Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Mano istorija: ar įmanoma emigracijoje įsidarbinti pagal specialybę, įgytą Lietuvoje?

 
AFP/Scanpix nuotrauka

Jaunimas nuo 16 iki 29 metų sudaro apie pusę kasmet iš Lietuvos išvykstančių asmenų. Analitikų duomenimis apie 75 proc. jų prieš išvykdami nedirbo ir nesimokė. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, Lietuvos darbo rinkoje ypač trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų – vadovų, specialistų, technikų ir jaunesniųjų specialistų. Ar galime daryti išvadą, jog dalis jaunimo išsilavinimo išvyksta įgyti svetur? Kokia dalis išsilavinimą užsienyje įgijusių lietuvių ten yra kvalifikuota darbo jėga? Kokios galimybės lietuviui išvykti į užsienį ir dirbti pagal išsilavinimą?

Šiandien mes visi galime pasigirti, jog mokame bent vieną užsienio kalbą, todėl emigracija mums atrodo nebaisi. Tikimės rasti geresnę kokybišką aplinką, užsiimti mums patinkančia veikla, gyventi ir priklausyti multikultūrinei visuomenei.

Tačiau mano nuomone, tai tik vienas didelis išpūstas burbulas. O ką ten veikti, jei neturi išsilavinimo ar atitinkamos darbinės patirties? Būti nekvalifikuoto darbo pilkos visuomenės dalimi.

Puiku, jei gauname ne tik moralinę, bet ir finansinę paramą iš artimųjų, tačiau dažniausia būnant emigracijoje to neužtenka. Mano pasiūlymas – pirmiausia turėti pagrindą gimtojoje šalyje, tik tuomet emigruoti ir tik karjeros pagrindu.

Pirmieji žingsniai universitete

Kaip ir daugeliui taip ir man, studijų pradžioje perėjimas iš vidurinės mokymosi sistemos buvo nelengvas, kadangi reikiamos išmokti informacijos kiekiai buvo gerokai didesni. Tačiau studijuodamas Elektronikos inžineriją, jau antro kurso viduryje buvau pastebėtas tyrimų mentoriaus prof. Vytauto Markevičius, kuris man pasiūlė dažniau apsilankyti laboratorijoje, kad įgaučiau daugiau praktikos. Savanoriškai pradėjau dirbti prie įvairių man paskiriamų inžinerinių užduočių, kol galiausiai buvau įdarbintas jaunesniojo laboranto pareigoms.

Keturi nesėkmių mėnesiai

Išvykti iš Lietuvos neplanavau, maniau, jog tai bus laikinos atostogos su artimaisiais. Vis dar galvojau apie studijų tęsimą Kauno technologijos universitete (KTU), todėl iškart po studijų darbo neieškojau. Tačiau mano vizitas Didžiojoje Britanijoje užsitęsė, ir pradėjau intensyviai ieškoti su specialybe susijusio darbo.

Po keturių mėnesių nesėkmių, priėmiau sprendimą, jog negaliu toliau „dykai“ sėdėti, todėl keletui mėnesių dirbau įdarbinimo agentūros man siūlomus darbus. Tuo pačiu metu nenuleidau rankų ir toliau ieškojau man įdomios įmonės ir darbo.

Galiausiai dar po 5 mėnesių gavau pasiūlymą dirbti akcinėje bendrovėje „Cubic“, „Cubic Transportation Systems“ sektoriuje kaip remonto inžinierius (angl. Repair Center Engineer).

Lietuvoje įgyti gebėjimai atvėrė duris užsienyje

Apie devynis mėnesius dirbęs pastarojoje pozicijoje sužinojau, kad įmonės „Hardware“ departamente reikia pagalbos, todėl departamento vadovo sprendimas buvo suteikti man galimybę, kad galėčiau judėti pirmyn įmonėje.

Pirmieji mano žingsniai naujame departamente buvo modifikuoti spausdintines plokšteles, kurios man ir padėjo atskleisti KTU įgytus praktinius litavimo įgūdžius ir sukurti teigiamą įspūdį vadovams.

Netikėtai įmonėje „Hardware“ departamente buvo sukurta nauja darbo pozicija, į kurią pretenduoti pasiūlė man. Todėl po teorinio testo, pokalbio apie mano darbą KTU prie įvairių projektų, gavau praktinę užduotį-problemą:“Ištirti vieną integrinės sistemos dalį, kuri suvartoja per daug energijos ir taip prisideda prie visos sistemos perkaitimo“, kurios sprendimą vadovams pateikiau maždaug per valandą.

Vadovai tiek mano žiniomis, tiek gebėjimu realiu laiku spręsti aktualias problemas buvo patenkinti, todėl dar tą pačią dieną gavau atsakymą, jog esu perkeliamas į elektronikos dizaino inžinieriaus (angl. Electronic Design Engineer) pareigas.

Atrasta specialybė Lietuvoje

Jeigu ne praktiniai įgūdžiai bei žinios įgytos KTU, šiandien nedirbčiau minėtoje kompanijoje. Teorijos mokymasis bei galimybė pritaikyti žinias padeda suprasti, ar pasirinkai tinkamą profesiją. Todėl visiems palinkėčiau pirmą baigti mokslus Lietuvoje, o tada važiuoti svetur. Užsienyje nėra taip lengva kaip gali pasirodyti, vyrauja didelė konkurencija, pačioje Didžiojoje Britanijoje studentai tik pabaigę mokslus turi dėti daug pastangų, kad įsidarbintų pagal išsilavinimą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"