Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Naujas saulės elektrinių viliotinis ūkininkų nežavi

 
2018 05 16 15:00
Visos ūkininkų Stonkų jėgainės įrengtos prie gamybinių patalpų - technikos angaro, grūdų sandėlių, dirbtuvių.
Visos ūkininkų Stonkų jėgainės įrengtos prie gamybinių patalpų - technikos angaro, grūdų sandėlių, dirbtuvių. Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Nuo gegužės 1 dienos ūkininkai gali įsirengti 10 kartų galingesnes – iki 100 kW galios – elektrines ir naudotis dvipusės apskaitos schema. Tačiau naujas viliotinis žemdirbių nežavi. Jie nelinkę sutikti, kad tai yra sąlygų pagerinimas ūkininkams, norintiems tapti elektros gamintojais.

Atsinaujinanti decentralizuota energija Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte įvardijama kaip viena svarbiausių šalies energetikos plėtros krypčių. Strategijoje numatyta, kad 2050-aisiais ne mažiau kaip 80 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos turės būti pagaminta iš atsinaujinančių išteklių.

Per pastaruosius kelerius metus beveik 83 proc. atpigo saulės elektrinės. Be to, ekspertai prognozuoja, kad artimiausioje ateityje dar didės saulės jėgainių efektyvumas, trumpės jų atsipirkimo laikas.

Dėl šios priežasties, pasak Energetikos ministerijos (EM) vyriausiojo specialisto komunikacijai Andriaus Jovaišos, ministerija intensyviai skatins vietinę elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir ypač daug dėmesio skirs energijos vartotojams, kurie patys gamins elektrą savo reikmėms.

„Ministerija planuoja, kad didžiausią jų dalį sudarys būtent saulės energijos gamintojai, ‑ kalbėjo A. Jovaiša. ‑ Darome tokias prielaidas, nes per pastaruosius kelerius metus beveik 83 proc. atpigo saulės elektrinės. Be to, ekspertai prognozuoja, jog artimiausioje ateityje dar didės saulės elektrinių efektyvumas, todėl trumpės jų atsipirkimo laikas.“

EM atstovo teigimu, šiandien jau veikia ne viena ministerijos inicijuota elektros energiją gaminančių vartotojų skatinimo priemonė. „Nuo praėjusių metų lapkričio buvo palengvintos sąlygos vartotojams, norintiems naudotis iki 5 kilovatų (kW) galios elektrinėmis. Dėl to keturis kartus sutrumpėjo jų įsirengimo laikas. Taip pat nuo lapkričio elektros energiją gaminančiais vartotojais gali tapti ne tik namų ūkiai, bet ir įmonės. Nuo gegužės pirmosios pradėjo veikti lankstesnė naudojimosi elektros tinklais kainodara elektros energiją gaminantiems vartotojams. Atsirado galimybė fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkininkavimu, įsirengti 100 kW galios elektrines ir naudotis dvipusės apskaitos schema“, ‑ vardijo A. Jovaiša.

Elektros energiją savo reikmėms gaminti nusprendę vartotojai galės prašyti ir paramos elektrinėms. Pavyzdžiui, nuosavų namų savininkai jau šiemet turi kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą, kuri skirsto paramą saulės elektrinėms. Be to, šiuo metu ministerija rengia vartotojams patogesnius saulės elektrinių finansavimo modelius. Jie, kaip tikimasi, įsigalios dar šiais metais.

Šiandien Lietuvoje yra pastatyta apie 80 megavatų (MW) galios saulės elektrinių. Planuojama, kad, įgyvendinus visas Energetikos ministerijos numatytas gaminančių vartotojų ir Ūkio ministerijos parengtas atsinaujinančios energijos pramonėje skatinimo priemones, iki 2020 metų Lietuvoje turėtų veikti ne mažiau kaip 190 MW galios saulės elektrinių.

Beveik atsipirko

Ūkininkai Stonkai Šakių rajono Žvirgždaičių apylinkėse 10 saulės elektrinių įsirengė prieš šešerius metus. Vietoj planuotų 300 tūkst. kWh per metus jėgainės pagamina 330 tūkst. kWh elektros energijos. Ją pagal sutartį, kuri galios dar 6 metus, Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonė parduoda ESO bendrovei ir negali naudoti ūkio reikmėms. „Jei sutarčiai pasibaigus bus leidžiama tiekti elektrą rinkos kaina, be abejo, to neapsimokės daryti. Tuomet naudosime ją savo reikmėms. Dabar sunku ką nors prognozuoti“, – sakė įmonės technikos direktorius Darius Stonkus.

Visos jėgainės įrengtos prie gamybinių patalpų: technikos angaro, grūdų sandėlių, dirbtuvių. Nenorėdami prarasti palankesnio tarifo, Stonkai kelias saulės elektrines (30 kW) sumontavo ant žemės. Jos užima 5 arus. Jei pajus, kad tuos plotus galima panaudoti naudingiau, ūkininkai pasibaigus sutarčiai kels saulės baterijų modulius ant stogų, kurie bus tam tinkami. Mat reikia atitinkamo jų pasvirimo kampo ir ploto.

