Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Naikins prievolę pirkti dujas iš SGD terminalo

 
2018 08 22 6:00
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Energetikos ministerija siūlo didinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje – nuo kitų metų didiesiems energijos gamintojams nebereikėtų privaloma tvarka pirkti dujų iš bendrovės „Litgas“. Ši valstybės valdoma įmonė importuoja jas per Klaipėdos suskystinųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Tikimasi, kad atsiradus didesnei konkurencijai mažėtų dujų kaina galutiniams vartotojams.

Siūloma, kad reguliuojami gamintojai, per metus suvartojantys 50 gigavatvalandžių (GWh) ar daugiau dujų, ne mažiau kaip 50 proc. metinio jų kiekio pirktų biržoje. Dabar jie visas dujas privalo įsigyti iš vadinamojo paskirtojo tiekėjo „Litgas“.

Siūlo liberalizuoti tiekimą

Energetikos ministerija pateikė viešai aptarti Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, Energijos išteklių rinkos ir Šilumos ūkio įstatymų pakeitimų projektus, kuriais siekiama skatinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje ir didinti jos likvidumą. Ministerija siūlo liberalizuoti gamtinių dujų tiekimo tvarką, t. y. panaikinti prievolę reguliuojamiems energijos gamintojams pirkti gamtines dujas iš paskirtojo tiekėjo. „Patobulinus SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo modelį, numatant šio kiekio realizavimą rinkos sąlygomis, būtų padidinta konkurencija gamtinių dujų rinkoje ir jos likvidumas“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.

Kartu siūloma panaudoti geriausius rinkos instrumentus nustatant, kad reguliuojami energijos gamintojai, kurie per metus suvartoja 50 GWh gamtinių dujų ar daugiau, ne mažiau nei 50 proc. reikalingo metinio gamtinių dujų kiekio įsigytų konkurencinėmis sąlygomis gamtinių dujų biržoje „GET Baltic“. Šiuo metu yra aštuoni tokie reguliuojami energijos gamintojai, jie suvartoja apie 90 proc. viso reguliuojamų energijos gamintojų suvartojamo gamtinių dujų kiekio.

Naujas SGD terminalo būtino kiekio realizavimo modelis, pasak ministerijos, paskatintų aktyvesnę prekybą gamtinių dujų biržoje ir leistų naujiems tiekėjams lengviau ateiti į rinką. Tikimasi, jog atsiradus didesnei tiekėjų konkurencijai biržoje gamtinių dujų kainos galutiniams vartotojams mažėtų.

Pagal dabartinę tvarką SGD terminalo būtinasis kiekis dujų realizuojamas valstybės reguliuojamiems energijos gamintojams įsigyjant šį kiekį iš paskirtojo tiekėjo už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą kainą. Todėl paskirtasis tiekėjas ir gamtines dujas vartojantys reguliuojami energijos gamintojai iš esmės nedalyvauja gamtinių dujų rinkoje.

Paskirtajam tiekėjui ir toliau išliktų prievolė užtikrinti būtiną SGD terminalo veiklą importuojant per jį reikalingą kiekį suskystintųjų gamtinių dujų. „Paskirtojo tiekimo veikla skirta gamtinių dujų tiekimo saugumui užtikrinti – SGD terminale visada yra būtinas kiekis gamtinių dujų, kurias galima bet kada dujinti, o terminalas nuolat pasirengęs priimti papildomus krovinius. Neužtikrinus paskirtojo tiekimo SGD terminalas veiktų su pertrūkiais dėl regiono rinkos specifikos: Lietuvos ir Baltijos šalių gamtinių dujų rinka nedidelė, o vartojimas – kintantis“, – teigia Energetikos ministerija.

Pasak pranešimo, parengta naujoji tvarka derinama su Europos Komisija. Jei Seimas pritars teisės aktų pakeitimams, jie įsigalios nuo 2019 metų.

