Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Misija (ne)įmanoma – suskaičiuoti visus medžius

 
2018 09 07 10:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kiekvieną medį kas penkerius metus pamatuoti ir surašyti – tokią užduotį merijų aplinkotvarkininkams siekia primesti Aplinkos ministerija. Savivaldybių atstovai pažymi, kad šis sumanymas būtų sunkiai įgyvendinamas, nes jau dabar, kai reikia nagrinėti prašymus leisti nugenėti ar iškirsti saugomus medžius, jie yra apsikrovę darbais. Tad jei tektų dar ir želdinius inventorizuoti, nepakaktų nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjo Vidmanto Bezaro teigimu, dabartinė Želdynų įstatymo redakcija jau kiek senstelėjusi, ne visai dera su kitais įstatymais, todėl šį teisės aktą būtina taisyti. Siūlomame projekte kartu su veikiau redakcinio pobūdžio pataisymais bei papildymais yra numatytos ir naujovės, kurios esą turėtų įstatymą padaryti veiksmingesnį.

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

Siekiama išplėsti savivaldybių atsakomybę ir kuriant naujus, ir pertvarkant esamus želdynus.

Keliami kvalifikaciniai reikalavimai tiek želdynų projektuotojams, tiek jų įrengimo darbų vadovams, kad viešosiose erdvėse esantys želdiniai nebūtų tvarkomi be projekto ar atitinkamos kvalifikacijos neturinčių specialistų.

Vidmantas Bezaras: „Prie medžių neturi būti prileidžiamas bet kuris pjūklą laikyti galintis žmogus.“

„Prie medžių neturi būti prileidžiamas bet kuris pjūklą laikyti galintis žmogus. Privalu bent kiek tą darbą išmanyti“, – tvirtino V. Bezaras. Anot jo, Lietuvoje šiuo metu yra apie 40 želdynų projektų vadovų (tiek išduota specialių atestatų). Šių specialistų esą daugės, nes ir inventorizavimą, ir kvalifikacinius reikalavimus numatoma taikyti ne iš karto, o po dvejų ar trejų metų. Be to, norintieji tapti želdynų priežiūros specialistais bus mokomi pagal neformaliojo ugdymo programas.

Vis dėlto daugiausia klausimų kelia kita siūloma naujovė – griežtesnė želdynų ir želdinių apskaita bei inventorizavimas. Savivaldybės būtų įpareigotos kas penkerius metus atlikti visų jų teritorijose augančių želdinių inventorizaciją, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos. Inventorizacijos duomenys turėtų būti skelbiami viešai savivaldybės interneto svetainėje ir ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus atnaujinami, įtraukiant informaciją apie iškirstus, kitaip iš augimo vietos pašalintus želdinius.

Stengiasi dėl visuomenės

Norima įtvirtinti, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama visuomenei informuoti apie būsimus darbus – viešai apie tai skelbiama ne jiems prasidėjus, o nuo pat idėjos pradžios. Tais atvejais, kai kertasi projektuotojų ir visuomenės nuomonės, numatoma galimybė į pagalbą pasikviesti želdynų ir želdinių ekspertų. Jų žodis būtų lemiamas.

„Per pastaruosius 10 metų pastebimai padidėjo visuomenės aktyvumas ir noras būti informuotai, dalyvauti priimant sprendimus dėl želdynų kūrimo bei želdynų ir želdinių priežiūros bei tvarkymo. Nuolat kylantys konfliktai dėl netinkamo želdinių ir želdynų tvarkymo lemia poreikį aiškiai reglamentuoti želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo klausimus, nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, kurie užtikrintų profesionalų šių darbų atlikimą“, – Želdynų įstatymo naujos redakcijos projekto aiškinamajame rašte dėstė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Nesupranta būtinybės

„Lietuvos žinių“ kalbinti savivaldybių aplinkotvarkos specialistai neslėpė abejonių, ar Aplinkos ministerijos sumanytos naujovės tikrai duos laukiamų rezultatų ir ar pasiteisins praktikoje.

