Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Lietuvos BVP augimą skatino vidaus paklausa

 
2018 07 31 6:00
Investicijų augimui didžiausią įtaką daro dėl darbuotojų trūkumo ir darbo jėgos brangimo didėjančios įmonių paskatos automatizuoti ir skaitmeninti gamybos procesus.
Investicijų augimui didžiausią įtaką daro dėl darbuotojų trūkumo ir darbo jėgos brangimo didėjančios įmonių paskatos automatizuoti ir skaitmeninti gamybos procesus. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2017-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 3,7 proc. ir to meto kainomis siekė 10,991 mlrd. eurų. Ekonomistas Gitanas Nausėda sako, jog antrąjį šių metų ketvirtį BVP augimą skatino vidaus paklausa.

Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, realus BVP pokytis balandžio-birželio mėnesiais sudarė 0,9 proc., pranešė Statistikos departamentas. Antrąjį ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veiklos rezultatai.

BVP augimas, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2017 metų balandžio-birželio mėnesiais, buvo taip pat 3,7 procento, o palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu – siekė 7,7 procento.

Statistikos departamentas taip pat patikslino šių metų pirmojo ketvirčio BVP. Patikslintais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį BVP siekė 9,893 mlrd. eurų (anksčiau skelbta – 9,892 mlrd. eurų) ir, palyginti su atitinkamu 2017 metų ketvirčiu, padidėjo 3,6 procento.

SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas G. Nausėda sakė: „Galima būtų manyti, kad svorio centras persimeta į vidaus paklausą labiau, nes, kaip matome, teigiamam BVP pokyčiui daugiau įtakos turėjo prekyba, transportas ir saugojimas, apgyvendinimas bei maitinimas. Tai yra daugiau į vidaus rinką orientuoti ūkio sektoriai. (...) Kol kas augimo trajektorija stabili“.

Jis tikisi, kad šalies ekonomikos augimo tempas antrąjį šių metų pusmetį išsilaikys arba šiek tiek sulėtės. „Manau, kad panašus augimo tempas, o gal net šiek tiek lėtesnis turėtų išsilaikyti antrąjį šių metų pusmetį ir galutinis rezultatas gali būti neblogas“, – sakė ekonomistas.

Pasak G. Nausėdos, 2019 metais Lietuvos ekonomikai netiesioginės neigiamos įtakos gali turėti prasidedantys prekybos karai. „Tam tikrų ir gerokai labiau apčiuopiamų rizikos veiksnių reikia laukti 2019 metais, nes kol kas prekybos karai dar tik pačioje savo pradinėje stadijoje, jie tik įsiplieskia. Jeigu jie nesustos, bijau, kad daugiausiai netiesiogiai per sąsajas su Europos Sąjunga, kuri savo ruožtu patirs didelių problemų prekiaujant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, gali tie neigiami impulsai ateiti iki Lietuvos pramonės“, – kalbėjo G. Nausėda.

Lietuvos banko komentare vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas teigė, kad „investicijų augimui didžiausią įtaką daro dėl darbuotojų trūkumo ir darbo jėgos brangimo didėjančios įmonių paskatos automatizuoti ir skaitmeninti gamybos procesus, istorines aukštumas pasiekęs gamybos pajėgumų panaudojimo lygis ir gana palanki skolinimosi aplinka finansų sektoriuje“. Be to, investicijas esą teigiamai veikia ir pradėję gausėti ES paramos lėšų srautai, jie prisideda prie augančio statybų sektoriaus aktyvumo. Tačiau eksporto augimas, pasak jo, šiemet pirmąjį pusmetį buvo pastebimai lėtesnis, palyginti su praėjusiais metais. Vis dėlto Lietuvos eksportuotojai kol kas išlieka konkurencingi, nors „paklausa Lietuvos eksportuojamai produkcijai slopsta daugelyje pagrindinių prekybos partnerių“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"