Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Nacionalinio atostogavimo ypatumai

 
2018 07 09 9:51
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Beveik 24 proc. trisdešimtmečių ir jaunesnių darbuotojų Lietuvoje teigia normaliai pailsintys per ilgąjį savaitgalį. 40 proc. vyresnio amžiaus dirbančiųjų pilnai atsijungia nuo darbo tik per 2 savaites.

Tokias įžvalgas pateikia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.

„Šiuo metu Lietuvoje paprastam dirbančiajam numatyta 20 darbo dienų apmokamų atostogų, – pranešime spaudai teigė CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – ilgiau ilsėtis gali tik kai kurių profesijų atstovai, taip pat ilgesnį laiką išdirbę vienoje vietoje ar turintys kitų įstatymais numatytų privilegijų. Be to, ne vienas iš Lietuvos „patraukliausių darbdavių“ savo darbuotojams dovanoja dar iki penkių dienų apmokamo poilsio.“

Lietuviškos atostogos nėra nei pačios trumpiausios, nei pačios ilgiausios. Tarptautinės darbo organizacijos (International Labour Organization – ILO) 2012 m. duomenimis, Kinijoje dirbantiesiems priklausė 5, Japonijoje – 10, JAV – 16, Ispanijoje – 22, Danijoje – 25, o Prancūzijoje – net 30 dienų apmokamų atostogų. Tiek pat, kiek ir lietuviai, apmokamo poilsio dienų gauna Vokietijos, Olandijos, Šveicarijos, Belgijos, Italijos, Graikijos, Čekijos, Latvijos gyventojai.

„O ar lietuviams pakanka atostogų, kad visiškai atgautų jėgas? To paklausėme 1415 dirbančių įvairiose Lietuvos įmonėse,“ – sako R.Tatarėlytė.

Paaiškėjo, kad jaunesni darbuotojai Lietuvoje sugeba pailsėti nuo darbo per trumpesnį laiką nei jų vyresni kolegos. Matyt, to priežastis ir greitėjantis gyvenimas, ir jaunesnės kartos gebėjimas greičiau persijungti nuo vienos veiklos prie kitos, ir aukštesnė poilsio kokybė, ir tai, kad tarp jaunesnių daugiau asmenų be šeimos, vaikų.

Pasak pranešimo, daugiausiai trisdešimtmečių ir jaunesnių dirbančiųjų nurodė, kad tinkamai „įkrauna baterijas“ per vieną atostogų savaitę (28,4 proc.). Vyresni asmenys dažniau rinkosi variantą „dvi savaitės“ (40,1 proc.), kuris tarp trisdešimtmečių buvo antras pagal populiarumą (24,7 proc.).

Netikėta, jog 23,5 proc. jaunesnių darbuotojų buvo įsitikinę, kad pailsėti nuo darbo jiems pakanka ilgojo savaitgalio, kai tarp vyresnio amžiaus asmenų taip greitai atstatančių jėgas buvo kone dvigubai mažiau (12,6 proc.).

Jaunesnės kartos atstovai taip pat dažniau teigė, kad ilgesnio poilsio jiems išvis nereikia, nes sugeba suderinti kasdienį darbą ir poilsį (9,3 proc.).

Aiškinančių, kad tinkamai pailsi tik per 3–4 savaičių ar ilgesnes atostogas, gausiausia buvo tarp skaičiuojančių jau ketvirtą dešimtį ar daugiau (24,1 proc.). Tarp jaunesnių, tokių, kuriems būtinos ilgos atostogos, buvo tik 10,7 proc.

Kiek neįprasta, jog išvis neatostogaujančių dalis nuo amžiaus beveik nepriklauso, o štai, kad per atostogas yra trukdomi iš darbo, dažniau pripažino vyresni nei trisdešimties darbuotojai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"