Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Nauja ekonomikos era – kitokios investicijos

 
2018 07 24 11:30
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų teikiamą naudą užima geras pozicijas pasauliniame kontekste.
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų teikiamą naudą užima geras pozicijas pasauliniame kontekste. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ekonomikos globalizacija ir skaitmeniniai sprendimai verslui atnešė ne tik naujų galimybių, bet ir iššūkių – keičiasi tarptautinių įmonių investavimo modeliai. Nors Lietuva dar turėtų skirti daugiau dėmesio technologijų kuriamoms galimybėms, tačiau tarptautiniuose reitinguose, kurie matuoja investicinių projektų sukurtas darbo vietas ir darbo vertę, užima neblogas pozicijas.

Kyla nauja globalios ekonomikos banga – jai pagreičio teikia skaitmeninis virsmas (angl. digital disruption), kuris smarkiai veikia tarptautinių korporacijų investavimo modelius. Šį naują ekonomikos tarpsnį „IBM Institute for Business Value“ savo parengtoje 2018 metų ataskaitoje vadina Globalizacijos 4.0 era – taigi era, kuri sujungia kuriamą pasaulinę vertę su technologijų teikiamomis perspektyvomis, dažnai siejamomis su 4-ąja pramonės revoliucija.

Skaitmeninis virsmas atveria naujas galimybes jauniems verslo kūrėjams iš pagrindų pakeisti ne vieną verslo sektorių, tačiau gali pakišti koją egzistuojančioms įmonėms.

Galimybės jaunoms, iššūkis – senoms

Profesinių paslaugų bendrovė EY jau prieš porą metų atkreipė dėmesį, kad skaitmeninis virsmas atveria naujas galimybes jauniems verslo kūrėjams iš pagrindų pakeisti ne vieną verslo sektorių, tačiau gali pakišti koją egzistuojančioms įmonėms. 2016 metais EY atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad skaitmeninės technologijos iš esmės keičia patį verslo kūrimą, modelį ir procesą, o daugelis šalių tam nėra tinkamai pasirengusios. Geriausiai tam pasirengusios JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė, o Lietuva į tyrimą nebuvo įtraukta. Kita vertus, tyrimas daugiausia gilinosi į jauniesiems skaitmeninių verslų kūrėjams sudarytas sąlygas, o Lietuvoje situacija nebloga – šalyje gimsta nemažai startuolių, dalis jų sulaukia milijoninių investicijų.

Vis dėlto pristatydamas tyrimą EY partneris Linas Dičpetris tuo metu pabrėžė, kad Lietuvoje į skaitmeninio virsmo problemą reikia žiūrėti plačiau – ne vien vertinti, kaip steigiamos jaunos inovatyvios įmonės. Skaitmeninis virsmas reikalauja egzistuojančių verslų transformacijos. Įmonės privalo išnaudoti pokyčius, pasitelkdamos aktyvia duomenų analize pagrįstas verslo valdymo sistemas, išnaudodamos naujas galimybes pasiekti klientą elektroniniais kanalais.

„IBM Global Location Trends 2018“ ataskaitoje pažymima, kad vis labiau duomenimis grindžiama ekonomika keičia vadinamąsias globalias vertės grandines (kai skirtingi gamybos proceso etapai perkeliami į skirtingas šalis) ir skatina skirtingų geografinių regionų dalyvavimą jose.

Europos Komisijos narė Corina Cretu yra sakiusi, jog norint, kad globalios ekonomikos sąlygomis regiono padėtis vertės grandinėje pakiltų, būtina atlikti penkis žingsnius: siekti inovacijų, skaitmeninimo, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, padėti žmonėms gerinti gebėjimus ir šalinti investavimo kliūtis.

