietuvos žinioms“ tvirtino rezervuotai vertinantis oficialią darbo rinkos statistiką, ypač pagal metų ketvirčius. „Jei rodiklio pokytis siekia 1–3 proc., esminės tendencijos tai nerodo. Statistika niekada neatskleidžia tikrosios padėties, tik – tendencijas“, – pažymėjo jis.

Kita vertus, anot Ž. Maurico, statistika nerodo skaičių individualumo. Pavyzdžiui, jei gyventojas yra įregistravęs individualią veiklą arba turi verslo liudijimą, bet įsiregistravęs darbo biržoje kaip ieškantis darbo ir papildomų pajamų, sunku pasakyti, ar toks asmuo – bedarbis.

Be to, verslininkai kelioms savaitėms ar mėnesiui samdo žmones, atsiųstus iš darbo biržos, moka pusę algos, nes kitą pusę kompensuoja darbo birža. Tada esą irgi sunku pasakyti, ar taip samdomas asmuo yra bedarbis.

Dirbo kas trečias jaunuolis

15–64 metų gyventojų užimtumo lygis pirmąjį ketvirtį sudarė 70,6 procento. Kas trečias 15–24 metų žmogus dirbo.

Labiausiai – 0,9 proc. per 2018-ųjų pirmąjį ketvirtį ir 2,9 proc. per metus – didėjo 55–64 metų asmenų užimtumas. Gyventojų ekonominis aktyvumas per ketvirtį pakilo 0,5 proc., o per metus – 2,7 procento.

Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 936,1 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių žmonių. Iš jų daugiau kaip pusė (56,4 proc.) – senatvės pensininkai arba išankstinės senatvės pensijos gavėjai.

Ekonomiškai neaktyvaus 15–24 metų jaunimo buvo 65,1 procento. Bet 92,4 proc. tų jaunuolių mokėsi bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose, kolegijose, universitetuose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"