Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Miško netenkame dėl interesų kovos

 
2018 09 04 7:50
Lietuvoje yra biokuro žaliavos perteklius, bet Vyriausybė nurodė per artimiausius penkerius metus padidinti kirtimus valstybiniuose miškuose siekiant sustabdyti šilumos kainų augimą.  
Lietuvoje yra biokuro žaliavos perteklius, bet Vyriausybė nurodė per artimiausius penkerius metus padidinti kirtimus valstybiniuose miškuose siekiant sustabdyti šilumos kainų augimą.   Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Aplinkos ministerija nurodė 6 proc. padidinti valstybinių miškų kirtimą, siekdama sustabdyti šildymo kainų augimą, tačiau Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA nurodo, kad tikrosios daug diskusijų sukeliančių ministerijos iniciatyvų priežastys yra kitos, nes ir biokuro, ir šilumos kainų augimas yra natūralus.

„Per metus pati prasčiausia, trečiosios kaitrumo grupės malkinė mediena, kuri naudojama biokurui gaminti, pabrango ne mažiau kaip 20 proc., o kai kuriuose regionuose – 50 proc., nuo 20 iki 30 eurų už kietmetrį. Taip pat ir kirtimo atliekos, – kalbėjo asociacijos LITBIOMA valdybos narys Remigijus Lapinskas. – Tačiau šis šaltinis niekada nebuvo pagrindinė šilumos kainos dalis ir priežastis jai augti. Kitas faktas – dyzelinas, gamtinės dujos taip pat pabrango 20 procentų. Be to, 9,5 proc. pakilo darbo užmokestis.“

Ne biokuras kaltas

Asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas pabrėžė, kad biokuro kainų augimui didelę įtaką daro pagaliau padidėjusios biokuro gamybos įmonių investicijos į šio kuro ruošimo techniką. „Medienos smulkintuvas kainuoja apie 500 tūkst. eurų, dar trys mechanizmai – apie 400 tūkstančių, o iki šiol daugiausia buvo naudojama nenaši ir dažnai gendanti 15 metų senumo technika. Neinvestuojant buvo galima laikyti žemesnes biokuro kainas. Bet pirkti gamtines dujas yra dvigubai brangiau“, – aiškino V. Ramanauskas.

R. Lapinskas teigė, kad tai yra objektyvios biokuro kainų augimo priežastys, bet yra ir subjektyvių. Anot jo, praėjusių metų ruduo buvo sudėtingas, dėl liūčių į mišką negalėjo įvažiuoti technika, todėl biokuro tiekėjai nevykdė sutarčių. Pasimokę iš to jie šiemet jau vasarą pradėjo kaupti kuro atsargas, todėl tradicinė biokuro prekyba persikėlė nuo žiemos arčiau vasaros. Panaši tendencija vyrauja visose Baltijos valstybėse.

Asociacijos LITBIOMA valdybos narys Kazimieras Kaminskas skaičiavo, kad biokuro kainos sudaro 30–40 proc. šilumos savikainos, todėl, biokurui pabrangus 20 proc., šilumos kaina galėtų pakilti 5–8 proc., arba 0,2–0,3 cento už šilumos kilovatvalandę.

Pasak jo, iš esmės rinkoje nieko neįvyko, ir dabartinė vidutinė biokuro kaina – apie 195 eurus už kietmetrį – yra priartėjusi prie buvusių 198 eurų 2013 metais.

Kaip sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, šilumos kainas turėtų didinti ir 4 kartus pabrangę taršos leidimai, kurie didina gamtinių dujų konvergencija į biokurą ir šio paklausą. „Natūralu, kad augant paklausai kyla kainos. Svarbu, kad kainos rinkoje būtų subalansuotos ir skatintų investicijas į biokuro gamybos sektorių“, – teigė jis.

Strateginis kuras

M. Nagevičius pabrėžė, kad biokuras Lietuvoje 2017 metais sudarė 70 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos ūkyje. Jo teigimu, vien dėl to, kad reikia mažiau importuoti gamtinių dujų, Lietuvos užsienio prekybos deficitas sumažėjo 280 mln. eurų. Pereidama prie gamtinių dujų, valstybė išleistų 113 mln. eurų daugiau vien dėl kuro kainų skirtumo. Šilumos tiekimo įmonėms papildomai lieka 36 mln. eurų už taršos leidimus.

