Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Lietuvos bankui – kaltinimai lietuviško verslo žlugdymu

 
2018 03 06 16:26
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kredito unija Taupkasė išplatino viešą pareiškimą, kuriame metė rimtus kaltinimus Lietuvos bankui. Pasak verslininkų, jie kreipėsi į prokuratūrą dėl administratoriaus veiksmų galimai klastojant unijos rodiklių duomenis. Pateikiame Taupkasės išplatintą pranešimą: 

„Lietuvos bankas prieš porą savaičių panaikino kredito unijos Taupkasė licenciją ir siekia pradėti unijos bankroto procedūrą. Taupkasės narius stebina tokie Lietuvos banko žlugdantys veiksmai ir juos lydinti šmeižikiška komunikacija. Unijos nariai ir vadovai nesupranta tokio žingsnio, nes norint atsiskaityti su visais unijos klientais, bankrotas nereikalingas. Unijos turto užtenka, kad būtų įvykdyta likvidavimo procedūra be bankroto. Reaguodami į susidariusią situaciją, Taupkasės nariai kreipėsi į prokuratūrą dėl administratoriaus veiksmų galimai klastojant unijos rodiklių duomenis.

2017 metų pabaigoje Unija buvo išdavusi 14,3 mln. Eur paskolų, sukaupusi 4,8 mln. Eur bankų sąskaitose, valdė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto už 0,5 mln. Eur bei kito turto už 1,6 mln. Eur. Viso 21,2 mln. Eur.

Turto pakanka atsiskaityti su indėlininkais ir pajininkais

Viename iš naujienų portalų prieš kelias dienas buvo publikuotas straipsnis apie neva apgautus unijos klientus ir kita tikrovės neatitinkanti informacija. Taupkasės nariai mano, kad tokiu būdu Lietuvos banko atstovai bei banko paskirtas laikinasis administratorius sąmoningai formuoja neigiamą nuomonę apie Taupkasę visuomenėje.

Pirmasis faktas – Taupkasei, kredito unijai, priešingai nei teigiama minėtame straipsnyje, dar nėra paskelbtas bankrotas, teisme dar net nenagrinėtas šis klausimas. Taupkasės nariai deda visas pastangas, kad bankrotas nebūtų skelbiamas, kadangi unijos turimo turto pakanka atsiskaityti tiek su indėlininkais, tiek su pajininkais.

Tantjemomis atsiskaityta su investuotojais

Viešumoje nuolat minimos 2015 m. unijos nariams išmokėtos tantjemos. „Keista, kad dalis žurnalistų tantjemas staiga pradėjo vadinti premijomis. Taupkasė 2015 m. išmokėjo ne premijas paskolų komiteto nariams, kaip skelbiama, o tantjemas už pelningus 2014 m. (pelnas – virš 1 mln. eurų). Tai buvo atsiskaitymas su investuotojais, kurie prisidėjo prie unijos įkūrimo proceso. 2014 m. teigiamiems veiklos rezultatams labiausiai įtakos turėjo investicijos į vertybinius popierius. 2015 metų pradžioje veikla vis dar buvo pelninga (pelnas – 536 tūkst. eurų), tačiau tų metų birželio mėnesį Lietuvos bankas apribojo kredito unijų investicijų į vertybinius popierius galimybes“,– faktus pateikia Taupkasės administracijos vadovas Algirdas Kučinskas.

Tuomet Taupkasei teko išimti visus į vertybinius popierius investuotus pinigus ir pradėti labai aktyvų skolinimą. Tokia situacija lėmė, kad 2015–2017 metų laikotarpiu buvo patirti nuostoliai. „Beje, tiek Lietuvos bankas, tiek administratorius nepaminėjo to fakto, kad tantjemos yra grąžinamos pagal šalių suderintą grafiką ir 130 tūkst. eurų jau yra sugrąžinta“,– stebisi Taupkasės administracijos vadovas.

Indėlininkai buvo informuoti

Taip pat pateikiama klaidinanti informacija, kad indėlininkai neva nežinodami tapo unijos pajininkais. A. Kučinskas tokius teiginius vadina visiškai nepagrįstais ir išgalvotais. „Visi indėlininkai ir raštu, ir žodžiu buvo informuojami apie galimybę tapti unijos pajininkais. Lietuvos bankas 2017 m. Taupkasės klientų informavimo būdus patikrino ir pateikė pastabas, į kurias nedelsiant buvo atsižvelgta. Norint tuo įsitikinti užtektų paskambinit keliems iš mūsų indėlininkų. O ne pateikinėti anonimines istorijas, kurių patikrinti galimybės nėra.“,– sako A. Kučinskas.

Unija skolino labai atsakingai, vadovaujantis konservatyviu skolinimo planu. Pavyzdžiui, 2017 m. dėl paskolų į uniją kreipėsi beveik 15 000 interesantų, tačiau kruopščiai įvertinus jų finansines galimybes, paskolos buvo suteiktos tik 6 proc. besikreipusių, o blogų paskolų portfelio vidurkis yra tris kartus geresnis nei viso kredito unijų sektoriaus Lietuvoje.

