Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Lietuvių automobiliai – siaubas Europai: 15 metų senienos ir dar dyzeliniai

 
2018 04 03 13:17
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje. Vidutiniškai, lietuvių vairuojami automobiliai pagaminti prieš 15 metų ir daugelis jų – dyzeliniai. Jie ne tik tuština mūsų pinigines, bet ir skatina klimato kaitą. Senų ir dyzelinių automobilių keliama oro tarša Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje ir stipriai lenkia pasaulio vidurkį.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjas Juozas Dautartas apžvelgęs Vilniaus miesto situaciją sako, kad transporto priemonių skleidžiama oro tarša per pastaruosius dešimtmečius užsiėmė dominuojančias pozicijas, rašoma pranešime spaudai.

„Aplinkos apsaugos srityje dirbu nuo 1990 m. Jei anksčiau didžiausią oro taršos dalį sudarydavo energetikos ir gamybos pramonės į aplinką išmetami teršalai, tai šiuo metu, kaip rodo tyrimai, beveik 70 proc. jos sudaro transporto priemonių, tarp jų ir asmeninių gyventojų automobilių išmetamos kenksmingos medžiagos“, – sako ekspertas.

Viena didžiausių problemų Lietuvoje yra dyzeliniai automobiliai, kurie ypač teršia orą. „Regitros“ ir „Autotyrimų“ duomenimis, trys iš keturių pastoviai registracijai įvežamų į mūsų šalį automobilių yra dyzeliniai, jų rinkos dalis praėjusias metais sudarė beveik 75 proc. Dyzeliniai automobiliai į aplinką išmeta daugiau kietųjų dalelių, azoto oksidų ir sieros dioksido.

„Vienareikšmiškai, pavojingiausi aplinkai yra dyzeliniai ir daugialitražiai automobiliai. Mūsų šalies vairuotojai važinėja senais automobiliais, jie yra neekonomiški, naudoja daug kuro ir labai teršia aplinką. Šiuo metu skaičiuojama, kad beveik 15 proc. automobilių viršija nustatytus taršos normatyvus“, – sako J. Dautartas.

Europos valstybės imasi priemonių – griežtina reikalavimus jų viduje važinėjantiems automobiliams. Nuo kitų metų Norvegija planuoja neįleisti dyzelinių automobilių į sostinės – Oslo – teritoriją, siekdama sumažinti oro taršą. Norvegija, kartu su Švedija ir Islandija siekia tapti nulinės emisijos šalimis – nepaliekančiomis CO2 pėdsako ir nekeliančiomis šiltnamio efekto pavojaus aplinkai.

J. Dautartas sako, kad asmeninių automobilių gyventojai greičiausiai neatsisakys, tačiau šylant orams galima dažniau rinktis alternatyvius judėjimo būdus: viešąjį transportą, dviratį, vaikščiojimą. „Žinoma, žmonės turi įvertinti ir savo galimybes – paskaičiavę greičiausiai suprastų, kad ir jų kišenei, ir aplinkai naudingiau įsigyti naujesnį ir mažiau kuro suvartojantį automobilį. Jei gali sau leisti, ir elektromobilį ar hibridą. Manau, visuomenė darosi sąmoningesnė ir toks scenarijus jau netolima ateitis“, – pastebi specialistas.

Šiuo metu Vilniuje jau vyksta „Misija – 0“ organizuojami aplinkosaugos ekspertų susitikimai su daugiabučių namų bendruomenėmis, kurių metu pristatoma aplinkos taršos situacija šalyje, suteikiama praktinių žinių ir dalijami patarimai, kaip keisti elgesį, kad mažiau kenktume aplinkai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"