Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Modernizacija ir rinkos pulsas – greta

 
2018 05 02 12:00
Naujosios „A Grupės“ staklės 
Naujosios „A Grupės“ staklės  Bendrovės nuotrauka

Didėjanti Azijos šalių tekstilės gaminių pasiūla, lininių produktų rinkos paklausos cikliškumas ir besikeičiantys vartotojų poreikiai neleidžia atsipalaiduoti Lietuvos gamintojams. Tiek didžiausios, tiek mažesnės šalies lino audinių gamybos įmonės nuolat priverstos investuoti į gamybos modernizavimą.

Jonavoje veikiantis audimo fabrikas „A Grupė“ kovo pabaigoje įsigijo ketverias naujas belgiškas stakles. Dviejų plotis išties įspūdingas – 3,6 m, jomis galima austi audinį vadinamojo karališko dydžio patalynei. Šią savaitę į Prancūziją iškeliavo pirmoji naujomis staklėmis išaustos produkcijos siunta.

Šiuo metu komercinei gamybai baigiamos derinti ir 2,8 m pločio staklės. Jos taip pat skirtos platesnių nei standartiniai audinių gamybai. Abiejų pločių staklės yra sunkesnės, pritaikytos lino audimui. „Investicijai ir modernizacijai ryžomės reaguodami į rinkos pulsą. Viskas platėja, ilgėja, greitėja, o modernios technologijos leidžia pasiūlyti žmonėms tai, ko jiems reikia“, ‑ sakė „A Grupės“ generalinis direktorius Virginijus Vizbaras.

Naujam pirkiniui bendrovė nesinaudojo ES parama. Anksčiau įmonė gamybą modernizavo 2010 metais. Įžvalga, kad pasenusius įrenginius pakeisti analogiškais ir tokio paties pajėgumo naujais bei moderniais būtų ekonomiškai neefektyvu, pasiteisino su kaupu. Nauji įrenginiai ne tik leido pagerinti esamos produkcijos kokybę bei padidino gamybos našumą, bet ir suteikė galimybę išplėsti gamybos apimtį ir pradėti naujų gaminių gamybą.

Įsileis ir kanapes

Dabar V. Vizbaras prasitarė su viltimi besidairąs į kaimyninį Kėdainių rajoną, kur ketinama statyti tekstilinių kanapių stiebelių apdorojimo fabriką. „Tai egzotiškas ir geras verpalas namų tekstilei, ateityje tikimės austi ir kanapių verpalą“, ‑ ateities planais dalijosi V. Vizbaras.

„A Grupė“ bene vienintelė Europoje audžia aukštos kokybės lininį kilpinį audinį, iš kurio siuva šiurkščius bei švelnius gaminius voniai ir saunai: chalatus, rankšluosčius, saunos prijuostes, vonios kilimėlius, šlepetes ir kitus pirties aksesuarus. Jonaviečių produkcija ypač populiari Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir kitose pasaulio šalyse.

Tik apie 18 proc. „A Grupės“ pagamintos produkcijos lieka Lietuvoje. „Tačiau jei įvertinsime verslas verslui segmentą, galima sakyti, kad mažmeninei prekybai tenka tik 2 proc., nes šalies įmonės, įsigijusios audinį, iš jo siuva įvairius gaminius ir juos eksportuoja“, ‑ patikslino pašnekovas.

Gamybą visiškai atnaujino per ketverius metus

„Klasikinės tekstilės“ savininkai Alevtina ir Rimantas Baumilai gamyboje vis ką nors tobulina kasmet. Beveik dvidešimt septynerius metus Kaune veikiančioje bendrovėje atsinaujinimo etapas prasidėjo nuo 2012 metų. Per pastaruosius ketverius metus „Klasikinė tekstilė“ įsigijo 40 naujų staklių ir iš esmės atnaujino gamybą.

„Klasikinė tekstilė“ – bene vienintelis fabrikas Lietuvoje šiame sektoriuje turintis tokio lygio įrangą: moderniausias audimo stakles, dažymo, plovimo ir džiovinimo liniją, skaitmeninę marginimo įrangą. Fabriko gamybinis plotas užima 16 tūkst. kv. metrų.

Norint gaminti kokybiškai ir daug, reikia nuolat modernizuoti. Modernios staklės leidžia pagerinti kokybę ir padidinti kiekybę.

„Norint gaminti kokybiškai ir daug, reikia nuolat modernizuoti. Modernios staklės leidžia pagerinti kokybę ir padidinti kiekybę. Palyginti su 2008 metais, kai dar dirbome senomis staklėmis, pardavimas išaugo keturis kartus, o darbuotojų padaugėjo tik 35 procentais“, ‑ sakė įmonės vadovas Rimantas Baumilas.

Pasak jo, tekstilės įranga itin sparčiai nesikeičia, kartais reikia laukti 5 ar 10 metų, kol atsiras kas nors naujo. Tačiau bet kurios staklės ar kita įranga šiek tiek tobulinama kone kasmet. „Čia kaip ir automobilių gamybos pramonėje, atsiranda vis naujas „Mercedes“ modelis“, ‑ šypsojosi pašnekovas.

Užsakovams į 34 pasaulio šalis pateikiamas produktas – linų tekstilės gaminiai ‑ visus gamybos ciklus (audimą, dažymą, sukirpimą ir pasiuvimą) pereina „Klasikinėje tekstilėje“. 87 proc. gaminių eksportuojama į Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Daniją, Švediją, Suomiją, Lenkiją, Angliją, JAV ir kitas šalis. Bendrovės pardavimas 2017 metais siekia 19 mln. eurų.

Atnaujins technologinę įrangą

Akcinė bendrovė „Linas“, esanti Panevėžyje, šiemet technologinei įrangai įsigyti ir atnaujinti planuoja skirti apie 0,3 mln. eurų. 2017 metų bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime nurodoma, kad nemaža dalis naudojamų technologinių įrenginių yra seni, nusidėvėję, reikalaujantys daug investicijų į jų remontą ir priežiūrą, trūksta modernios technologinės įrangos, kuri atliktų naujas, pažangias audinių apdailas.

Nuo 1957 metų veikianti „Lino“ įmonių grupė teikia visas lino verpalų dažymo, apdailos ir siuvimo paslaugas. Panevėžiečiai audžia gryno lino, pusiau lininius, pašukinius, baltus, dažytus, margintus, juostuotus ir žakardinius audinius namų tekstilei ir drabužiams.

Daugiau kaip pusė „Lino“ įmonių grupės išaudžiamų audinių sunaudojama bendrovės siuvykloje. Iš jų siuvami stalo ir lovos aptiesalai, užuolaidos, skaros, pledai, įvairūs gaminiai virtuvei, namų interjerui, kuriamos vyriškų ir moteriškų lino drabužių kolekcijos. Didžioji dalis gaminių iškeliauja iš Lietuvos. Eksporto apimtis 2017 metais sudarė 82,5 proc. visos realizuotos produkcijos. Daugiausia gaminių parduota Ispanijai –17,9 proc., Švedijai – 14,3 proc., Japonijai – 6,6 procento. Panevėžiečių natūralaus pluošto gaminiai taip pat eksportuojami į Suomiją, Latviją, Didžiąją Britaniją, Daniją, Estiją, Prancūziją, JAV, Belgiją, Pietų Korėją, Naująją Zelandiją, Australiją ir kt.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"