Jėgaines šakiškiai įsirengė savo lėšomis. Šešios saulės elektrinės ūkininkams kainavo po 160 tūkst. litų, keturios – po 125 tūkst. litų. D. Stonkus „Lietuvos žinioms“ teigė, jog dar nėra tiksliai suskaičiavęs, bet mano, kad visos jėgainės jau baigia atsipirkti.

Paklaustas, ar ragintų ūkininkus įsirengti saulės elektrines, ar stabdytų, įmonės technikos direktorius neslėpė: „Nei raginčiau, nei stabdyčiau. Kiekvienas individualiai turi apskaičiuoti investicijų grąžą ir priimti sprendimą. Bet kokia investicija paremta skaičiais. Jei grąža greita ir gera, verta investuoti. Manau, kiekvienas ūkininkas turi ne vieną galimybę investuoti savo sunkiai uždirbtus pinigus. Tik jis pats gali nuspręsti, kuri investicija vertingiausia.“

Baigs sėją ir sės prie skaičiavimų

Rokiškio rajono Strepeikių kaime kartu su sūnumi Dainiumi ir marčia Vita ūkininkaujanti Dalia Lūžienė-Malijonienė prisipažino ne kartą svarsčiusi galimybę įsirengti saulės jėgainę. Ji, Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, ekologiškai ūkininkauti pradėjo viena pirmųjų rajone, kai Lietuva dar nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą. Moteriai svarbi pati aplinkos tausojimo idėja, ne vien ūkio pelnas ar išmokos už ekologišką ūkininkavimą.

Šiuo metu šeima turi apie 300 hektarų žemės, laiko 60 melžiamų karvių, augina prieauglio. „Esame pienininkystės ūkis, naudojame daug elektros energijos. Mums būtų priimtina gaminti ją savo reikmėms. Kaip tik ketiname keisti fermos stogą, gal ant jo ir galėtume montuoti saulės modulius, tačiau pirmiausia reikia atidžiai išstudijuoti siūlomas sąlygas: kiek tai kainuos, koks bus atsipirkimas... Ne kartą esame patyrę ‑ kai tik atsiranda kokia nors nauja priemonė žemdirbiams, kaipmat sukeliamos paslaugų kainos. Dažnas nori pasipelnyti mūsų sąskaita“, – kalbėjo moteris.

Sėsti prie skaičiavimų D. Lūžienė-Malijonienė žada tik tada, kai baigsis pavasarinė sėja. Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė tikino kol kas neturinti informacijos apie rajono žemdirbių ketinimus ūkiuose „įdarbinti“ saulę – šiuo metu visi skuba baigti pagrindinius pavasario darbus.

Nepatrauklios sąlygos

„Ūkininkų sujudimo dėl saulės elektrinių įsirengimo nejaučiame. Kreipiasi tik smulkieji ūkininkai dėl 10 kW jėgainių“, – aiškino Kauno rajone veikiančios bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ vadybininkas Tomas Leskauskas.

Tai, kad žemdirbiams šiuo metu saulės jėgainės nėra svarbiausias dalykas, liudija ir Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) duomenys. „ Kadangi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo straipsnis, kuriuo remdamiesi ūkininkai gali įsirengti iki 100 kW galios saulės šviesos, vėjo ir biomasės elektrines, įsigaliojo tik nuo gegužės 1 dienos, prašymų dar nebuvo gauta. Tokioms elektrinėms įrengti skirta 30 MW įrengtoji suminė galia“, – „Lietuvos žinioms sakė VEI Planavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Semėnas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas įsitikinęs, kad žemdirbiai neskuba dėl kitos priežasties. „Saulės jėgainei įrengti reikia nemažai investicijų. Be to, pagamintos elektros energijos ūkininkas negalės parduoti, turės naudoti ją ūkio reikmėms arba tiekti į ESO tinklą pasaugoti, o kai norės susigrąžinti, – mokėti bene tris euro centus. Tai nėra patrauklu. Klausimas dėl pagamintos energijos pirkimo irgi nėra išspręstas. Nemanau, kad sprendimas sulauks populiarumo. Susidomėjimo kol kas nejaučiama“, – tvirtino J. Talmantas.

Bet štai ūkininkai, kurie suskubo į saulės elektrinių statybos traukinį 2011–2012 metais, išlošė. „Ir išlošė visų elektros vartotojų sąskaita, mes visi jiems sumokėsime. Žinoma, dėl to kalti ne ūkininkai, o tuo metu valdžiusi Vyriausybė ir priėmusi tokius nesąmoningus sprendimus. Kai susivokė, pasiūlė nutraukti statybas, net kompensacijas sumokėjo tiems, kurie dar nebuvo baigę įsirengti elektrinių. Už tą sprendimą mokame mes visi“, – piktinosi LŪS pirmininkas.

Jo nuomone, dabartinis pasiūlymas būtų patrauklus ūkininkams tuo atveju, jei ūkyje pagamintą ir nepanaudotą elektros energiją būtų galima parduoti už nustatytą tarifą į bendrą ESO tinklą. Proveržis atsirastų, jeigu įrengtos saulės jėgainės atsipirktų per 5–7 metus. Bet esant tokioms sąlygoms, J. Talmanto žodžiais, jos „neatsipirks per visą gyvenimą“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"