Iškreipta istorija apie automobilius

Labai dažnai minimi ir automobiliai „Porsche Panamera“ bei „Bentley Continental“, kurios įsigijo unija. „Šiuos automobilius ne vienerius metus asmeniškai naudojo unijos steigėjai, jie įsigyti nuosavomis lėšomis. Prieš dvejus metus juos nuspręsta perkelti į unijos turtą. Priežiūros tarnyba jau 2016 metais buvo informuota apie Taupkasės įgytą turtą, tačiau jokių pretenzijų nereiškė. Viešoje erdvėje ši informacija pradėta naudoti kaip skandalinga tik tuomet, kai unija pareiškė norą tapti specializuotu banku, to negalima vadinti tik atsitiktinumu.“,– paaiškina administracijos vadovas.

Administratorius įtariamas duomenų klastojimu

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos bankui priėmus sprendimą sustabdyti Taupkasės veiklą, unijos nariai ir vadovai per itin trumpą laikotarpį net tris kartus kreipėsi į Lietuvos banko Valdybą ir Priežiūros tarnybą dėl informacijos apie esamą situaciją bei tikslių duomenų apie Taupkasės kapitalo rodiklius pateikimą, tačiau šios informacijos nesulaukė. Nebuvo paisomas ir narių prašymas skirti laiko susitikimui, kuriame būtų aptariamas Unijos kapitalo stiprinimo planas bei papildomų narių lešų investavimo galimybės. Galiausiai, unijos nariai prašė Lietuvos banko Priežiūros tarnybą kreiptis į nepriklausomus auditorius, kad būtų atliktas objektyvus unijos finansinės veiklos auditas, tačiau Lietuvos banko Priežiūros tarnyba atlikti auditą atsisakė.

Unijos finansinė būklė ir veiklos perspektyvos buvo įvertintos laikinojo administratoriaus, kuris neturi finansinio išsilavinimo ir niekada nėra ėjęs vadovaujančių pareigų finansų įstaigoje. Jo profesinė veikla – tik bankrotų administravimas. Esama situacija kelia didelių abejonių dėl sprendimo atimti licenciją ir skelbti unijai bankrotą pagrįstumo bei perša mintį dėl galimų unijos administratoriaus veiksmų klastojant realius Taupkasės veiklos duomenis, todėl buvo kreiptąsi į prokuratūrą.

Bankroto procedūra – blogiausia išeitis

Lietuvos bankui atšaukus Taupkasės, kredito unijos licenciją, teismo prašoma skelbti jos bankrotą. Taupkasės nariai nesutinka su tokiu sprendimu ir siekia unijos turtas būtų paskirstytas atsiskaitymui su VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei kitais kreditoriais likvidavimo metodu. Likvidavimo procesą prižiūrėtų kreditorių ir unijos narių komisija, kurią sudarytų nepriklausomos audito įmonės atstovai, unijos nariai, darbuotojai ir kreditoriai. Siekiant išsaugoti pajininkų įnašus būtų atsakingai ir už realią rinkos kainą realizuojamas unijos sukauptas turtas.

2017 metų pabaigoje Unija buvo išdavusi 14,3 mln. Eur paskolų, sukaupusi 4,8 mln. Eur bankų sąskaitose, valdė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto už 0,5 mln. Eur bei kito turto už 1,6 mln. Eur. Viso 21,2 mln. Eur. Šis turtas būtų parduodamas siekiant atsiskaityti su VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir unijos pajininkais.

Su kreditoriais atsiskaitytų iki 2020 m.

A. Kučinsko teigimu, likviduojant uniją, 2018 m. būtų gauta apie 1 mln., 2019 m. apie 0,8 mln., o 2020 m. apie 0,5 mln. Eur palūkanų pajamų. Įvertinus šias bei kitas gautinas pajamas, atėmus unijos veiklos (dalies darbuotojų darbo užmokesčio, komunalinių patarnavimų, išeitinių išmokų darbuotojams) išlaidas, unija 2018–2020 m. sugeneruotų apie 1,7 mln. Eur papildomų pajamų.

Atsižvelgus į tai, kad didžioji paskolų dalis būtų grąžinta 2018–2020 m. laikotarpiu, kuriuo taip pat būtų generuojamos pajamos, o likusioji unijos darbuotojų prižiūrėto paskolų portfelio dalis parduota rinkoje, Taupkasė būtų pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais.

Bankrutuojant turtas parduodamas pusvelčiui

Pasak A. Kučinsko, bankroto atveju finansų įstaigų portfelis dažniausiai parduodamas neapgalvotai – atsisakant gautinų palūkanų pajamų ir už santykinai žemą kainą (dažniausiai iki 50 proc. jo vertės), todėl visiškas atsiskaitymas su unijos pajininkas ir kitais suinteresuotais asmenimis būtų neįmanomas. Dalis pajininkų pinigų taip pat nugultų valdininkų kišenėse. Taupkasės atveju, Lietuvos banko paskirtas laikinasis administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ už vieną darbo mėnesį unijoje išsimokėjo 10 tūkst. Eur.

Viešumoje skelbta, kad vykdant „Snoro“ paskolų portfelio, kurio vertė siekė daugiau negu 140 milijonų eurų pardavimą, gauta vos 9 milijonai. Snoro bankroto metu išlaidos administratoriui ir konsultantams 2015 m.-2016 m. svyravo nuo 0,412 iki 1,266 mln. Eur. Ūkio banko bankroto atveju metinės išlaidos 2013–2016 m. laikotarpiu svyravo nuo 0,878 iki 3,153 mln. Eur.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"