Užsienio investicijos smuko

Vienuolikta metinė „IBM Global Location Trends 2018“ ataskaita rodo, kad šiame globalios ekonomikos kontekste matomas vis didesnis tiesioginių užsienio investicijų (TUI) nepastovumas. Jis akivaizdus tiek vertinant situaciją apskritai, tiek atskirų šalių padėtį. Tad esą atrodo, jog ši era didins spaudimą politikos kūrėjams verslo aplinką kreipti ta linkme, kad ji greitai ir nuolat reaguotų į besikeičiančius pramonės reikalavimus. Ataskaitoje teigiama, kad Globalizacijos 4.0 erą veikia dvi galingos jėgos, kurios trikdo globalios ekonomikos raidą. Pirma, skaitmeninės technologijos transformuoja pramonės šakas ir globalias vertės grandines beprecedenčiu mastu. Technologijos daro didelį poveikį, kaip ir kur yra sukuriama vertė.

Antra, stiprėja abejonės dėl būsimų prekybos susitarimų: besitęsiančios „Brexito“ derybos kuria neapibrėžtumą Europoje, o JAV administracija abejoja Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartimi ir kitų prekybos susitarimų ateitimi. Dėl to dvejojama kompanijų galimybėmis patekti į pasaulines rinkas ir veikti globaliai.

Spartūs technologiniai pokyčiai ir prekybos ateities neapibrėžtumas jau daro įtaką įmonių investicinėms sąlygoms. Tiesioginių užsienio investicijų aktyvumas, matuojant jį sukurtomis darbo vietomis, pasaulyje 2017 metais nukrito apie 5 procentus. Tačiau užsienio investicinių projektų skaičius padidėjo beveik 10 proc. iki rekordinio lygio. Vadinasi, pereinama prie mažesnės apimties projektų.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje ką tik startavo Vokietijos milžinės „Continental“ gamyklos statyba.Vilmos Kasperavičienės nuotrauka
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje ką tik startavo Vokietijos milžinės „Continental“ gamyklos statyba.Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Kuria darbo vietas

„IBM Global Location Trends 2018“ ataskaitoje teigiama, kad, pastaraisiais metais JAV šiek tiek augus užsienio investicijoms, šalis sugebėjo tapti lydere pritraukiant tiesioginių užsienio investicijų. Tuo tarpu visos trys didžiosios augančios rinkos – Kinija, Indija ir Meksika – pajuto reikšmingą, nuo 20 iki 30 proc. siekiantį, investicijų smukimą.

Atsižvelgiant į šalių populiaciją, didelė dalis mažesnių šalių užima lyderio poziciją pagal sudarytų globalų reitingą, kuris matuoja tiesioginių užsienio investicijų sukuriamų darbo vietų skaičių, tenkantį milijonui gyventojų. Pagal šiuos kriterijus Serbija užima pirmąją vietą. Ši šalis ir toliau pasižymi didele investicijų apimtimi pagrindiniuose sektoriuose, tokiuose kaip tekstilė, transporto įranga, chemikalai ir elektronika. Tad nenuostabu, kad gamyba sukuria 80 proc. visų darbo vietų, kurias sukūrė tiesioginės užsienio investicijos. Besitęsianti tvari Serbijos ir apskritai Vakarų Balkanų plėtra šioje srityje rodo, kad sėkmingas regiono augimas traukia užsienio investicijas ir stiprina pozicijas globaliose vertės grandinėse.

Baltijos šalys taip pat pasižymi vyraujančiu aukštu užsienio investicijų lygiu. Pagal „IBM Global Location Trends 2018“ ataskaitą Lietuva užima antrąją vietą, o Estija ir Latvija patenka į dvidešimtuką. Šis regionas sėkmingai pritraukė investicijas IRT sektoriuje – jis svarbus vertinant tiek investicinių projektų skaičių, tiek jų sukurtas darbo vietas.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ turimais duomenimis, pagal pernai į šalį pritrauktus tiesioginių užsienio investicijų projektus planuojama sukurti virš 6700 darbo vietų.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų planuojamų sukurti darbo vietų milijonui gyventojų skaičių Lietuva į antrąją vietą pakilo iš 15 vietos ankstesniais metais.