„Biokuras yra strategiškai svarbesnis kuras už gamtines dujas. Lietuvos sėkmė didinant biokuro naudojimą energetikoje daro įspūdį visam pasauliui“, – tikino M. Nagevičius.

Jo teigimu, kalbos apie laukiamą šilumos kainų padidėjimą neturėtų šokiruoti, nes jau buvo laikas, kai šiluma buvo gerokai brangesnė. Pavyzdžiui, 2012 metais vartotojams centralizuotai tiekiama šiluma kainavo 60 proc. daugiau nei dabar.

„Biokuras yra strategiškai svarbesnis kuras už gamtines dujas. Lietuvos sėkmė didinant biokuro naudojimą energetikoje daro įspūdį visam pasauliui“, – tikino Martynas Nagevičius.

Persipynę interesai

Asociaciją LITBIOMA stebina rugpjūčio pradžioje Vyriausybės patvirtintas sprendimas penkeriems metams 6 proc. padidinti valstybinių miškų kirtimo apimtį, kai Lietuvoje ir taip yra biokuro perteklius.

„Siūlymas didinti kirtimo apimtį – neprasmingas ir nereikšmingas, dėl to nei šilta, nei šalta. Esame nustebę ir išpūtę akis, kaip čia kažkas nori didinti miškų kirtimą dėl biokuro – tai visiška nesąmonė ir apsimestinis argumentas, tai melagystė. Mums nesuprantama, kodėl imamasi didinti miškų kirtimus, prieš tai nesprendus apvaliosios medienos iš Lietuvos eksporto“, – piktinosi R. Lapinskas.

Pasak jo, VĮ Valstybinių miškų urėdija yra pranešusi, kad šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje valstybinių miškų buvo nukirsta 10 proc. mažiau nei prieš metus, o pajamų gauta 20 proc. daugiau.

V. Ramanausko teigimu, biokurui lieka iki 15 proc. medienos po kirtimo, o likę 85 proc. – rąstai, kurių kaina yra keleriopai aukštesnė. Didžioji jų dalis eksportuojama. Kas tuo naudojasi, nežinia.

„Nuo 2016 metų medienos eksportas padidėjo šešis kartus“, – kalbėjo jis.

Anot R. Lapinsko, didžiuliai kiekiai apvaliosios medienos, popiermalkių, jau ir malkinės medienos keliauja iš Lietuvos. „Kad ir kiek didintume kirtimus, visų pasaulio medienos poreikių nepatenkinsime. Antai Suomija priėmė bioekonomikos plėtros planą, pagal kurį numatoma vidinių miškų naudojimą padidinti 10 mln. kietmetrių, o importą padidinti 5 mln. kietmetrių“, – sakė jis.

Lietuvos valstybinių ir privačių miškų apimtis – 7–8 mln. kietmetrių. „Mano supratimu, reikia sutvarkyti sistemą, pagal kurią būtų gaminami didesnės pridėtinės vertės produktai, pusfabrikačiai ir tik tada mediena eksportuojama“, – svarstė jis.

Pasak M. Nagevičiaus, dėl Lietuvos miškų naudojimo yra daug ir valstybės, ir privačių interesų, ir kiekvienas tempia paklodę į save. Yra valdininkų interesų, kurie pradeda aiškinti, kad neva „neliko biokuro“, todėl esą reikėtų kirsti miškus. Randasi ir tokių, kurie nori stabdyti biokuro plėtrą ir pereiti prie gamtinių dujų.

Net ir antrarūšės malkinės medienos, kuri rečiau naudojama biokurui ruošti, stokoja šalies medienos plokščių gamintojai, o ji išvežama. Išvežus rąstą, uždirbama daug mažiau, o transportavimas brangesnis negu eksportuoti šalyje pagamintus baldus, medienos pramonės pusfabrikačius. Tačiau Lietuvoje nėra miškų naudojimo strategijos, nors apie tai kalbama nebe pirmą dešimtmetį, todėl jos vienintelis gamtos turtas atitenka apsukriesiems ir išgabenamas be jokio ribojimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"