Sveikina pokyčius

„Litgas“ ir dujų biržos operatorė „GET Baltic“ palankiai vertina naujovę būtent dėl konkurencijos didėjimo dujų rinkoje. „Tai sukeltų nemenkų pokyčių paskirtojo tiekimo veikloje, bet vertiname juos teigiamai, nes matome naudą vartotojams ir rinkai. Kita vertus, pakeitimai suteiktų daugiau lankstumo energijos gamintojams ir kartu „Litgas“ užtikrinant būtiną SGD terminalo veiklą. Jie taip pat sustiprintų gamtinių dujų rinkos konkurencingumą ir likvidumą, o tai svarbu rengiantis kurti bendrą Baltijos šalių dujų rinką“, – naujienų agentūrai BNS nurodė „Litgas“.

„GET Baltic“ generalinė direktorė Giedrė Kurmė sakė mananti, kad pakeitus tvarką reguliuojami energijos gamintojai duotų daugiausia naudos vartotojams. „Didėtų konkurencija rinkoje. Tai, ką siūlo ministerija, yra ėjimas europinės praktikos link, mąstant ne vien apie tai, kad štai „nusipirkau dujų ir apie jas pamiršau“, bet galvojant ir apie tai, kaip tinkamiausiai įsigyti dujų ir diversifikuoti savo portfelį. Tikslas – reguliuojami energijos gamintojai turi pradėti veikti taip, kad duotų daugiausia naudos vartotojams“, – BNS tvirtino G. Kurmė.

Centralizuotai šilumą tiekiančios „Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas į ministerijos pasiūlymą žvelgia palankiai, tačiau, anot jo, išimčių neturėtų būti daroma. „Pozityviai vertinu, rinkos dalyviams tai suteiks papildomo skaidrumo. Vartotojai turi išlošti. Manau, visiems reikėtų sudaryti vienodas sąlygas – kuo mažiau išimčių, tuo daugiau skaidrumo“, – BNS dėstė R. Bakas.

G. Kurmė tikisi, kad ir mažesni energijos gamintojai pamažu imsis pokyčių. „Manytume, jog savo portfelį turėtų diversifikuoti kiti energijos gamintojai. Rengsime susitikimus, šviesime, kalbėsime su visais. Didiesiems nurodoma kryptis, o mažiukams paliekama teisė rinktis. Taigi mūsų darbas – padėti jiems pasirinkti tą kryptį“, – kalbėjo „GET Baltic“ vadovė. Tikimasi, kad atsiradus didesnei konkurencijai dujų kainos galutiniams vartotojams mažėtų.

Šiemet daugiausia SGD – 1,952 teravatvalandės (TWh) – iš „Litgas“ pirks Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), toliau rikiuojasi „Panevėžio energija“ (233,7 GWh), „Klaipėdos energija“ (230 GWh), „Kauno energija“ (168 GWh), „Lietuvos energijos gamyba“ (155,9 GWh), „Šiaulių energija“ (151,6 GWh), „Litesko“ (109,7 GWh) ir „Visagino energija“ (80 GWh). Kiti tiekėjai sunaudoja po mažiau nei 50 GWh suskystintųjų gamtinių dujų.

„Litgas“ minimalus kiekis SGD, kurias įmonė privalo importuoti ir išdujinti per SGD terminalą, siekia 3,8 TWh, arba 350 mln. kubinių metrų SGD, per metus.

Lietuvoje reguliuojamiems šilumos ir elektros gamintojams yra įstatymu įteisinta prievolė iki 2024 metų pirkti dujas iš SGD terminalo.

Įteisinta prievolė ir nuostoliai

Lietuvoje reguliuojamiems šilumos ir elektros gamintojams įstatymu įteisinta prievolė iki 2024 metų įsigyti dujas iš SGD terminalo. 2015-aisiais iš šio įrenginio dujas pirko tik Lietuvos reguliuojami šilumos ir elektros gamintojai. Minimaliai SGD terminalo veiklai užtikrinti jie buvo verčiami per metus įsigyti 540 mln. kubinių metrų dujų. 2016 metų vasarį pasirašius atnaujintą paskirtojo tiekimo sutartį su Norvegijos „Statoil“, būtinasis kiekis sumažintas iki 350 mln. kubinių metrų.