Mat ir dabar šios srities merijų specialistai vos spėja suktis, kai nuo liepos įsigaliojo nauji reikalavimai norintiesiems genėti ar pašalinti medžius bei krūmus. Yra privalomi savivaldybių leidimai, jei norima išpjauti ar genėti privačioje žemėje mieste augančius didesnio kaip 20 cm ir ne mieste augančius didesnio kaip 30 cm skersmens ąžuolus, uosius, klevus, guobas, skroblus, skirpstus, bukus, vinkšnas, liepas, maumedžius, beržus ir pušis.

„Anksčiau per dieną sulaukdavome vos vieno ar dviejų prašymų išduoti leidimus, dabar – iki aštuonių. Specialistai priversti nuolat važinėti ir tikrinti. Jei želdinius reikėtų inventorizuoti, nebūtų kam to daryti“, – tikino Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius.

Anot jo, prieš šešerius metus savivaldybės viešosiose erdvėse augantys želdiniai jau buvo inventorizuoti, todėl M. Lelešius nelabai matantis prasmės, kam dar reikėtų tai daryti. O ypač inventorizavimą kartoti kas penkerius metus.

Be to, M. Lelešius abejojo, ar privačių sklypų savininkai įsileistų želdinių inventorizuotojus, nes privačiame sklype augantys augalai, taip pat ir medžiai, yra jo savininko, nesvarbu – fizinio ar juridinio asmens, nuosavybė. „Nejaugi dėl inventorizavimo turėsime pasitelkti policijos pareigūnus?“ – stebėjosi skyriaus vedėjas.

Aplinkos ministerija mano, kad kiekvienas medis turi būti inventorizuotas.Romo Jurgaičio nuotrauka
Aplinkos ministerija mano, kad kiekvienas medis turi būti inventorizuotas.Romo Jurgaičio nuotrauka

Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriaus vedėja Rosita Deveikienė „Lietuvos žinioms“ taip pat tvirtino, kad merijos tiesiog nebus pajėgios įgyvendinti tai, ką Želdynų įstatymo projekte numatė Aplinkos ministerija.

„Tokiems darbams savivaldybės turėtų skirti labai daug finansinių išteklių, o jų nė viena savivaldybė nėra turtinga. Be to, abejonių man kelia pats sumanymas inventorizuoti visus želdinius. Kam to reikia? Šito nesuprantu“, – kalbėjo ji.

Anot R. Deveikienės, didelio pasipriešinimo dėl želdinių inventorizavimo galima sulaukti iš privačių sklypų savininkų. Šie jau dabar nepatenkinti tuo, jog reikia prašyti savivaldybės leidimo norint nukirsti medį žemės ūkio paskirties sklype, kai kitos valstybės institucijos reikalauja, kad jokių medžių ten nebūtų.

Žada tobulinti

Savivaldybės būtų įpareigotos kas penkerius metus atlikti visų jų teritorijose augančių želdinių inventorizaciją, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas V. Bezaras tikino, kad parengtas naujos redakcijos Želdynų įstatymo projektas nėra galutinis variantas, kuris turėtų būti teikiamas Seimui svarstyti.

Esą dar laukiama tiek savivaldybių, tiek įvairių įstaigų bei organizacijų nuomonės ir pasiūlymų, kaip būtų galima keisti projekto „darbinį“ variantą.

„Tikiuosi, jog pasiūlymų ir pastabų tikrai sulauksime, o jas išanalizavę spręsime, kaip dar būtų galima tobulinti Želdynų įstatymą, kad jis tenkintų visus ir saugotų tai, kas yra sukurta“, – aiškino V. Bezaras.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka tikino, kad LSA neabejotinai pateiks savo pastabas ir pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto, nes savivaldybės jų tikrai turės. Tačiau gali būti, kad į pastabas nebus atsižvelgta.

„Jau ne kartą LSA yra teikusi įvairių pastabų, pasiūlymų ministerijoms, tačiau toli gražu ne visada į visas mūsų, kaip praktikų, pastabas atsižvelgiama“, – pažymėjo A. Neiberka.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"