Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Lietuvos bankas: nacionalinio saugumo rizikos dėl „fintech“ valdomos

 
2018 03 26 10:58
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos bankas sako, kad rizikos dėl investicijų į sparčiai augantį finansinių technologijų sektorių valdomos, o licencijavimo reikalavimai išlieka griežti.

Anot banko atstovų, dėl grėsmių nacionaliniam saugumui per pastaruosius metus „fintech“ licencijos nebuvo išduotos keletą kartų.

Taip centrinio banko atstovai komentavo Lietuvos žvalgybos perspėjimą dėl specializuotų bankų steigimu besidominčių įmonių, kurių ryšiai priešiškose valstybėse neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

V. Valvonis: rizikos minimizuojamos

„Specializuoto banko licencija domisi daug interesantų iš įvairių šalių, tačiau licencijavimo reikalavimai išlieka griežti, tad rizikos yra valdomos ir minimizuojamos“, – komentare BNS teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Jis pabrėžė, kad specializuoto banko licencijai gauti Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, taikomi lygiai tokie patys aukščiausi reikalavimai dėl banko akcininkų, vadovų reputacijos bei kompetencijos, kapitalo kilmės ir kiti reikalavimai, kaip ir tradicinio banko atveju.

Be to, tiek specializuoto, tiek tradicinio banko atveju licencijos siekiančiam verslui reikia pereiti ir Europos Centrinio Banko filtrą, nurodė jis.

Anot V. Valvonio, Lietuvos bankas, prieš priimdamas sprendimą išduoti bet kurią licenciją, ar tai būtų bankas, kredito unija, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga, visada kreipiasi į institucijas Lietuvoje, kurios gali turėti reikšmingos informacijos priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

„Lietuva matoma kaip viena iš regiono „fintech“ lyderių, tad natūralu, kad jaučiame dėmesį iš įvairių šalių. Tačiau visiems pretendentams taikomi vienodai griežti reikalavimai, nepriklausomai nuo to, kokio tipo licencijos siekiama“, – teigė V. Valvonis.

Jo teigimu, jei prašanti licencijos įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, neigiamą sprendimą priima komisija, įsteigta prie Lietuvos Vyriausybės.

„Jei gaunamas neigiamas sprendimas, tai padeda tašką licencijavimo procese – tokia įmonė paprastai pati atsiima pateiktus dokumentus licencijai gauti. Per pastaruosius metus taip yra atsitikę keletą kartų“, – sakė V. Valvonis.

Žvalgyba: pavojingi ryšiai priešiškose valstybėse

Tradiciniame Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos parengtame grėsmių vertinime minima pernai atsiradusi galimybė Lietuvoje steigti specializuotus bankus.

„Šiomis galimybėmis aktyviai domėjosi ir investavimu užsiimančios bendrovės, įvairias finansines paslaugas teikiančios kompanijos bei finansinių technologijų (fintech) įmonės, kurių kapitalo kilmė, veikla ir ryšiai Lietuvai priešiškose valstybėse neatitiko nacionalinio saugumo interesų“, – rašoma dokumente.

Konkrečios šalys ataskaitoje neįvardijamos, bet spaudos konferencijoje VSD vadovas Darius Jauniškis sakė, kad „tai Rusijos ir Baltarusijos pinigai, kurie ateina per ofšorines kompanijas“.

Lietuvos bankas ir kitos šalies institucijos siekia, kad Vilnius taptų Šiaurės Europos finansinių technologijų, vadinamų „fintech“, centru.

Pernai įmonėms Lietuvoje suteiktos 32 „fintech“ licencijos – beveik dvigubai daugiau nei 2016 metais, kai buvo išduota 17 licencijų. Šiemet išduoti aštuoni tokie leidimai, nagrinėjama dar 20 paraiškų.

Lietuva tikisi perimti dalį įmonių, įsikūrusių ar ketinusių įsikurti Londone ir nerimaujančių, kad po britų pasitraukimo iš ES jos gali prarasti priėjimą prie bendrosios rinkos.

Tokio proveržio entuziastai sako, kad „fintech“ plėtra leis sukurti gerai apmokamų darbo vietų, o išaugusi konkurencija tradiciniams bankams leis gauti geresnes paslaugas vartotojams.

Tačiau kai kurie skeptikai nerimauja, kad nesudėtingai gaunamos licencijos gali pritraukti ir nepasirengusių įmonių, kurių žlugimas pakirstų šalies reputaciją, be to, nerimaujama dėl šio sektoriaus įmonių priklausomybės nuo kriptovaliutų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"