Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

LLRI: daugėja šešėlio alkoholio ir cigarečių rinkose

 
2017 12 28 11:30
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Trejus metus nuosekliai mažėjęs šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje vėl ėmė didėti. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimai rodo, kad šiemet jis sudarė 24 proc., tai 2 proc. punktais daugiau nei prieš dvejus metus.

„Akcizinių prekių rinkoje fiksuojame priešingas tendencijas nei kitose srityse. Ekonomika auga ir žmonių pajamos didėja, dėl to bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja ir šiemet sudaro apie ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto. Alkoholio rinkoje šešėlis, priešingai, pagyvėjo“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

Didėjantį šešėlį šioje rinkoje rodo ir „minkštėjantis“ žmonių požiūris. Gyventojai labiau pateisina nelegalaus alkoholio įsigijimą ir vartojimą.

Rinkos tyrimų kompanijos „RAIT“ atliktos visuomenės apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio (pilstuko, kontrabandinių gėrimų ir pan.) Tai 4 proc. punktais daugiau nei 2015 m., tada alkoholį nelegaliai pirkę ir vartoję pripažino 8 proc. apklaustųjų.

Didėjantį šešėlį šioje rinkoje rodo ir „minkštėjantis“ žmonių požiūris. Gyventojai labiau pateisina nelegalaus alkoholio įsigijimą ir vartojimą. Jei prieš dvejus metus visiškai to nepateisino daugiau kaip pusė – 55 proc. gyventojų, ši dalis reikšmingai sumažėjo iki 45 proc. gyventojų.

„Penktadalis žmonių sako pateisinantys nelegalaus alkoholio pirkimą ir vartojimą, didesnė dalis jį vartoja. Tai yra labai rimtas signalas valdžiai. Net ir auganti ekonomika negali absorbuoti nepamatuotų valdžios sprendimų – žmonės taip reaguoja į stipriai padidėjusius akcizus ir pabrangusį alkoholį. Šešėlį labiau pateisina mažesnes pajamas gaunantys vyrai. Kai įpirkti legaliai darosi per brangu, ieškoma alternatyvų, tada ir atsiranda erdvė šešėliui. Jei ekonomika nustotų augti, pablogėtų žmonių finansinė padėtis, galime turėti ir dar didesnį šuolį“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

Kitas alkoholio rinkoje vis labiau pastebimas reiškinys – legalus alkoholio įsigijimas ir įsivežimas iš kitų šalių. „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad per pastaruosius metus 7 proc. gyventojų alkoholio pirko Lenkijoje, 4 proc. Latvijoje, 2 proc. Baltarusijoje ar Rusijoje. Pirkti alkoholio į užsienį važiuoja vis daugiau žmonių. Šalies seniūnų apklausa parodė, kad toks reiškinys paplitęs net penktadalyje seniūnijų.

„Tuomet, kai legalus alkoholis tampa brangesnis, žmonės ieško alternatyvų, viena iš jų – šešėlis, kita – legalus įsigijimas iš kaimyninių šalių. Prognozės išsipildė: stipriai padidėjus apmokestinimui Lietuvoje, vis daugiau žmonių pirkdami legalų alkoholį mokesčius sumoka ne Lietuvoje, o kaimyninėse šalyse“, – pastebi V. Žukauskas.

„Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo“ duomenimis šiek tiek didėja ir šešėlinė cigarečių rinkos dalis. Per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 procentinius punktus iki 20 proc. Latvijoje šešėlinė cigarečių rinka siekia 24 proc., Estijoje – 13 proc. Didžiausią dalį nelegalių cigarečių Lietuvoje sudaro kontrabandinės cigaretės iš Baltarusijos.

„Natūralu, kad bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja – daugiausia taip yra dėl gerėjančios šalies ekonominė padėties, augančių žmonių pajamų. Tačiau tuo pat metu matome, kad atsiradus paskatų, šešėlis išauga net ir geros ekonominės situacijos sąlygomis. Tai pamoka, kad jei priimdami sprendimus nesivadovausime ekonomikos dėsniais, jie greitai apie save primins“, – konstatuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlio skaičiavimai alkoholio rinkose atlikti remiantis šiais šaltiniais:

– Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimai (2012 m. birželis, 2013 m. vasaris, 2014 m. sausis, 2015 lapkritis, 2017 m. gruodis), atliko „RAIT“

– Kokybiniai alkoholio rinkos specialistų tyrimai (2012 m. birželis, 2013 m. vasaris, 2014 m. sausis, 2015 m. lapkritis, 2017 m. gruodis), atliko „Spinter tyrimai“

– Seniūnų apklausos apie šešėlinę alkoholio rinką Lietuvoje (2012 m. birželis, 2014 m. sausis, 2015 gruodis, 2017 m. gruodis), atliko „Ekonominės konsultacijios ir tyrimai“

Bendras šešėlio lygis paskaičiuotas austrų eksperto profesoriaus Friedrich Schneider, kurio skaičiavimais remiasi Europos Komisija ir Pasaulio Bankas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"