Dujas iš terminalo reguliuojamiems energijos gamintojams parduoda importuojamomis SGD prekiaujanti valstybės bendrovė „Litgas“. Skaičiuojama, kad šios įmonės 2016–2018 metų prekybos nuostolis, oficialiai vadinamas būtinojo tiekimo sąnaudomis, sudarys daugiau kaip 60 mln. eurų. Tai – skirtumas tarp „Litgas“ būtino kiekio dujų įsigijimo kainos iš „Statoil“ ir vidutinės rinkos pardavimo kainos reguliuojamiems energijos gamintojams.

Dujas iš „Statoil“ perkanti ir Lietuvos įmonėms tiekianti bendrovė nebankrutuoja, nes skirtumas tarp brangiai perkamų ir pigiai parduodamų dujų nuo 2016 metų dengiamas iš SGD terminalo mokesčio, kurį moka gamtines dujas vartojančios šalies pramonės įmonės. Per metus šio mokesčio surenkama daugiau kaip 80 mln. eurų, ir maždaug ketvirtadalis tos sumos tenka „Litgas“.

2017 metais „Litgas“ SGD terminalo saugumo dedamosios tiekimo sąnaudos, arba skirtumas tarp brangiau perkamų ir pigiau parduodamų dujų, sudarė apie 25 mln. eurų. 2016-aisiais šis skirtumas buvo 13,75 mln. eurų. 2017 metais įmonei pervesta apie 24 mln. eurų iš 2018-aisiais planuojamo surinkti SGD mokesčio. Iš viso 2016–2018 metais SGD terminalo saugumo dedamosios tiekimo sąnaudos sieks 62,75 mln. eurų.

„Litgas“ įsigyjamų dujų kainą, taip pat susidarantį skirtumą tarp perkamų ir parduodamų dujų slepia. Ji šio savo veiklos aspekto nekomentuoja. „Lietuvos energijos“ valdoma bendrovė oficialiai tikina, kad nuostolių nepatiria. Įmonė viešai neskelbia ir sumos, kurią gauna iš Lietuvoje surenkamo saugumo dedamosios mokesčio nuostolingai veiklai finansuoti. „Litgas“ neatskleidžia perkamų dujų kainos dangstydamasi sutarties su norvegų kompanija konfidencialumu.

Neoficialiais duomenimis, „Litgas“ importuojamos dujos pirmąjį 2017 metų pusmetį buvo maždaug 25 proc. brangesnės už rinkos kainą. Šių metų gegužę Kainų komisija paskelbė, kad „Litgas“ parduodamos dujos reguliuojamiems energijos gamintojams 2018 metų trečiąjį ketvirtį brangs apie 20 procentų. Pasak komisijos, šį pokytį lėmė prognozuojamos didesnės gamtinių dujų importo kainos.

Mokestis kasmet didėja

Dėl mažėjančio dujų vartojimo šalyje ir nuostolingos norvegiškų dujų prekybos 2015 metais pradėto eksploatuoti SGD terminalo mokestis dujų vartotojams kasmet didėja.

2017-aisiais SGD lėšų administratorius surinko beveik 84,4 mln. eurų. 2018 metais už saugumo dedamąją numatoma gauti apie 85,6 mln. eurų. Kainų komisija prognozuoja, kad SGD saugumo dedamosios dydis reikšmingai nesikeis ir kitąmet.

SGD terminalas leidžia Lietuvai apsirūpinti dujomis, elektra ir šiluma, tačiau strateginio objekto išlaikymas tenka vos keliems ūkio subjektams. Daugiausia SGD mokesčio sumoka didžiausia dujų vartotoja šalyje – Jonavos azoto trąšų ir chemijos produktų gamykla „Achema“.

Nuo 2013 iki 2018 metų pabaigos bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024-ųjų – 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Vien 2018 metais jis turėtų siekti daugiau kaip 20 mln. eurų. Tiek pat SGD mokesčio „Achema“ sumokėjo ir 2017-aisiais.

Pagal šiuo metu galiojančias Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymo nuostatas, Lietuvoje paskirtasis tiekimas galės būti vykdomas ne ilgiau kaip iki 2024 metų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė „Lietuvos žinioms“ yra sakiusi, kad po 2024-ųjų, kai neliks paskirtojo tiekėjo, SGD terminalo mokestis tikriausiai sumažės 20–30 mln. eurų per metus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"