Duomenų bazės „fDi Markets“ duomenimis, 2017 metais Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų projektai daugiausia vykdyti gamybos sektoriuje – jie sudarė net ketvirtadalį visų projektų. Lietuva taip pat pritraukė nemažai (20 proc. visų projektų) dizaino, vystymo ir testavimo projektų, kurie įprastai pasižymi aukštu inovatyvumo lygiu. Šiuo aspektu Lietuva išsiskiria tarp visų Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybių.

Lietuva pasižymi stambesniais projektais

Vertinant investicinių projektų sukuriamą vidutinę darbo vertę, šalių padėtis dar kitokia. Airija ir toliau pasaulyje pirmauja pagal aukštos vertės investicijų pritraukimą ir dideles užsienio investicijas pagrindiniuose aukšta pridėtine verte pasižyminčiuose sektoriuose, tokiuose kaip IRT, finansinių ir verslo paslaugų ir gyvybės mokslų sektoriai.

2017 metais Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų projektai daugiausia vykdyti gamybos sektoriuje – jie sudarė net ketvirtadalį visų projektų.

Nedaug nuo Airijos atsilieka Singapūras, Lietuva ir Šveicarija. Teigiama, kad šios šalys yra stiprios varžovės dėl savo sugebėjimo pritraukti didelių investicijų į aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius. Ataskaitoje teigiama, kad Lietuva į trečiąją vietą pateko būtent dėl investicijų IRT sektoriuje. Tiesa, ir kitos dešimtuke esančios šalys sėkmingai pritraukia IRT projektų.

„Lietuva traukdama tiesioginių užsienio investicijų projektus gerokai paaugo: kažkada šalies specialistams buvo patikimos nesudėtingos pagalbinės bendrovių funkcijos, o šiandien daugybė užsienio įmonių Lietuvoje turi kompetencijų centrus ir inovatyvių produktų vystymo padalinius. Tarptautinis tyrimas parodo, kad Lietuva žaidžia aukščiausioje lygoje, kur konkuruojame dėl pačių inovatyviausių pasaulio bendrovių, o joms kaštai nebėra esminis pasirinkimo veiksnys, jiems svarbiausia –kvalifikuoti specialistai. Todėl šiandienos namų darbai pertvarkant inovacijų ekosistemą, švietimo sistemą orientuojant į darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą ir pritraukiant į Lietuvą globalius talentus lems mūsų pozicijas konkuruojant su Airija, Singapūru, Šveicarija ar Suomija“, – teigė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

„Singapūro ir Airijos sėkmės istorijos ilgą laiką buvo pavyzdžiai, pagal kuriuos vystėme investicijų pritraukimo strategiją. Dabar kartu su jomis turime garbę būti trejetuke šalių, kurioms geriausiai sekasi traukti aukštos pridėtinės vertės investicijas“, – sakė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

Statistika

TOP 20 šalių pagal investicinių projektų sukurtas darbo vietas, tenkančias milijonui gyventojų*

1Serbija
2Lietuva
3Bosnija ir Hercegovina
4Slovėnija
5Kosta Rika
6Airija
7Vengrija
8Slovakija
9Botsvana
10Makedonija
11Latvija
12Čekija
13Jungtiniai Arabų Emyratai
14Estija
15Bahreinas
16Rumunija
17Suomija
18Omanas
19Jungtinė Karalystė
20Portugalija

* Analizė neapima šalių, kurių populiacija mažesnė nei milijonas gyventojų.

Šaltinis: „IBM Institute for Business Value“.

TOP 10 šalių pagal investicinių projektų sukuriamą vidutinę darbo vertę

1Airija6,08
2Singapūras6,01
3Lietuva5,89
4Šveicarija5,86
5Suomija5,75
6Nyderlandai5,74
7Indija5,74
8Danija5,68
9Jungtinė Karalystė5,67
10Australija5,66
Pasaulio vidurkis5,66

* Šalys, pritraukusios mažiau nei 50 projektų, į analizę neįtrauktos.

Šaltinis: „IBM Institute for Business Value“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"